Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Kad mokslo šaknys nebūtų tokios karčios, pradėkime mokslo metus žaismingai 🙂 Smagi FLIPPITY VIKTORINApadės pereiti nuo atostogų prie mokymosi ritmo. Žinias apie rudenį vaikai galės pasitikrinti (gal ir papildyti) žaisdami žaidimą „APIE RUDENĮ“, sukurtą žaidimo „Kryžiukai-nuliukai“ principu. Nors žaidimas skirtas dviem žaidėjams, tačiau jis puikiai tiks ir dviem komandoms.
Užduotis „KĄ SLEPIA FIGŪROS“ primins, jog atėjo ruduo, kviečiantis visus į klases.
Vis dar tebegyvenantiems vasaros atostogų prisiminimais tikrai pravers dėmesio koncentraciją lavinantys užšifruoti rašteliai, kuriuos galima sukurti naudojantis „TERAPINE ABĖCĖLE“. Tiems, kas neturės laiko, siūlau pasinaudoti mano sukurtu rašteliu.
Užšifruoti galima ne tik tekstus. Jeigu gausite naują klasę, pasiūlykite vaikams susipažinti šifruojant vienas kito vardus. Užšifruota pamokos tema, užduotis, mįslė, patarlė ar reikalingas žodis taip pat prisidės prie vaikų motyvacijos kėlimo, susidomėjimo siūloma veikla. Tad šifruokite ir mėgaukitės!
Abėcėlės idėja gimė svarstant, kokias užduotis parengti pirmosioms mokslo metų pamokoms. Kadangi vis dar plaukiu meno terapijos bangomis, nusprendžiau mokymą suderinti su menu. Po vasaros atostogų vaikai ateis kupini įspūdžių, todėl jiems reikės pasiūlyti užduočių, padedančių susikoncentruoti ir nusiteikti darbui. Terapinė abėcėlė turėtų sudominti mano mokinius. Taip tvirtai kalbu, kadangi dar nė karto nesu rengusi panašios užduoties. Tiesa, ji šiek tiek primena darbą su užšifruotais tekstais, tačiau šį kartą jis bus visiškai kitokio pobūdžio. Naujovė, netikėtumas – viena iš būtinų meno terapijos sąlygų, tad labai tikiuosi, kad mano idėja pasiteisins.
Terapinė abėcėlė padės ne tik mokytis raidžių, bet ir lavins pažintinius procesus, būtinus sėkmingai vaiko raidai. Keisdami raides simboliais vaikai stiprins dėmesio koncentraciją, lavins atmintį, suvokimą, plėtos žodyną. Meno terapijos akcentai abėcėlėje išlaisvins vaikų vaizduotę, lavins kūrybiškumą.
Gebėjimas koncentruoti dėmesį palengvina vaikų mokymąsi, padeda tiksliau atlikti užduotis, atsirinkti reikiamą informaciją. Išlavinta dėmesio koncentracija turi teigiamos įtakos nerimo, streso mažinimui, padeda nuslopinti negatyvias emocijas, suteikia pasitikėjimo, kelia savivertę. Dėmesio reikalaujančios užduotys labai tinka hiperaktyviems vaikams: pratina juos prie veiklos be judesio, padeda kontroliuoti savo veiksmus, moko dirbti komandoje, kuria pasitikėjimu grįstus santykius.
Darbo su abėcėle būdai. 1. Rasti savo vardo raides raidžių-simbolių kortelėse ir nupiešti savo vardą. Susikoncentravimas į linijų, figūrų ir simbolių piešimą, į nuolat besikartojančius raštus, išvaduoja piešiantįjį nuo jį kamuojančių rūpesčių, nuo persekiojančių įkyrių minčių. Panašus poveikis jaučiamas meditacijos metu: žmogų užlieja vidinė ramybė, susitaikymas su pačiu savimi.
2. Pasidaryti daugiau abėcėlės kopijų, iškirpti atskirai raides ir paveikslėlius. Sudėti žodį ir pasiūlyti perskaityti jį naudojantis raidžių-simbolių kortelėmis. 3. Pasiūlyti patiems vaikams sudėti iš simbolių žodį ar sakinį ir pasiūlyti draugams jį perskaityti.
