Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Pabėgimo kambarys „RUDUO“ – dovana mano penktokams, kuriuos truputį baugina nauja mokymosi aplinka. Nors visas perėjimas vyksta tame pačiame pastate, tačiau vaikams reikia prisitaikyti prie būrio naujų veidų, suprasti, ką jie sako. O kaip tu suprasi, jei vien lietuvių kalbos pamokose atsirado daugybė nepažįstamų, sunkiai ištariamų ir dar sunkiau įsimenamų žodžių: leksika, fonetika, morfologija… Tad šis žaidimas mano galvoje gimė pačiu laiku – jis paaiškins naujas sąvokas, skatins išmokti abėcėlę, padės nepaklysti tarp antonimų, sinonimų ir daugiareikšmių žodžių, primins pagrindines lietuvių kalbos dalis ir vaizdingai pristatys rudens sezoną.
Pasibaigus karantinui tikrai norėsis iškeisti klasę į platesnes erdves. Todėl kviečiu atsidaryti Lietuvos jūrų muziejaus rubrikos „Edukacijos“ langelį „Pamokos muziejuje“. Čia jūs rasite net trylika pamokų planų ir metodinių priemonių komplektų! Pasirinkus jums patinkančias ir tinkančias pamokas, beliks atsispausdinti visą medžiagą, susitarti su muziejumi dėl užsiėmimų laiko ir ruoštis kelionei. Taip entuziastingai kviečiu, kadangi vienos iš šių pamokų autorė esu ir aš. Su dailės mokytoja Jolita Stumbriene sukūrėme integruotą lietuvių kalbos, dailės ir matematikos pamokų scenarijų „TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU!“, leisiantį supažindinti vaikus su daugiareikšmiais žodžiais, prisiminti geometrines figūras ir pradėti moderniosios dailės studijas.
Išbandžiusios pamokas su savo mokiniais ir pasidalinusios įspūdžiais socialiniuose tinkluose, sulaukėme labai įdomaus komentaro, kad pačią neįdomiausią jūrų muziejaus ekspoziciją pavertėme nepaprastu nuotykiu. Tegul neįsižeidžia Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai, tačiau gyvieji eksponatai visada lankytojų yra labiau mėgiami ir dažniau lankomi. Todėl šį komentarą priėmėme su džiaugsminga nuostaba ir viltimi, kad ekspozicija „Jūra – gyvybės lopšys“ taps ypatingos traukos objektu. Taigi nedelskite ir pradėkite planuoti kelionę į paslaptingą vandens pasaulį!
Baigdama tradiciškai kreipiuosi į visus, kurie išbandys mūsų pamokas, su prašymu pasidalinti savo įspūdžiais ir mintimis, kas tiko, ką reikėtų patobulinti, išimti ar pakeisti, kad netradicinėje erdvėje vykstančios pamokos ne tik suteiktų naujų žinių, bet ir paliktų neišdildomų įspūdžių.
Šiandien buvo viena iš tų dienų, kada važiuodama namo negalėjau nustoti šypsotis. Taip visada jaučiuosi, kada pamokos pralekia produktyviai, smagiai ir nepastebimai. O to priežastis – lietuvių kalbos abėcėlė. Abėcėlės mokymąsi pradėjome puošdami pirmąsias vardų raides. Kad veikla nesusitapatintų su dailės pamoka, raides reikėjo puošti rašant savo vardą. Rašydami mokiniai lavino rašymo įgūdžius, kurie po vasaros atostogų tikrai buvo susilpnėję, smulkiąją motoriką ir mąstymą. Po inicialų perėjome prie vardų, pasipuošusių įvairiais žodžiais, prasidedančiais iš varduose esančių raidžių. Tokiu būdu vaikai prisiminė išmoktų žodžių pavadinimus ir rašybą.
Lietuvių gestų kalbos pamokose vaikai atliko neįprastą užduotį – iš varduose esančių žodžių kūrė prasmę turinčius sakinius, aiškinosi lietuvių kalbos ir lietuvių gestų kalbos sakinio struktūros skirtumus. Pamokoje buvo daug juoko, nes turint žodžių grupę juk ne visada pavyksta sudaryti rimtą sakinį. O ir visai nereikia to rimtumo, nes juokas ilgina gyvenimą!Dar laiko prie savo gyvenimų pridėjome abėcėlės tvarka dėliodami varduose esančias raides ir prisistatydami naujais, kartais sunkiai ištariamais vardais. Gal kas gali pasakyti, koks vardas berniuko, pasivadinusio BINORSU? 🙂
Kūrybinis darbas visada vertas apdovanojimo, todėl vaikai buvo pakviesti prie žaidimų stalo. Mano viso savaitgalio namų darbai – žaidimo „Dobble“ pagrindu sukurtas žaidimas „ABĖCĖLĖ“ – atsipirko su kaupu. Aš patikrinau mokinių žodyno apimtis, o vaikai taip įsijautė į žaidimą, kad tik pabaigę vieną partiją pareiškė norą pakartoti. Pirmosios partijos metu ne kartą skambėję skundai, kad kažkas blogai kelia kortelę, kažkas iš anksto pamatė raidę, gana greitai virto azartiškomis emocijomis, leidusiomis suprasti, jog komandinis darbas baigsis sklandžiai ir be ginčų. Taip ir įvyko, partijos laimėtojai buvo nuoširdžiai sveikinami, bent man taip pasirodė.
