Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Žodis MEILĖ niekada nesikeičia – jį visada sudarė penkios raidės. Tačiau jausmas yra margesnis už pasaulį. Tad tegul vaikai išlieja šį gražų žodį ir dar gražesnį jausmą Canva drobėje!
Nors iki Advento dar toli, savaitgalį pas mane viešėjęs pirmokas jau išbandė keletą naujojo Advento kalendoriaus „Kalėdinių žaisliukų fabrikas“ užduočių. Tačiau šis įrašas atsirado ne dėl to – norėjosi parodyti, kaip įdomiai skaitmeninė karta mūsų senolių tradicijas perkelia į savo pasaulį. Sėkmingai išsprendęs galvosūkį Sudoku, mažylis sumanė savo rezultatą išsaugoti dukart, todėl eglutės žaisliukas buvo nufotografuotas ir išspausdintas nedideliu kišeniniu spausdintuvu.
„Norėsiu šito kalendoriaus“, – vartydamas įvairiomis technikomis pagamintus žaisliukus paprašė manęs berniukas, visiškai neseniai žibančiomis akutėmis apžiūrinėjęs viename prekybos centre Advento kalendorių kalnus 🙂
Naujas ir neįprastas Advento kalendorius įtrauks vaikus į kūrybines, lavinamąsias ir terapines veiklas. Nuo kitų Advento kalendorių jis skiriasi tuo, kad vaikams nereikės atidarinėti langelių, dėžučių, vokų, buteliukų ir kitų įvairios talpos daiktų. Šis kalendorius labiau panašus į sieninį, kuris, kaip mįslėje, kas mėnesį dėl išplėšiamų lapų vis plonėja. Tad šį kalendorių galima atsispausdinti ir pakabinti, susegti kaip knygą ir kasdien vartyti, demonstruoti ekrane arba kasdien paruošti tik po vieną lapą. Yra du Advento kalendoriaus variantai: pirmajame surašytos dienos nuo Advento pradžios iki jo pabaigos tiems, kurie mėgsta netikėtumus, kasdien patiriamus siurprizus; antrajame variante dienos skaičių vaikai galės įsirašyti patys, nes jis skirtas tiems, kuriems labiau (pa)tinka struktūruota veikla. Antrasis kalendoriaus variantas leis vaikui pačiam pasirinkti bet kurį žaisliuko gaminimo būdą. Jeigu jis pageidaus kitą dieną pakartoti, leiskite, tegul kūrybiškumas teka vaiko pasirinkta vaga. Tuo pačiu jūs sužinosite, kokios veiklos jam labiausiai patiko ir tas žinias pritaikysite organizuodami tolimesnį ugdymą. Gali būti, kad kokių nors žaisliukų vaikas iš viso negamins. Nieko tokio, svarbu, kad visas 24 dienas jis sukurtų po vieną puošmeną eglutei. Beje, jei vaikas įsitrauks į kūrybinę veiklą ir norės per dieną pagaminti ne vieną žaisliuką, tegul kuria, tegul žaisliukų būna tiek daug, kiek telpa džiaugsmo jo širdelėje, juk žaisliukus bus galima panaudoti labai įvairiai: sukabinti ant eglutės, išpuošti klasę, grupę ar savo kambarį, dekoruoti jais dovanų maišelius ar dėžutes, pasidalinti su artimais žmonėms…
Advento kalendorius turi dar keletą privalumų. Jis tinka įvairaus amžiaus, įvairios raidos vaikams. Patys mažiausieji žaisliukus kurs taškuodami, brūkšniuodami, lipdydami, karpydami, spalvindami, dėliodami, varstydami. Vyresnieji margins juos skaičiuodami, mokydamiesi raidžių, pindami, lankstydami. Kalendoriuje yra žaisliukų, siūlančių pažaisti su šeima ar draugais, prašančių išspręsti galvosūkį, išsiburti ateitį, numatyti orą ir pan. Tokia užduočių įvairovė padės įtraukti į veiklas vienos šeimos skirtingo amžiaus vaikus, o darželyje ar mokykloje sukurs šventinę įtraukiojo ugdymo aplinką.
Švęsdami Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jubiliejų pabandykite su vaikais išgirsti, kaip skamba garsaus menininko vardai ir pavardė. Jei žaidimas patiks, pagrokite ir savo vardų melodijas.
