Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Kaip atrodo išplėstinis sakinys? Daug negalvodami visi atsakys, kad ilgesnis. Gal kas pasakys, kad aiškesnis, įdomesnis. Po šios užduoties tikrai pridėsite žodį spalvingesnis. Toks yra ne tik sakinys, bet ir visa lietuvių kalba ‒ turtinga spalvomis ir atspalviais.
Norėdama paskatinti mokinius kurti vaizdingesnius tekstus, pasiūliau pažiūrėti, kaip atrodo jų sakiniai eglės žaisliukuose. Idėja pasiteisino ‒ dvispalviai bumbulai nublanko prieš tuos, ant kurių sugulė išplėstiniai sakiniai. Ši užduotis leido vaikams išsiaiškinti sakinių sudarymo iš trijų pagrindinių kalbos dalių įpročius, parodė išplėstinių sakinių galimybes, padėjo pakartoti kalbos ir sakinio dalis, prisiminti žodžių derinimo taisykles, per spalvų spektrą pademonstravo ne tik išplėstinio sakinio grožį, bet ir atskleidė lietuvių kalbos spalvingumą.
Visi, kurie tiki Kalėdų stebuklais, kasmet laukia svarbiausio svečio ‒ Kalėdų senelio. Aplankyti viso pasaulio vaikus ‒ didelis iššūkis. Kokiais takais ir takeliais keliauja senelis, ką jis neša vaikams, kokias žinutes siunčia? Penki labirintai ne tik atsakys į šiuos klausimus, bet ir prisidės prie mąstymo, dėmesio koncentracijos, pastabumo, gebėjimo orientuotis erdvėje, smulkiosios motorikos lavinimo. Labirintus galima papildyti įvairiomis užduotimis: išnagrinėti perskaitytą sakinį kalbos ir sakinio dalimis, sukurti dovanų sąrašą, pasvarstyti, kokiu transportu patogiau važiuoti lyjant, sningant, pučiant vėjui ir pan. O gal po šių užduočių vaikai panorės sukurti ir savo labirintą? Jis gali būti nupieštas; sudėliotas iš kaladėlių, kamštelių, akmenukų, pagaliukų, pieštukų, automobiliukų; išvingiuotas iš siūlų, juostelių ir kitų namuose esančių daiktų…
Ketvirtą kartą susitikusi su pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojais ryžausi žengti žingsnį atgal ir pristatyti jiems visiems gerai pažįstamą, bet nepelnytai užmirštą Microsoft PowerPoint programą. Nujaučiau, kad pamatę studijų programoje mano mokymų temą kai kas galbūt ir nusivylė, nes mane pažįsta kaip žmogų, kuriantį skaitmeninį turinį įvairiomis nematytomis internetinėmis programomis. Tačiau savo vedamų mokymų metu pastebėjau, kad pasiklydę internetinių programų paieškose ne vienas mokymų dalyvis buvo pamiršęs seną gerą PowerPoint programą, kuri iki šiol daugumai asocijuojasi tik su skaidrėmis parengtu pristatymu. Žengti žingsnį atgal padrąsino ir viešnagės Austrijoje, Vienos lituanistinėje mokykloje „Ratuto“, metu nuskambėjęs mokytojų klausimas, kaip aš padarau, kad skaidrėse įvairūs objektai judėtų, ir mano jaunos kolegės, su kuria dabar kuriame žaidimą įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems vaikams, klausimas, ar tikrai ekrane esantys langeliai atsidarinės. Kai aš patvirtinau, kad kiekvienas langelis atsidarys, kolegė nustebusi perklausė, ar tai įmanoma. PowerPoint programa turi daug privalumų. Pirmasis – ja naudojantis nereikia interneto (čia nekalbu apie tuos atvejus, kada į skaidrę yra įkeliamas ne dokumentas ar objektas, bet nuoroda į įvairius internetinius šaltinius), skaidrėmis lengva dalintis, dar lengviau jomis naudotis, skaidrės niekada nedings, kaip dingsta iš internetinės erdvės kai kurios programos, tinklaraščiai ir pan. Į savo kuriamą turinį galima įdėti bet kokią informaciją: tekstus, paveikslėlius, dokumentus, garso, vaizdo įrašus, nuorodas, netgi kitą PowerPoint pateiktį. Ši programa leidžia kiekvieną skaidrę pateikti savitu būdu. Tokios galimybės dauguma internetinių programų neturi – jei kuri kortelių rinkinį, turėsi tik jį; jei pasirinksi atminties žaidimą, jokių papildomų veiksmų be kortelių atvertimo-užvertimo daryti negalėsi; jei norėsis užduoties su atsakymų įrašymu, tokia ji ir bus…