Kadangi apsaugos nuo Covid-19 taisyklėse rekomenduojama kuo daugiau būti lauke, abėcėlę įtvirtinome meno terapijos pamoka – raidžių kūrimu iš gamtoje randamų daiktų. Šį meno terapijos būdą vadinu gamtos terapija, nes ieškodami reikalingų priemonių vaikai nuolat atranda kažką naujo, atsipalaiduoja ir atskleidžia patiems dar nematytas kūrybines galias. Tad paskutinė abėcėlės mokymosi užduotis – raidžių ieškojimas gamtoje – neturėtų sukelti ypatingų sunkumų. Tai – mano grįžimas į 2012 metus, kada tarptautinio eTwinning projekto „Laiškai iš gamtos“ metu ne tik surinkome visą anglų kalbos abėcėlę, bet ir pajutome ypatingą ryšį su gamta ir norą ja pasirūpinti.
Kad vaikams neatsibostų Powtoon herojai, su daiktavardžio skaičiais juos supažindins realistiškesni herojai – šuo Rudis ir jo šeimininkas Joris. Vos tik sukūriau dvi knygutes ir paspaudžiau mygtuką baigta, galvoje pradėjo kirbėti kažkoks kirminas. Nežinau kodėl, bet linksmasis šuo Rudis niekaip neišėjo man iš galvos. Kelias diena svarsčiau, kodėl man nepavyksta jo paleisti ir… prisiminiau. Širdies kampelyje tikėdamasi, kad nuojauta šį kartą mane apgavo, atsiverčiau 2014 metais vestos pamokos aprašymą„Kartojame daiktavardį“. Tai viena iš nedaugelio pamokų, kurioje su žemesniųjų klasių mokiniais kalbame apie artimo mirtį. Tą kartą vaikams reikėjo priimti netikėtai į kelią išbėgusio šuns žūtį po autobuso ratais. Mano sukurtas tekstas ne tik padėjo pasitikrinti žinias apie daiktavardį, bet ir suteikė progą integruoti į pamoką saugaus elgesio gatvėje taisykles. Bet baisiausia tai, kad žuvusio šuns vardas buvo… Rudis, o ant rankų jį laikantis berniukas kaip du vandens lašai panašus į knygučių veikėją Jorį. Taigi jums reikės pasirinkti. Jeigu nuspręsite pasinaudoti visa mano parengta medžiaga, jums teks susidurti su skausminga vaikų reakcija. Tiesa, ją galima pakreipti norima linkme ir pasiekti ypatingai gerų rezultatų kalbant apie saugų elgesį kelyje.
Norėdami išvengti skaudžios reakcijos, galite atsisakyti kažkurios medžiagos. Nusprendę pasinaudoti visomis mano priemonėmis, bet norėdami apsaugoti vaikus nuo skaudžios informacijos, galite jiems įrodyti, jog tai tebuvo vardų sutapimai. Įtikinti vaikus turėtų padėti ir skirtingi berniukų vardai. Tai būtų optimistinis variantas. Pesimistinis variantas sufleruoja, kad vaikai gali pagalvoti, jog žuvusį Rudį rado Jorio brolis dvynys. Vienu žodžiu, rinktis jums. O aš Rudžio žūties istorijos vis dėlto neatsisakysiu, nes ji mano mokiniams buvo labai paveiki. Tiesa, tada jie dar neturėjo galimybės susipažinti su Rudžiu iš arčiau ir nespėjo prie jo prisirišti, todėl nežinomo šuns likimą priėmė lengviau. Bet juk nepradėsime bėgioti paskui vaikus, kad spėtume jiems pakišti gyvenimo smūgius sušvelninančią pagalvę.
Kai supratau, kad ir į lietuvių kalbos pamokas galima įtraukti STEAM veiklas, užplūdo tokia idėjų lavina, kad vos spėjau ją pakreipti tinkama linkme. Kadangi vienas iš STEAM ugdymo tikslų yra sudominti vaikus sudėtingais gamtos mokslais, manau, kad po apsilankymo snaigių laboratorijoje atsiras vaikų, panorusių giliau pažvelgti į gamtoje vykstančius reiškinius ir pabandyti rasti jų atsiradimo priežastis. Jei vis dėlto tokių neatsiras, labai nesikrimsiu, nes kartu su savo penktokais moksliškai tikrindama lietuvių tautosakos teiginius, džiūgavau ne mažiau už juos.
