Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Jei turėčiau aiškiaregystės dovaną, būčiau iš vaikystės išsaugojusi ne tik prisiminimą apie pašto siuntinius, bet ir tą banderolės (mažo paketo) antspaudą, kuriuo pašto darbuotoja, patepusi surišimo vietą įkaitintu rudos spalvos laku ir įgudusiu judesiu uždėdama ant jo pašto spaudą, pažymėdavo išsiuntimo vietą. Greitai sukietėjantis lakas atlikdavo dvigubą funkciją – jis neleisdavo atsirišti paketo virvutei 🙂
Su devintokais studijuodami kunigaikščio Gedimino laiškus, stebėjomės jo diplomatijos išmanymu, žavėjomės valdovo rūpesčiu nuolat kryžiuočių puolama ir niokojama Lietuva ir jos žmonėmis, noru pritraukti į ją kuo daugiau gyventojų, galinčių sustiprinti šalį ekonomiškai. Aptarę kunigaikščio siūlomas lengvatas būsimiems naujakuriams, susimąstėme, ką mes galėtume pasiūlyti senokai Lietuvą palikusiems ir vis tebepaliekantiems lietuviams. Kas paskatintų grįžti mūsų emigrantus, kuo galėtume pritraukti kitų šalių gyventojus?
Savo pamąstymus mokiniai surašė laiškuose, iš kurių nusprendėme sukurti vieną bendrą. Pradžia buvo tradicinė – įsijautę mokiniai žadėjo dvigubai pakelti algas, padovanoti kiekvienai šeimai po namą pajūry… Paklausus, kaip jie tai padarytų, sekė atsakymai, kad siųstų prašymą Lietuvos Respublikos Seimo nariams, atsisakymo atveju streikuotų. Aistroms nuslūgus, vaikai suprato, kad Seimo nariai algų nepakels, pajūrio naujomis statybomis niokoti neleis statybų inspektoriai, Žaliųjų sąjūdžio atstovai ir kitos organizacijos.
Galų gale buvo sukurtas kitas laiškas – kreipimasis į emigrantus su prašymu grįžti ir konkrečiais įrodymais, kas padėtų Lietuvai neišnykti iš pasaulio žemėlapio. Džiaugiuosi savo mokinių mintimis ir noru padėti savo šaliai, todėl šios kilnios idėjos buvo patvirtintos vaškiniu antspaudu, pagamintu iš šiuolaikinės žvakės ir… močiutės indaujoje rastų krištolinių indų. Svarbus raštas buvo saugiai padėtas, tad būsimi Klaipėdos Litorinos mokyklos mokiniai galės skaityti ne tik Gedimino, bet ir čia besimokiusiųjų laiškus.
Jau galvojau, kad skaitmeninių priemonių alternatyvos tema išsemta, tačiau šiandien netikėtai kilo mintis tradicines daiktavardžių galūnių lenteles mokiniams pateikti popieriniuose atmintukuose. Vaikams paaiškinau, kad atmintukai išsaugo viską, kas žmogui svarbu. Juk internete informacija dažnai keičiasi, o atmintukai kantriai ir nesiskųsdami laiko mūsų sukauptus dokumentus, nuotraukas, žaidimus. Todėl savo mokiniams pasakiau turinti viltį, kad tai, ką šiandien sudėsime į mūsų naująją laikmeną, sukris ir į jų galveles. Nuskambėjęs vaikų juokas leido suprasti, kad pataikiau tiesiai į dešimtuką, nes išgirdę prašymą išmokti daiktavardžių skaičių galūnes, vaikai tikrai nebūtų taip džiūgavę. Penktokėlis Romukas pareiškęs, jog atmintukas yra tam, kad atsimintų, tuoj pat garsiai pasigailėjo, kad jo negalima įdėti į kompiuterį. Tad vaikui beliko sutikti su mano pasiūlymu visą jame esančią medžiagą sudėti į savo atmintį.
Daugiau apie skaitmeninių priemonių alternatyvas skaitykite:
Vaikai labai mėgsta atlikti užduotis, susijusias su kalendorinėmis šventėmis. Tai žinantys pedagogai ir tėvai internete nuolat dalinasi įvairius pažintinius procesus lavinančiomis užduotimis ir žaidimais. Tačiau šiandien socialiniame tinklapyje džiūgavau radusi ne užduočių idėjų, o tikrą Velykų zuikio sertifikatą gerai besielgiantiems ir kantriai Velykų laukiantiems vaikams. Dabar visi smalsučiai, atlikę velykines užduotis, įvykdę savo pažadus ir dalyvavę margučių puošime, galės didžiuotis tikru sertifikatu, kuriuo draugiškai dalinasi proginės atributikosgamintojai.
Mokydama vaikus būdvardžių, dažniausiai pasitelkiu aprašymo metodą. Žmonių veidai – viena iš temų, padedanti mokyti vaikus vartoti kalboje būdvardžius, kaityti juos, derinti su daiktavardžiais.
