Respublikinė mokytojų metodinė konferencija vyko sausio 17 dieną. Dalyvavimas joje
sukėlė dvejopus jausmus: pasitenkinimą ir abejones. Pamatyti, kaip dirba VGTU inžinerijos licėjaus pedagogai buvo neįkainojama patirtis. Žinia, kad šiandien atidaryto licėjaus STEAM centro viena iš vadovių, direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Ernesta Smalinskė, yra lietuvių ir anglų kalbų mokytoja, dar labiau sužadino norą tęsti Litorinos mokyklos STEAM klubo veiklą. Pasiūlymas prisijungti prie STEM School Label (STEM mokyklos ženklelis) tinklo nudžiugino, tačiau tuoj pat ir išgąsdino, nes licėjaus bendruomenė, garsi savo veikla STEAM srityje, iš pradžių sugebėjo išsikovoti tik pradedančiosios mokyklos ženklelį. Abejones STEAM ugdymo ateitimi mūsų mokykloje sukėlė lektoriai. Klausydamasi jų pradėjau suprasti, kad kelių pamokų integravimas, nežiūrint to, kad jos patenka į STEAM akronime esančias disciplinas, dar nereiškia STEAM ugdymo. Pagrindinė STEAM ugdymo idėja – problemos iškėlimas ir jos išsprendimas.
Litorinos mokyklos STEAM klubas vasario mėnesį minės pirmąjį savo gimtadienį. Tie, kas seka mokyklos naujienas, turėtų prisiminti, kad klubas atsirado nusprendus prisijungti prie Lietuvos STEAM mokyklų tinklo. Kovo mėnesį paaiškės, ar mums pavyko kandidatuojančios mokyklos statusą pakeisti į tinklo nario. Rengdama klubo ataskaitą dėl to šiek tiek abejojau, nes metai nebuvo itin derlingi. Naujos ugdymo krypties skeptikų bendruomenėje daugiau nei tikinčių ja. Tačiau konferencijos pavadinimas ir lektorių pranešimai sufleruoja, jog nelengva yra ir kitiems. VDU doc. dr. Romualda Lazauskaitė patarė neskubėti kurti STEAM modelio, pirma susitikti su kolegomis, pasikalbėti apie tai, surinkti bendraminčių komandą, suprantančią, kas tai yra, ką jie veiks, ir tik tada pradėti savo mintis įgyvendinti. Pokalbis mūsų mokykloje įvyko daugiau nei prieš metus, bendraminčių lyg ir atsirado, tačiau ypatingo sujudimo iki šiol nėra. Kad į naujovę žiūrima nedrąsiai, liudija ir pradinių klasių mokytojų apklausa, ir mokyklos konkursas „Gera pamoka“ (apie tai rašoma Klaipėdos Litorinos mokyklos rubrikoje „STEAM klubas“).
Abejonių kilo permąsčius ir savo vestų pamokų, kuriomis dalinuosi su kolegomis norėdama suteikti jiems drąsos išbandyti STEAM, turinį. Problema jose tikrai iškeliama, tačiau tuo pačiu mokiniams pateikiamas ir jos sprendimo būdas. O konferenciją organizavęs licėjus akcentavo mokinių pastangas patiems rasti problemos sprendimus. Ties tuo būtų galima dėti tašką ir sakyti, jog bandymas nepavyko. Bet! Juk mes esame mokykla, kurios mokiniams reikia parodyti kelią ir, susidūrus su panašiomis problemomis, skatinti pasinaudoti pasiūlytu sprendimo modeliu. Jei aš klystu, esu pasiruošusi išklausyti kitokių nuomonių.
O tuo tarpu noriu pasidžiaugti STEAM ugdymo galimybėmis integruoti, atrodo, visiškai nesiderinančias disciplinas ir sužinoti, kokiu tikslu VGTU inžinerijos licėjaus mokytojai sujungia istoriją ir informacines technologijas, matematiką ir geografiją, aplinkosaugą ir matematiką, biologiją ir inžineriją, biologiją ir užsienio kalbą, fiziką ir kūno kultūrą, šokį ir inžineriją… Beje, licėjaus direktoriaus pavaduotoja inžineriniam ugdymui doc. dr. Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė prisipažino, kad ne visi mokytojai noriai jungia disciplinas: jei vieni patys rodo iniciatyvą, tai kitus tenka suvesti mokyklos administracijai. Tokiu būdu, matydami, kad vienos ar kitos disciplinos mokytojai, jų darbo metodai ir temos puikiai derėtų, licėjaus vadovai padeda jiems nugalėti abejones ir neryžtingumą.
Būtent po šios konferencijos dalies mano baimės prasisklaidė. Tikiu, kad Klaipėdos Litorinos mokyklos STEAM klubas dar sulauks savo šlovės valandos, nes, pasak konferenciją apibendrinusios VU prof. habil. dr. profesorės Vilijos Targamadzės, labai svarbu suvokti, kad aš esu ne tu, kad Z kartą keičia Alfa karta. Jeigu mes jų nesuprasime, jeigu vertinsime juos kaip ankstesnes kartas (žr. pav.), nieko nepasieksime. STEAM – labai perspektyvi kryptis, pabrėžė profesorė, tik reikia viską – ugdymo tikslus, veikėjus, turinį, formas, metodus – labai gerai susidėlioti, kad jo samprata taptų aiški ir, mano nuomone, tiktų konkrečiai ugdymo įstaigai.
Daugiau apie STEAM ugdymą:
NUO OBUOLIO TESELIACIJOS PRIE TEKSTO NAUJA!
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
HELOVINO PILIES IR ŠVIESOS LŪŽIO PASLAPTIS
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ?
skaitymas baigėsi robotų konstravimu.
naujieną – 
tokia idėjų lavina, kad vos spėjau ją pakreipti tinkama linkme. Kadangi vienas iš STEAM ugdymo tikslų yra sudominti vaikus sudėtingais gamtos mokslais, manau, kad po apsilankymo snaigių laboratorijoje atsiras vaikų, panorusių giliau pažvelgti į gamtoje vykstančius reiškinius ir pabandyti rasti jų atsiradimo priežastis. Jei vis dėlto tokių neatsiras, labai nesikrimsiu, nes kartu su savo penktokais moksliškai tikrindama lietuvių tautosakos teiginius, džiūgavau ne mažiau už juos. 
pamačiusi jo nelaimingą veidelį, nuraminau pasakydama, jog šią vasarą reikės perskaityti tik vieną knygą. Džiaugsmingas visos klasės VALIO! leido suprasti, kad aš tikrai persistengiau kiekvienų metų pabaigoje įteikdama mokiniams po segtuvą su užduotimis. Gabūs vaikai užduotis atlikdavo, o tinginiukai grąžindavo švarų nevartytą segtuvą. Bandžiau juokauti sakydama, kad mokiniai galėjo bent porą kartų susukti aplanką į vamzdelį, kad popierius įgautų vartyto išvaizdą.
korsigita 