PowerPoint programa leidžia kurti ne tik pranešimų pateiktis, pristatymus, mokymus, bet ir įvairių dalykų vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, knygas vaikams ir suaugusiesiems, kalendorius, testus, interaktyvias užduotis, žaidimus, pabėgimo kambarius, švenčių scenarijus, edukacijas ir viską, kas kyla jūsų vaizduotėje. Kad manimi patikėtumėte, siūlau pažiūrėti trumpą vaizdo reportažą, kuriame demonstruoju labai mažą šios programos galimybių dalį. Prisipažinsiu, kad visų gudrybių ir aš nemoku, kasdien galima kažką naujo atrasti ir išbandyti. Vienos naujovės yra sukuriamos animacijos, kitos – perėjimų, trečios – dizaino dėka, o kitos man labai primena magų atliekamus triukus, kuriems tereikia rankų miklumo ir regėjimo iliuzijos, suteikiančios džiaugsmo ir kuriančiam, ir ta kūryba besinaudojančiam.
Prieš mėnesį dalyvavau psichologės-psichoterapeutės Jolantos Karvelienės seminare „XXI a. mokykla. Kaip didinti vaikų saviveiksmingumą, bendradarbiavimą ir pasitikėjimą“, kuriame buvo gvildenamos ypatingai aktualios temos apie XXI a. mokyklą ir jos ugdytinį. Išsamiai apžvelgdama dabartinių mokinių raidą ir mokymosi ypatumus, lektorė pabrėžė, kad ekrano vaikams reikia kuo daugiau loginių užduočių, galvosūkių, rebusų ir kryžiažodžių. Mintyse pasidžiaugiau, kad jau dešimtmetį mano darbe dominuoja tokio pobūdžio turinys. Ne išimtis ir šios vasaros pasiūlymas – penkios mąstymą, kalbą, dėmesio koncentraciją, protinius gebėjimus lavinančios užduotys. Nors vasara siūlo daug judrių užsiėmimų, tačiau rekomenduoju retkarčiais prisėsti ir prie loginių užduočių, pagerinsiančių ne tik atmintį, reakciją, bet ir emocinę būseną. Kai kurios užduotys parengtos keliais sudėtingumo lygiais, todėl tiks ir mažesniems, ir vyresniems.
Žaidimas „VASAROS RATAS“ skirtas abiejų smegenų pusrutulių mankštai. Žaidimą galima papildyti savo sugalvotomis užduotimis: apibūdink paveikslėlius, sugalvok daugiau žodžių, prasidedančių ta pačia raide, suskaičiuok skirtingų spalvų daiktus ir kt. Kad žaidėjai neprarastų susidomėjimo, galima sugalvoti naujų rankų judesių, pridėti papildomų komandų, keisti rankas ir pan. Nors žaidimą kūriau galvodama apie vieną vaiką, tačiau mano mokiniai puikiai pademonstravo galimybę vienu metu žaisti keliems žaidėjams. Nors jie nenumatė jokių suklydimo atvejų, bežiūrint kilo mintis, kad galima greitinti tempą ir neteisingai atlikusį judesį žaidėją pašalinti iš rato. Laimi tas, kam pavyksta rate išsilaikyti iki finišo.
Galvosūkis „DIENA IR NAKTIS“ skatins logiškai mąstyti, pasirinkti tinkamą strategiją. Suskaičiavę saules vaikai gali nupiešti tokį pat kiekį įvairių daiktų (gėlių, uogų, medžių, lapų…), palyginti įstrižainėse esančių saulių ir mėnulių skaičių, pasigaminti lankstinį „Diena ir naktis“.
„ŽODŽIŲ ŽAISMAS“ plės žodyną, mokys pastebėti skirtumus tarp viena raide besiskiriančių žodžių. Žaisti galima vienam, bet gal įdomiau būtų pasivaržyti, kas greičiau nueis nuo žodžio rankos iki žodžio vasara?! Tokius žaidimus gali kurti ir patys vaikai.