Ieškote įdomios pamokos? Manau, kad ją rasite čia 😀
Tie, kas ugdo sutrikusios klausos vaikus, žino, kaip sunku jiems suvokti perkeltinės prasmės tekstus.
Didžioji dalis smulkiosios tautosakos žanrų savyje turi užkoduotą žinutę, kurią dėl ypatingo kalbos vystymosi ir kitų raidos problemų mano mokiniai labai sunkiai perskaito. Pavyzdžiui, iliustruodami mįslę Ant kojytės – kepurytė, vaikai piešdavo žmogaus koją ir savo kepurę 🙂 Tokie piešiniai tikrai nepadėdavo susiformuoti grybo vaizdiniui, todėl smulkiosios tautsakos žanrų įtvirtinimui pasitelkusi IT ir žaidimo metodus, sukūriau smagią pamoką, padėjusią priartėti prie liaudies kūrybos vaikams, besimokantiems pagal skirtingas programas.
Pasikvieskite į savo klasę linksmuolį Dainių ir žaisdami su juo prisiminkite liaudies išmintį, parungtyniaukite spėdami mįsles, išlaisvinkite vaikų kūrybiškumą vaizduojant palyginimų veikėjus.
Pradinių klasių mokinukams perėjus į penktąją klasę, gyvenimo pokyčiai dažnai sukelia ne tik džiaugsmingų emocijų, bet atneša ir daug nerimo. Juk nelengva prisiminti, ko nori tokia daugybė vis besikeičiančių mokytojų; suspėti per pertrauką ir rasti reikiamą kabinetą, ir pasikalbėti su draugais; atsinešti tinkamas mokymo priemones; atlikti kalnus užduočių; su viltimi laukti pirmųjų pažymių.
Mano smalsiems penktokams tokia daugybė pirmųjų kartų patiko, tačiau juos sujaudino žinia apie pirmąjį lietuvių kalbos kontrolinį darbą, kuriame reikėjo nepaklysti sinonimų ir antonimų labirintuose, dar kartą prisiminti abėcėlėje išsirikiavusias raides, kurios pradinėse klasėse taip lengvai išsirikiuodavo taisyklingoje eilėje, o penktoje klasėje kažkodėl vis stojo į neįprastas ilgųjų ir trumpųjų balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, minkštųjų ir kietųjų priebalsių poras.
Matydama nerimaujančius vaikus, paruošiau man pačiai neįprastą kontrolinio darbo pamoką. Gebėjimą pažinti sinonimus, rasti antonimų poras penktokai pasitikrino žaisdami domino žaidimą „Sinonimai“ ir antonimų „BINGO!“ Sinonimų džiunglėse mokiniams teko ilgokai paklaidžioti, o antonimus dėliojo smagiai ir neklysdami. Geri žaidimo rezultatai suteikė pasitikėjimo savo žiniomis, todėl sudėti turimas antonimų korteles abėcėlės tvarka buvo vienas juokas 😀
Garsioji Edmondo de Amiči „Širdis“ išleista 1886 m., tačiau ir šiandien, nepaisant to meto prieštaringų jos vertintojų nuomonių, žavi gražiais gyvenimo pavyzdžiais ir žmonių santykiais.
Žinant faktus, kad Edmondo de Amiči kūrinys yra išverstas į 25 kalbas, kad knyga vis dar tebeleidžiama, galima daryti išvadas, jog autoriaus darbas nenuėjo veltui, liko aktualus ir mūsų dienomis.
Jeigu skaitysite su mokiniais ištrauką iš šios knygos apie aklus vaikus, siūlau pasinaudoti dviejų pamokų planais, leisiančiais išsamiau susipažinti su aklų žmonių gyvenimu ir akimirkai pasijusti amžinos tamsos gyventoju.
Pasinaudokite gražiausia metų švente ir paįvairinkite pamokas kalėdinėmis užduotimis. Patikėkite, vaikai noriai jas atliks ir Jūs pasieksite neįtikėtinų rezultatų!
Pernai Kalėdas su jungtine 5-6 klase, kurioje mokosi klausos negalę turintys vaikai, pasitikome tirdami labai sudėtingą bylą. Mums reikėjo išsiaiškinti, kas apvogė Kalėdų senelį. Maniškiai darbavosi ne prasčiau, nei tikri policininkai. Vagis buvo sugautas, o dovanos grąžintos Kalėdų seniui.Jei sudomino tokia pamokos tema, perskaitykite Kalėdų seneliolaišką, pasinaudokite pamokų planu, daiktavardžių piramide, bylos tyrimo užduotimis ir dėlione.
Specialiųjų poreikių vaikų dėmesį lavinti padės užduotis „Surask skirtumus“, Kalėdų senelio labirintas ir linksmi spalvinimo paveikslėliai iš mokytojų svetainės TES: 12345678 .