Jeigu mėgstančios mezgimą, nėrimą, siuvimą, siuvinėjimą, pynimą ar rišimą moters paklaustum, kaip ji reaguoja į darbo metu neatrišamai susimazgiusius siūlus ar virveles, tikriausiai jos atsakyme išgirstume susierzinimo gaideles. Tačiau yra tokių mazgų, kurių išpainioti ir atrišti visiškai nesinori, o ir nereikia.
Ypatingai šiltos pirmosios balandžio savaitės pabaigoje jaukioje sodyboje „Gaspada“ vyko Neįgaliųjų reikalų departamento finansuojamo Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „Pagava“ ir Klaipėdos apskrities sutrikusios klausos vaikų ir jaunimo tėvų bendrijos „Aidas“ projekto Šeimų mokymai, skirti klausos negalią turinčių vaikų auginimo, lietuvių kalbos mokymo ypatumų aptarimui, ryšio tarp tėvų ir vaikų stiprinimui, naujų ryšių tarp bendrijos „Aidas“ narių mezgimui. Savo pasakojimą pradėjau nuo mazgo, kadangi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne surišimas, mazgas yra būtent žodžio ryšys paaiškinimas.
Į bundančios gamtos apsuptyje vykusią savaitgalio stovyklą bendrijos „Aidas“ pirmininkei Kristinai Rimkienei pavyko sukviesti per trisdešimt tėvų ir vaikų. Sužinoję, kaip galima paaiškinti sąvoką ryšys, išsiaiškinę, koks turi būti kokybiškas ryšys, stovyklautojai pasitikrino savo šeimos tarpusavio santykių tvirtumą ir dar labiau juos sustiprino dalyvaudami įvairiose meno terapijos veiklose. Bendro piešinio kūrimas įtraukė tėvus ir vaikus į spontanišką kūrybos procesą, leidusį pasitikrinti tarpusavio ryšį; koliažų kūrimas padėjo atskleisti ir pajausti vienas kito poreikius, sustiprinti pasitikėjimą savo šeimos nariais; skudurinių lėlių ir kiškučių gaminimas lavino smulkiąją motoriką, suteikė progą pabūti kartu, pasiruošti artėjančioms pavasario šventėms; mandalų spalvinimas ir dėliojimas ne tik atpalaidavo, bet ir paskatino giliau pažvelgti į savo ir artimųjų vidinį pasaulį; nežinia iš kur pasirodžiusio klouno jausmų ir nuotaikų stebėjimas lavino emocinį intelektą; kaukių gaminimas, paršelių oro laivyno lankstymas paskatino nusimesti kasdienių pareigų naštą ir linksmai pašėlti.
Kartu su kolege ir drauge Jolita Stumbriene vesdamos mokymus džiaugėmės gražiais ir šiltais šeimų santykiais. Apie juos liudijo ne tik nuoširdus bendravimas. Bendro piešinio kūrimas nevalingai atskleidė kiekvienos šeimos tarpusavio ryšių stiprumą, kokybę, parodė atskirų narių vaidmenis šeimoje, netgi leido atpažinti kai kurių jų charakterio bruožus. Medžiaginių lėlyčių rišimas stambiais vyriškais pirštais, plačiomis šypsenomis palydėta paršelio piešimo pamokėlė, popierinių lėktuvėlių laidymas pievoje, kruopštus spalvotų kamštelių dėliojimas, varžybos, kas ilgiau išbus nesumirksėjęs, knygučių spalvinimas ir daug kitų užsiėmimų parodė vaikams, kad jų mamos ir tėčiai taip pat mėgsta žaisti, o tėvai suprato, jog norint suteikti savo atžaloms džiaugsmo, kartais užtenka vos kelioms minutėms pasinerti į vaikų pasaulį, kad neatsilaisvintų juos rišantis tarpusavio ryšys, bet atvirkščiai – susimazgytų į stiprų ir nebeišpainiojamą šeimos mazgą!
Daugiau panašių temų:
APIE KORTAS…
HAPPY COLOR / LAIMINGA SPALVA
nespalvoto Europos žemėlapio, internetas atvedė mane į 
nuobodžiaujančių arba bandančių „užmušti“ laiką) paišymas popieriuje, sąsiuvinių kampučiuose, užrašinėse ar konspektuose nėra niekuo nepasižymintis veiksmas, o tikslingas mediatyvus pasikartojančių raštų piešimas, turintis ir pavadinimą, ir jo autorius. Kalbu apie ZENTANGLE (dzenraizgymą), kurio autoriai – buvęs vienuolis Rick Roberts ir dailininkė-kaligrafė Maria Thomas.
korsigita 