Nuobodžiaujantiems tikrai padės braukažodis „VASAROS PARUOŠTUKAS“. Pasiūlykite vaikams braukažodžio simboliais žymėti kalendoriuje patirtus įspūdžius ir užsiėmimus. Vasarai artėjant į pabaigą bus lengviau atsakyti, kaip praėjo atostogos, kokios jos buvo, kokia veikla dominavo, ką dar norėtųsi pakartoti.
Vasaros mėnesių pavadinimus padės mokytis galvosūkių kortelės „VASAROS KALENDORIUS“, kurias galima laminuoti ir pasiūlyti vaikams spręsti nusivalančiu rašikliu. Kurdama šiuos galvosūkius supratau, kad per vasarą atsiras užduotys ir kitiems mėnesiams. Tad skaitykite mano tinklaraštį, sekite jį socialiniame tinkle „Facebook“ ir laukite naujienų😊
Šiandien su džiaugsmu stebėjau būrį Klaipėdos lopšelio-darželio „Puriena“ priešmokyklinukų, sutikusių pasinerti į vaikišką avantiūrą – išbandyti savo galimybes skristi į Mėnulį. Išbandymai buvo nelengvi: svaigulio pratimas, reakcijos patikrinimas, regėjimo testas, kvėpavimo aparato gaminimas, raketos dėliojimas ir jos paleidimo į kosmosą šūkio mokymasis.
Kada mažieji „Aitvarėlių“ grupės vaikai sužinojo, kad kalbėsime apie Mėnulį, vienas berniukas nedrąsiai prasitarė, jog užaugęs nori būti kosmonautas. Edukacijos pabaigoje svajotojų apie kosmoso platybes atsirado daugiau. Toks ir buvo mano tikslas – smagiu žaidimu, inovatyviai pateiktomis užduotimis pažadinti mažuosiuose svajones apie svaiginančius skrydžius. Ir nebūtinai į kosmosą, juk už mėnesio jie atsisveikins su darželiu ir išskris į naują kelionę. Sėkmingo skrydžio, vaikai! Tik nepamirškite taisyklingai kvėpuoti, atidžiai dairytis ir semti saujomis tai, kas dar nepažinta ir nepatirta.
Prieš dvejus metus sulaukusi kvietimo į Vienos lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“, pavadinau tai maloniu netikėtumu. Po dvejų metų atskriejęs kvietimas sugrįžti, leido suprasti, kad pirmasis vizitas Austrijos lietuvių bendruomenėje nebuvo tik laimingas atsitiktinumas 😊
Vizitui į lituanistinę mokyklą ruošiausi ilgai, nes laukė susitikimai ir su mokytojais, ir su vaikais. Susitikime Lietuvos ambasadoje pasidalinau savo mintimis apie žaidimus ir jų naudą daugiakalbėje aplinkoje augantiems vaikams, ateinantiems į lituanistinę mokyklą po savaitės mokslų pasirinktoje Austrijos įstaigoje. Kalbos apie žaidimus tęsėsi ir antrąją dieną, nes dviejų amžiaus grupių vaikams atvežiau žaismingas edukacijas. Kol mažieji rengėsi kelionei į Mėnulį, vyresniesiems teko įminti Gedimino pilies paslaptį. Pasirodo, kunigaikštis Gediminas prieš daugelį metų pametė pilyje amuletą, be kurio Lietuvai gresia didelis pavojus. Tad užsiėmimo metu mokiniai gamino amuletus. Buvau nustebinta vaikų išmone ir kūrybiškumu. Darbo pradžioje nudžiugino ir baltapūkio Benjamino klausimas, ar amuletas bus skirtas jam, ar visiems Lietuvos gyventojams. „Ratuto“ mokyklos vaikai amuletus gamino iš panaudotų plastikinių indelių, paversdami juos apyrankėmis, žetonais, medalionais, vienas kurių turėjo net du dugnus, kad būtų galima paslėpti slaptą raštelį. Smagu buvo matyti, kad vaikai amuletus užsidėjo ir nenusiėmė.