Pastebėjusi, kad Vytauto Račicko tekste „Riesta nosis“ vaikams sunku įsivaizduoti su meškerės kabliuku lyginamą mergaitės nosį, sukūriau šešėlių žaidimą, kurio metu mokiniai ne tik „matavo“ žaidimo herojams įvairias nosis, bet ir mokėsi jas pavadinti, palyginti su aplinkoje esančiais daiktais. Vaikų pastabumas nustebino: riesta nosis buvo panaši į klasės kampe stovinčio mano „budinčio“ skėčio kotą, smaila nosis buvo lyginama su Vyčio kardu, nepraslydo pro akis ir už lango esantis sniego kalnelis, patekęs į bukos nosies apibūdinimo lentelę 😀 Vėliau kiekvienas galėjo nusipiešti savo veido profilį ir sužinoti, koks apibūdinimas tinka jo nosiai.
Matydama vaikų susidomėjimą, ištraukiau jau užmirštą žaidimą „Pakvaišusi šeimynėlė“, leidusį sukurti įvairių nuotaikų personažus ir juos kartu su klasės draugais aprašyti. O namuose mokiniams pasiūliau aprašyti žurnaluose rastų nuotraukų herojus. Šiuos aprašymus galima papildyti klausimais apie žmonių charakterius, pasiūlyti atspėti, kuo užsiima nuotraukos veikėjas, sugalvoti jam vardą, nustatyti amžių, aptarti pomėgius ir pan.
Šis trumpas pamokos aprašymas iliustruoja mano šių mokslo metų bandymą suderinti skaitomą tekstą su gramatika ir kalbos ugdymu. Ir anksčiau teksto suvokimo užduotis papildydavau gramatinėmis ar kalbos ugdymo užduotimis, tokiu pat principu vadovavausi rengdama vadovėlį „Sintaksė ir skyryba“, kartu su kolegėmis kurdama lietuvių kalbos mokymo priemonių komplektą 8klasei, tačiau tai būdavo fragmentiški bandymai. Šiais metais kiekvienas literatūros kūrinys nepastebimai įsilieja į gramatikos ir sintaksės temas, o su tekstu susijusios užduotys, žaidimai, kuriamos situacijos, problemų sprendimai ne tik suteikia galimybę išsamiau išnagrinėti kūrinį, bet ir padeda ugdyti kritinį vaikų mąstymą.
Tačiau norint papasakoti, ką patyriau Pasakų terapijos mokymuose, kaip ir Šecherezadai reikėtų ne vienos dienos ir nakties. Atėjusi su tikslu išsiaiškinti terapinės pasakos ypatumus, nejučia buvau įtraukta į savęs pažinimo užsiėmimus, atvėrusius akis ir, labai tikiuosi, vartus į tą pasaulį, kuris veda dar nežinia kur, bet jau aišku, kokiu tikslu. Belieka giliai įkvėpti ir, nuspyrus kasdienines šlepetes, pagaliau pasimatuoti Pelenės krištolinę kurpaitę…
Penkis mėnesius trukę užsiėmimai ne tik atvėrė akis, bet ir suteikė bendravimo džiaugsmą su nuostabiais žmonėmis, kartu su manimi ėjusiais kartais ir erškėčiuotu keliu, tačiau visada supratingai ištiesiantys servetėlę ašaroms nusišluostyti, išklausantys, padedantys išnarplioti gyvenimo mazgus ir su begaline fantazija kartu išeinantys iš realaus pasaulio į pasakiškąjį…
Sunku paaiškinti, kas nutiko, kad toks šaunus konkursas, patekęs net į Klaipėdos – 2017 metų Lietuvos kultūros sostinės renginių programą, liko neaprašytas mano tinklaraštyje. Apie tai prisiminiau kurdama trečiojo konkurso, vyksiančio šių metų balandžio 11–26 dienomis, užduotis.
Laimė, visagalis internetas išsaugojo įdomiausias konkurso akimirkas ir pasakojimą apie tai, kaip jaunieji klaipėdiečiai vykdė miesto mero misiją 🙂
Dalinuosi konkurso užduotimis, kad visi norintys bet kada galėtų pasinerti į kvapą gniaužiančius nuotykius ir pakartoti Prūsijos karalienės Luizės paieškas:
During the celebration of an extraordinary birthday, Lithuania was showered with extraordinary gifts: baked, sewn, weaved, felted, folded, glued, carved, painted, appliqued, composed of stones, corks, straws, twigs, pieces of paper and even suns made of real life persons!
Commission of professionals had to select eleven suns which would then go on to the final phase of the eTwinning project “May the sun of this land scatter all the gloom and dark…”: publishing of the calendar for the year 2019. The twelfth sun was chosen by the users on the social network Facebook. The intrigue was kept till the last minute. Majority of the attention and votes were given to the work No. 9 “We are children of Lithuania” of Klaipeda kindergarten “Versme”.