Būtų įdomu išgirsti ir pamatyti, ką sukūrė Lietuvos vaikai. Jei turėsite noro ir laiko, atsiųskite man trumputį vaizdo įrašą el. paštu korsigita@gmail.com. Gal sudėjus juos visus kartu turėsime naują šedevrą?! O kol kas dalinuosi akimirkomis iš mūsų pamokos.
Keliaudami, gerdami į save užjūrio kvapus, stebėdamiesi įspūdingais architektūriniais šedevrais, grožėdamiesi nematytais gamtos stebuklais, ragaudami neįprastus patiekalus, nardydami šiltomis bangomis vis tiek ilgimės savų namų ir akiai įprastų vaizdų, kurie kaskart priverčia aiktelėti. Taip nutiko ir privažiavus šią pievą🌿🌺🌿
Šį kartą vardo paieškoti siūlau skirtingo amžiaus, skirtingos raidos, skirtingų poreikių ar skirtingų pomėgių vaikams, kadangi pastebėjau, jog pasaka „Katino vardas“ patinka ir mažiems, ir vyresniems, ir vaikams, ir jų tėveliams. O jeigu dar visi kartu susėda prie kūrybinių užduočių stalo, vardo ieškantis katinas įgyja net realų pavidalą. Vadinasi, ši pasaka tinka įgyvendinant ir įtraukųjį ugdymą. #įtraukiajam ugdymui
Klausydami pasakos vaikai turi atlikti tris užduotis. Pirmoji – nupiešti katiną ir jį nuspalvinti. Patys mažiausi gali sujungti punktyrine linija nupieštą katiną, mokantiems skaičiuoti siūloma sujungti taškus, mėgstantiems piešti katiną pasiūlykite sukurti patiems.
Antroji užduotis padės prisiminti medžius, kurių vaisiai – kankorėžiai. Paskutinė užduotis prašo sugalvoti katinui vardą. Kad dirbti būtų lengviau ir smagiau, vaikams pasitarnaus TinyTap programa sukurtas žaidimas „KATINO VARDAS“. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir individualius poreikius, vienas užduotis jie galės atlikti savarankiškai, kitoms prireiks vyresniųjų pagalbos. Tai gali būtų grupės, klasės draugai, kurie mokosi dirbti komandoje; tai gali būti pagalbos mokiniui specialistai, auklėtojai, mokytojai, tėvai ar kiti šeimos nariai.
Vyresniems pasiūlykiteinteraktyvią užduotį, kurioje yra dėmesį ir pastabumą lavinantis žaidimas, pasiūlymas rasti net šešiolikos katinų vardus ir šiurpi dėlionė 😱
Patiems vyriausiems skirta užduotis atlieka ir terapinį vaidmenį, kadangi katinų vardai užšifruoti terapinėje abėcėlėje, stiprinančioje dėmesio koncentraciją, lavinančioje atmintį, suvokimą, kalbą.
Po įtemptų darbų mažieji galės atsipalaiduoti gamindami spalvingus katinėlius iš pagaliukų, popieriaus ir šenilo vielos strypelių. Tik nepamirškite ir jiems sugalvoti vardų 😸
Jei pasakyčiau, kad mano mokiniai labai laukia perskaitytų knygų atsiskaitymo dienų, meluočiau ir jums, ir sau. Vieniems tokios dienos nepatinka, nes jie nespėja perskaityti pasiūlytos ar pačių pasirinktos knygos, kiti nerimauja, kad mano parengtos užduotys gali būti per sunkios. Žinoma, yra ir malonių išimčių – vaikų, kuriems tokios dienos itin patinka.