Nors Vienoje lankiausi lapkričio 9–10 dienomis, tačiau įspūdžius apie mažuosius „Ratuto“ mokinukus sulaikiau net dviem mėnesiams, kad galėčiau palyginti jų kūrybą su savo mokinių darbais. Šiandien, minėdami Laisvės gynėjų dieną, mano auklėtiniai taip pat minė paslaptį – tik ne kunigaikščio Gedimino, o piliakalnio. Jiems taip pat reikėjo pagaminti amuletus. Darbui atsinešti nereikėjo nieko – gaminti pasiūliau iš įvairių klasėje esančių daiktų: popierinių lėkščių, stiklinaičių, plastikinių butelių, šiaudelių, plastilino… Mano auklėtiniai kūrybinę veiklą pradėjo nuo prašymo idėjų paieškoti internete. Tad daugumos darbai buvo tik graži internetinė kopija 😦 Laimė, keli amuletai buvo originalūs, sukurti be ekrano ir įkvėpti ne tik garsiųjų Lietuvos piliakalnių, bet ir laisvės, už kurią 14 šalies kovotojų 1991 metais sausio 13 dieną sumokėjo labai didelę kainą. Išeivijos lietuviai stengiasi išlaikyti meilę Lietuvai, šį gražų jausmą perduoda ir savo vaikams, štai kodėl iš amuletų, sukurtų toli nuo Lietuvos, sklido ypatingas jausmas ir energija.
Užduotį apie piliakalnius galima rasti skaitmeninėje knygutėje LIETUVA
Taip pavadinau skaitmeninę knygutę, kurioje užduočių ras ir minintys Laisvės gynėjų dieną, ir švenčiantys dvi Lietuvos valstybės nepriklausomybės dienas. Kad nevarginčiau savo tinklaraščio skaitytojų ilgais įrašais, į knygutę sudėjau užduotis, tinkančias įvairaus amžiaus, gebėjimų ir poreikių vaikams. Pavartykite ją ir pasirinkite tai, kas tinka ir patinka jūsų ugdytiniams.
Jeigu norėsis ko nors daugiau, pasižvalgykite po ankstesnius įrašus, skirtus ypatingai svarbiems metų pradžios mėnesiams.
2025-01-19 Kokį įdomų kelią per dešimt dienų apskriejo knygelė🐦
Kadangi orų prognozės nieko gero nežada, sniego senio statymui siūlau naują žaidimą „Pastatyki sniego senį!“, kurį šešiametis ekspertas žaidė pusę dienos. Bežaidžiant mažyliui kilo mintis sukurti savo žaidimą „Mašina“, tad dar kartą pakartosiu, kad paprastas žaidimo kauliukas gali sudominti ir skaitmeninę kartą.
Įdomu buvo stebėti berniuko reakcijas – išmetęs tradicinio sniego senio atributus vaikas nusivildavo, todėl žaidimo metu ne kartą bandė „užburti“ kauliuką, kad jis išmestų norimą taškų skaičių. Pastatęs trikampį senį vaikas tuoj pat ėmėsi antrojo. Netrukus ant stalo rikiavosi trys originalūs sniego seniai⛄ Kadangi berniukas jau moka skaityti, jį sudomino ir žodinė užduotis. Nors bandymas piešti nebuvo labai lengvas, tačiau savo darbeliu autorius liko patenkintas.
Žaidėjo komentarai vaizdo įraše turėtų jums padėti sugalvoti, į kokius ugdymo dalykus galima įtraukti žaidimą „Pastatyki sniego senį!“. Siūlau juo paįvairinti STEAM ugdymo pamokas, logopedinius, specialiojo pedagogo vedamus užsiėmimus, neįprastas sniego senis puikiai įsilietų ir į šventinius konkursus.
Žaidimas tinka įvairaus amžiaus, gebėjimų ir poreikių vaikams, kurie galės piešti pagal žodinius ar vaizdinius aprašymus, o tie, kurie nemėgsta piešti, tikrai smagiai dėlios sniego senius iš atskirų detalių.
Spalio 3 dieną Klaipėdos dramos teatre, aidint audringiems plojimams (nors ir nesu aktorė), man buvo įteiktas 2024 metų Klaipėdos miesto mokytojo apdovanojimas – statulėlė su plačiais sparnais knygą vartančia pelėda. Pelėda visais laikais buvo laikoma išminties simboliu. Nors gamtininkas Marius Čepulis su tuo nesutinka, tačiau aš tos versijos ir toliau laikysiuosi, nes pelėda juk buvo ir deivės Atėnės neatskiriamas simbolis.
Mokytojų dienos rytą noriu dar kartą pasidžiaugti man padovanota švente ir padėkoti visiems, kurie buvo, yra ir bus nelengvos, bet labai įdomios profesinės kelionės pakeleiviai. Tad eikime, važiuokime, plaukime, skriskime ten, kur mūsų visų laukia MOKINIAI!
