Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga išpuoštos mokyklos nupuošti neskubame,
nes kovo 11 dieną vėl visi kelsime trispalves, giedosime Tautišką giesmę ir kalbėsime apie šalies nepriklausomybės atkūrimą. Mano ugdytiniai dažnai susipainioja tarp šių dviejų švenčių, todėl norisi jiems parodyti ar pasiūlyti kažką neįprasto, kad tas netikėtumas ilgiau išliktų atminty ir tuo pačiu išsaugotų žinias apie dvi svarbiausias Lietuvos šventes.
Įkvėpta tinklaraščio lavina.lt užduoties „Kelias į nepriklausomybę“, sugalvojau žaidimą „Ką slepia vėliavos?“, kuris ne tik primins vaikams, kodėl kovo 11 dieną visa Lietuva švenčia, bet ir supažindins juos su kitų šalių vėliavomis, vizualiai panašiomis į mūsų trispalvę. Žaidimas taip pat lavins dėmesį ir pastabumą, mokys nurodyti vėliavų koordinates.
Žaisti galima keliais būdais: turintys galimybę dirbti planšetėmis, galės žaisti individualiai; tiems, kas tokios galimybės neturi, gali žaisti grupėmis, žaidimo skaidrę demonstruojant ekrane. Kadangi skaidrėje yra 64 vėliavos, vaikai gali eiti po vieną prie klasės kompiuterio ir atidengti pasirinktą langelį. Tiesa, paskutinis žaidimo variantas užimtų daugiau laiko.
Daugiau įrašų panašia tema:
APIE LIETUVĄ IR JOS LAISVĖS SIEKĮ NAUJA!
LAISVĖS MATEMATIKA NAUJA!


užduotimi, skirta Lietuvos nepriklausomybės dienai. Kadangi dirbu su vaikais, turinčiais įvairiapusių raidos sutrikimų, kelią į nepriklausomybę papildžiau ir pažintinių procesų lavinimo, ir lietuvių kalbos pažinimo užduotimis. Vieni, perėję kelią pagal užduoties autorės sumanymą, spalvino atitinkamą skaičių žyminčius langelius kartodami (arba mokydamiesi) spalvų pavadinimus. Kiti gilino žinias apie krypties prieveiksmius aprašydami kelią, vedantį aukštyn arba žemyn, sukantį kairėn arba dešinėn. Pildydami tuščius langelius žodžiais vaikai prisiminė šventės pavadinimą, jos prasmę, kartojo žodžių darybą, tikrinių daiktavardžių rašybą, skyrybos ženklų sakinio gale vartojimą. 








augame lavindamiesi ir žaisdami. Tai rašydama tikrai neįsivaizdavau, kad mano kurtus žaidimus žais tiek daug vaikų. Žaidimo įtaka vaiko raidai yra itin svarbi: žaisdami vaikai lavina intelektinius, emocinius ir socialinius gebėjimus; žaidimai padeda sudominti vaikus mokomuoju dalyku, įtraukti juos į aktyvias veiklas, kelti mokymosi motyvaciją, sudaro sąlygas mokytis individualiu tempu, pagal galimybes, poreikius ir interesus. Todėl savo pamokose aš labai dažnai taikau žaidimo metodą, nes jis yra vienas iš dėkingiausių būdų įgyvendinant įtraukiojo ugdymo koncepciją, pagal kurią ne mokinys prisitaiko prie ugdymo standartų, o ugdymo metodai ir aplinka prisitaiko prie kiekvieno mokinio poreikių.
metodinės pagalbos jie pasigenda savo darbe, rezultatais Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra parengė metodinę priemonę „Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų“. Leidinio autorės – dr. Rasa Barkauskienė ir Aurelija Zacharevičienė.