Bet vieno momento laukia tikrai visi! Anksčiau, skatindama vaikus skaityti, siūlydavau jiems skaičiuoti, kiek kuris perskaito per metus. Niekur nefiksuojami skaičiai vaikų visiškai nesudomino, bet prieš keletą metų pasiūlytas smėlio terapijos metodas įtraukė pirmuosius jį išbandžiusius vaikus. Spalvingi smėlio sluoksniai ne tik rodė perskaitytų knygų skaičių, bet ir džiugino gražiais raštais. Meno terapijos specialistai turbūt gūžtelėtų pečiais ir paklaustų, kur gi čia yra smėlio terapija. Ir jie, ir aš žinome, jog menas tampa terapija tik tada, kai įvyksta pozityvūs pokyčiai. Pirmieji pokyčiai, tiesa, nedidukai, įvyko rudenį, pirmųjų perskaitytų knygų pažymėjimo dieną, kada vaikai, įpylę į indelius nurodytą kiekį smėlio, ilgai nenorėjo atsitraukti nuo dėžučių mėgaudamiesi raminančiu smiltelių byrėjimu pro pirštus. Antrasis pokytis įvyko pavasarį, pristačius paskutinę tais mokslo metais perskaitytą knygą. Kadangi vieni vaikai skaitė nenoriai ir lėtai, jie netruko suprasti, jog jų indeliai labai skiriasi nuo mėgstančių skaityti vaikų indelių. Nors žinau, kad dėl klausos sutrikimo lėčiau besivystančios vaikų kalbos jiems būna sunku skaityti, kadangi ne visada supranta, ką perskaitė, bet taip pat žinau, kad skaitymas yra vienas iš dėkingiausių būdų, užpildantis žodyno spragas, lavinantis kalbą, plečiantis akiratį. Todėl smėlio terapijos metodą tęsiau. Pamačiusi naujų mokinių reakciją į vyresniųjų smėlio indelius, sulaukusi daugybės klausimų, ar galima skaityti daugiau knygų negu siūlau visai klasei, supratau, jog įvyko trečias be galo svarbus pokytis – noras kuo greičiau pripildyti savąjį indą. O tai įgyvendinti nėra labai lengva – prieš įpilant sluoksnelį nuspalvinto Baltijos pajūrio smėlio, reikia ne tik perskaityti knygą, bet ir įveikti ne vieną užduotį.
Kol kas mano mokiniai tik mėgaujasi spalvingais indeliais, bet jau greitai aš jiems atversiu didelę paslaptį, juk tuose indeliuose yra sukauptas ne tik knygų sąrašas, bet ir naujai susiformavęs požiūris į skaitymą ir jo teikiamas vertybes.
Abėcėlės idėja gimė svarstant, kokias užduotis parengti pirmosioms mokslo metų pamokoms. Kadangi vis dar plaukiu meno terapijos bangomis, nusprendžiau mokymą suderinti su menu. Po vasaros atostogų vaikai ateis kupini įspūdžių, todėl jiems reikės pasiūlyti užduočių, padedančių susikoncentruoti ir nusiteikti darbui. Terapinė abėcėlė turėtų sudominti mano mokinius. Taip tvirtai kalbu, kadangi dar nė karto nesu rengusi panašios užduoties. Tiesa, ji šiek tiek primena darbą su užšifruotais tekstais, tačiau šį kartą jis bus visiškai kitokio pobūdžio. Naujovė, netikėtumas – viena iš būtinų meno terapijos sąlygų, tad labai tikiuosi, kad mano idėja pasiteisins.
Terapinė abėcėlė padės ne tik mokytis raidžių, bet ir lavins pažintinius procesus, būtinus sėkmingai vaiko raidai. Keisdami raides simboliais vaikai stiprins dėmesio koncentraciją, lavins atmintį, suvokimą, plėtos žodyną. Meno terapijos akcentai abėcėlėje išlaisvins vaikų vaizduotę, lavins kūrybiškumą.
Gebėjimas koncentruoti dėmesį palengvina vaikų mokymąsi, padeda tiksliau atlikti užduotis, atsirinkti reikiamą informaciją. Išlavinta dėmesio koncentracija turi teigiamos įtakos nerimo, streso mažinimui, padeda nuslopinti negatyvias emocijas, suteikia pasitikėjimo, kelia savivertę. Dėmesio reikalaujančios užduotys labai tinka hiperaktyviems vaikams: pratina juos prie veiklos be judesio, padeda kontroliuoti savo veiksmus, moko dirbti komandoje, kuria pasitikėjimu grįstus santykius.
Darbo su abėcėle būdai. 1. Rasti savo vardo raides raidžių-simbolių kortelėse ir nupiešti savo vardą. Susikoncentravimas į linijų, figūrų ir simbolių piešimą, į nuolat besikartojančius raštus, išvaduoja piešiantįjį nuo jį kamuojančių rūpesčių, nuo persekiojančių įkyrių minčių. Panašus poveikis jaučiamas meditacijos metu: žmogų užlieja vidinė ramybė, susitaikymas su pačiu savimi.
2. Pasidaryti daugiau abėcėlės kopijų, iškirpti atskirai raides ir paveikslėlius. Sudėti žodį ir pasiūlyti perskaityti jį naudojantis raidžių-simbolių kortelėmis. 3. Pasiūlyti patiems vaikams sudėti iš simbolių žodį ar sakinį ir pasiūlyti draugams jį perskaityti.