Perskaitę pavadinimą gal pagalvosite, kad įkvėpimo sėmiausi iš Atlantą įveikusio Aurimo Valujavičiaus. Tačiau mintį sukurti vandenynais skambančią pirmąją pamoką pametėjo tokio pat pavadinimo Lino Adomaičio daina, atlikta šimtmečio Dainų šventėje.
Mano auklėtiniai į vasaros atostogas išėjo audringai – paskutinę mokslo metų savaitę iš vandens išlindo daug povandeninių uolų, srovės nešė ne ten, kur aš sukau šturvalą. Klausydamasi širdį virpinančio didžiulio choro stebėjausi, kaip smulkaus sudėjimo dainininkas ir jam padedantis dirigentas sujungia 12 tūkstančių balsų į vieną. O mano nedidelis auklėtinių būrys, „uždainavęs“ pro šoną, pateko į tikrą audrą. Įveikiant audras ir kliūtis suvienija tik bendras darbas. Todėl pakviečiau vaikus į kelionę vandenynais.
Bet prieš išplaukiant jiems teko pasitikrinti savo galimybes tapti vandenų užkariautojais. Dažną keliautoją laivu užklumpa jūros liga. Ar mano mokiniams gresia pavojus ja susirgti, padėjo išsiaiškinti greitas sukimasis vietoje. Ne vienam po to teko tvirčiau atsistoti, kad žemė nesisuktų.
Jūreiviai turi pasižymėti ypatingai greita reakcija. Reakcijos matuoklė (mokyklinė liniuotė) greitai išaiškino, kas mūsų grupėje greičiausiai sureaguos į kelionėje pasitaikančius pavojus. Pasigirdus žodžiui plaukiame, visi paleido iš rankų liniuotes ir tuoj pat jas sugavo. Greita reakcija džiaugtis galėjo tie, kurių pirštai sustingo ties mažiausia padala.
Irklavimo bazėje mokiniai pasitikrino gebėjimą veikti išvien. Tikrai nelengva buvo laikant rankas ant priešais stovinčio įgulos nario pečių darniai sukti į kairę, dešinę, linkti pirmyn, atgal, pritūpti, padaryti bangą… Irkluojant teko susipažinti ir su devintąja banga – bandymu kuo greičiau atsikratyti sklidinu vandens ąsočiu neišliejant nė lašo. Skubėti reikėjo, nes kaskart pasigirdus žodžiui DEVYNI, iškrisdavo ąsotį rankose laikantis žaidėjas.
Iškritusius jūreivius likęs nugalėtojas susigrąžino į laivą mesdamas jiems gelbėjimosi ratus. Bet ir tai padaryti nebuvo lengva, nes ratams išmesti ir sugauti vaikai turėjo tiek, kiek buvo smėlio laikrodyje gelsvų smiltelių. Sėkmingai grįžusią į laivą įgulą vėl ištiko nesėkmė – perpildytame laive netrukus pradėjo kauptis vanduo. Vaikams reikėjo patiems susigalvoti strategiją ir išsemti iš dubens visą vandenį. Tam jie turėjo kempinę, šluostę ir šaukštą. Tačiau jūreiviai tuo neapsiribojo, vanduo buvo semiamas ir rankomis😊Beje, ši veikla puikiai atskleidė gebėjimo ir noro dirbti komandoje ypatumus!
Išbandymams pasibaigus, mokinių pastangos buvo įvertintos vandenynų dovanomis – spalvingais knygų skirtukais virtusiomis žinutėmis buteliuose ir sėkmės perlais. Vandenynų užkariavimas dar nesibaigė, pirmosios klasės valandėlės tradiciškai virs meno terapijos užsiėmimais stebint saulių piešimą, didžiulio lainerio „apgyvendinimą“. Lietuvių kalbos pamokos prasidės nuo stende esančio sakinio skyrybos aiškinimosi, saulės aprašymo, vandenyno pildymu giminiškais žodžiais, komikso apie kelionę laivu kūrimu ir pan.
Jūreiviai išgyvena minimaliomis sąlygomis, todėl ir ši šventinė pamoka vyko be didelių finansinių išlaidų, tačiau su įspūdingo dydžio emocinėmis investicijomis!
korsigita 