Even though, all 44 works were incredibly beautiful, original and made with love, nevertheless, a competition is a competition – there must be winners, as well as losers. Therefore, the commission decided that the following works will be published within the calendar for the year 2019:
1. Klaipeda kindergarten “Pagrandukas”
3. Klaipeda kindergarten “Liepaite”
5. Jurbarkas “Ąžuoliukas” School
6. Klaipeda Litorina School
12. Klaipeda Technology Training Centre
13. Klaipeda Tauralaukis Progymnasium
16. Klaipeda kindergarten “Versme”
22. L. Meškaitytes primary school of Smalininkai (Jurbarkas district)
26. St. Michael’s National School from Blackrock (Ireland)
39. Klaipeda Gabija Progymnasium
40. Klaipeda Gabija Progymnasium
These are not the only gifts for Lithuania. The participants of the eTwinning project wished our country the longest years by singing the National anthem. Foreign partners from Ireland and two Ukrainian schools did not dare to perform the Lithuanian anthem in Lithuanian language, so they chose the English text, but the teacher Marianna Klymchuk and her students from the Dolishniy Shepit Educational Complex (Ukraine) had enough courage to take on our challenge and prepared a video reportage in which young Ukrainians congratulated our country in the Lithuanian language. We have to confess, watching their video made shivers go down our spines and even put tears in our eyes. We are very thankful for them and for everyone who participated in our birthday and we would like to say: “WE WISH YOU THE LONGEST YEARS, OUR DEAR LITHUANIA!”
Švenčianti neeilinį gimtadienį Lietuva buvo apipilta neeilinėmis dovanomis: keptomis, siūtomis, nertomis, veltomis, lankstytomis, lipdytomis, drožinėtomis, pintomis, pieštomis, klijuotomis, aplikuotomis, sudėliotomis iš akmenukų, kamštelių, šiaudelių, šakelių, popieriaus gabalėlių ir net gyvų žmonių saulėmis!
Vertinimo komisijai reikėjo išrinkti vienuolika saulių, kurios pateks į baigiamąjį tarptautinio eTwinning projekto „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina…“ darbą – 2019 metų kalendorių. Dvyliktąją saulutę išrinko socialinio tinklapio Facebook lankytojai, kurie iki paskutinės minutės išlaikė intrigą. Daugiausiai dėmesio sulaukė Klaipėdos lopšelio-darželio „Versmė“ darbas Nr. 9 „Mes – Lietuvos vaikai“ .
Nors visi 44 darbai buvo be galo gražūs, originalūs ir pagaminti su meile, tačiau konkursas lieka konkursu – jame turi būti nugalėtojai ir pralaimėjusieji. Todėl vertinimo komisija, kurią sudarė Klaipėdos Litorinos mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė, tos pačios mokyklos dailės ir technologijų mokytoja metodininkė Jolita Stumbrienė ir Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos dailės mokytoja ekspertė Loreta Poškienė, nusprendė, kad 2019 metų kalendorių papuoš darbai iš:
1. Klaipėdos lopšelio-darželio „Pagrandukas“,
3. Klaipėdos lopšelio-darželio „Liepaitė“
5. Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos
6. Klaipėdos Litorinos mokyklos
12. Klaipėdos technologijų mokymo centro
13. Klaipėdos Tauralaukio progimnazijos
16. Klaipėdos lopšelio-darželio „Versmė“
22. Smalininkų L. Meškaitytės pagrindinės mokyklos (Jurbarko raj.)
26. Blackrock‘o Šv. Michailo nacionalinės mokyklos (Airija)
39. Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos
40. Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos
Tai ne vienintelės dovanos švenčiančiai Lietuvai. eTwinning projekto dalyviai ilgiausių metų mūsų šaliai palinkėjo sugiedodami Tautišką giesmę. Užsienio partneriai iš Airijos ir dviejų Ukrainos mokyklų nesiryžo atlikti Lietuvos himno lietuviškai, todėl pasirinko anglišką tekstą, tačiau mokytoja Marianna Klymchuk ir jos mokiniai iš Dolishniy Shepit Edukacinio Komplekso (Ukraina) iššūkio nepabijojo ir padovanojo šiurpuliukus keliantį ir ašarą spaudžiantį vaizdo reportažą, kuriame jaunieji ukrainiečiai sveikino mūsų šalį lietuvių kalba. Dėkojame jiems, dėkojame visiems, dalyvavusiems mūsų gimtadienyje, ir sakome: „ILGIAUSIŲ METŲ, BRANGI LIETUVA!“
Elgesio ar (ir) emocijų sunkumai arba sutrikimai – kas tai? Kaip turėtų būti ugdomi vaikai, turintys elgesio ar (ir) emocijų sunkumų arba sutrikimų, kaip jiems teikti pagalbą? Kokia padėtis Lietuvoje ir užsienyje? Kokie laukia uždaviniai ir galimybės?
Atsakymus į šiuos klausimus pateikia Švietimo problemosanalizė – Švietimo ir mokslo ministerijos leidinių serijos 2017 metų gruodžio mėnesio numeris.