Abėcėlę galima įsigyti paspaudus mokėjimo mygtuką 👇
Ši abėcėlė gali paįvairinti visas, ne tik lietuvių kalbos, pamokas. Tikrai žinau, kad ją naudosiu klasės valandėlių metu. Mintyse kirba mintis pasiūlyti su ja pažaisti ir tėvų susirinkime. Man ji pasitarnaus ir socialinio-emocinio intelekto lavinimui, ir Olweus programos įgyvendinimui, nes tai tikrai efektingas įrankis įvairioms problemoms spręsti, konfliktams užgesinti, stresui sumažinti, nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Po truputį mažėjant darbams, vėl galiu sugrįžti prie veltinio, prie medžiagos, kuri tiek daug duoda: naudos pamokoms ir užsiėmimams, kūrybinio džiaugsmo, pasitenkinimo gautu rezultatu, malonaus atsipalaidavimo.
Šį kartą veltinio atraiža virto terapiniu, emocinį intelektą ugdančiu žaidimu „Emocijų domino“. Jį galima žaisti kaip klasikinį „Domino“ žaidimą, bet galima sukurti ir savo taisykles. Pavyzdžiui, sudėti dvi vienodas emocijas ir pasvarstyti, kas būtų susitikus dviem tokiems pat žmonėms. Galima ir atvirkščiai – parinkti dvi skirtingas emocijas ir pasvarstyti, kuri dominuotų, kuri padėtų, kuri nusisuktų, kuri nuvestų klystkeliais, kuri paskatintų keistis ir pan. Galima paieškoti emocijų, galinčių nuslopinti negatyvias arba padidinti pozityvias emocijas, galima sudėlioti teigiamų ir neigiamų emocijų takelius ir t. t. Žaidimas vienas, o galimybių nepaprastai daug! Šalia veltininio žaidimo pagaminau ir laminuotų kortelių rinkinį, kad prireikus jis būtų greičiau ir lengviau padauginamas, nes ateinančiais mokslo metais turėsiu didelę skirtingo amžiaus, nevienodo charakterio, įvairiausių pomėgių auklėtinių klasę, su kuria planuoju OLWEUS klasės valandėlėse sužaisti ne vieną „Emocijų domino“ partiją.
Žaidimas ras vietą ir lietuvių kalbos pamokose. Žaisdami vaikai mokysis būdvardžių, jaustukų, veiksmažodžio nuosakų, antonimų, sinonimų, sudėtinių prijungiamųjų priežasties, sąlygos aplinkybės sakinių sudarymo ir skyrybos. Minkštomis veltinio arba blizgiomis laminuotomis kortelėmis galėsime retkarčiais pasinaudoti ir į(si)vertindami savo veiklas.
Kadangi Konfliktų sprendimo ratas mano klasėje jau senokai nebesisuka, supratau, jog vaikams jis atsibodo. Todėl pasinaudojusi jūsų, mieli mano tinklaraščio lankytojai, idėjomis ratą pakeičiau Konfliktų sprendimo kubeliu. Tiesa, jo vieta yra ne klasės stende, o rašomojo stalo stalčiuje.
Kad konfliktuojančios pusės lengviau nurimtų ir greičiau pamirštų visas nuoskaudas, kubelio naudojimas primins trumpą žaidimą. Žaidimą sudaro medinis kubelis, an kurio briaunų yra skirtingų spalvų lipdukai, šešių spalvų dvidešimt keturių (6×4) kortelių rinkinys. Išmetę kubelį vaikai išsitrauks iš kortelių krūvos tokios pat spalvos kortelę, perskaitys ją ir pabandys nurimti pasinaudodamas joje esančiu patarimu. Jeigu viena kortelė nepadės, visada galima traukti kitą.
Šį žaidimą gali žaisti visi konflikte dalyvavę vaikai, bet galima pasikviesti ir po vieną, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo, rimtumo ir dalyvių skaičiaus.
Nors kortelių yra nemažai, tačiau kažkada ir jos praras savo įtaką, tad norėčiau, kad dar kartą atsilieptumėte į mano kvietimą ir pasiūlytumėte veiksmingų konflikto sprendimų būdų. Vertingiausio pasiūlymo autoriui padovanosiu naująjį žaidimą!