Abėcėlę galima įsigyti paspaudus mokėjimo mygtuką 👇
Ši abėcėlė gali paįvairinti visas, ne tik lietuvių kalbos, pamokas. Tikrai žinau, kad ją naudosiu klasės valandėlių metu. Mintyse kirba mintis pasiūlyti su ja pažaisti ir tėvų susirinkime. Man ji pasitarnaus ir socialinio-emocinio intelekto lavinimui, ir Olweus programos įgyvendinimui, nes tai tikrai efektingas įrankis įvairioms problemoms spręsti, konfliktams užgesinti, stresui sumažinti, nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Nors jaunojo burtininko nuotykius studijavome su septintokais, burtų lazdeles gaminome visi, nes mano auklėtinių grupę sudaro įvairaus amžiaus vaikai, nes mažieji labai norėjo dalyvauti nematytoje veikloje. Šis noras dar kartą patvirtino vieną iš meno terapijos sąlygų – norint pasiekti reikiamų rezultatų, veikla turi būti nematyta, netikėta ir įdomi. Tik tada žmogus atsipalaiduos, įsigilins į save ir atsiskleis.
„Kaip burtų lazdelės gaminimas gali taip paveikti?“ – pagalvosite. Prieš darbą vaikai išėjo pasivaikščioti po mokyklos kiemą ir susirasti lazdelei reikalingų priemonių. Pakvėpavę grynu oru, atsipalaidavę jie kibo į gamybos procesą, kurio metu atsiskleidė ne tik kūrybiškumas – dirbant tokį neįprastą darbą tikrai kyla įvairių minčių. Kartais jos būna padrikos, tačiau gana dažnai – gilios ir prasmingos. Pradėjus nuo Hario Poterio ir jo šeimos likimo aptarimo, netrukus buvo pereita prie savos aplinkos ir joje esančių žmonių. Pasigaminę po lazdelę vaikai turėjo galimybę sugalvoti norą. Jis turėjo būti ypatingas, nes lazdelė galėjo išpildyti tik vieną. Šis užsiėmimo momentas buvo labai jautrus, parodęs, kad vaikams rūpi ne vien tik asmeninė gerovė.
Taigi įduodu jums į rankas burtų lazdelę, galinčią paversti pamoką įdomia veikla, suteikiančią puikią progą pamokos turinį susieti su klasės vadovo veikla, leidžiančią į(si)vertinti, padedančią suvokti save ir savo jausmus.
– O! Oho! Aš nežinojau, kad mano mama taip gražiai piešia! Kieno čia toks grožis?! Eikit sau! Nuostabu!
– Mūsų mamos daro stebuklus!, – konstatavo Deividas.
Tokiais jaustukais ir nuostabos šūksniais vaikai reagavo į savo mamų piešinius.
Kai penktadienį paklausiau mamų, ar galiu joms užduoti namų darbų, visos sutiko. Tad šeštadienį ir sekmadienį jos paėmė į rankas piešimo priemones ir piešė savo šeimas. Tačiau vietoj žmonių popieriuje pražydo gėlės. Tai buvo dar vieno meno terapijos metodo išbandymas. Esu dėkinga savo auklėtinių mamoms, sugebėjusioms ne tik sukurti savo šeimų puokštes, bet ir nuslėpti piešinius nuo vaikų.
Todėl šiandien, minėdami Tarptautinę šeimos dieną ir atlikdami tokią pačią užduotį, mano auklėtiniai galėjo pasigrožėti mamų darbais ir palyginti juos su savais. Na o aš eilinį kartą įsitikinau, kad meno terapija atskleidžia tai, ko kartais nenorime, nedrįstame ar nesusivokiame pasakyti. Vertinu tokius atradimus 🙂 Gėlės vaizdinys yra įkvepiantis, skatinantis įsigilinti į savo emocinę savijautą, santykius šeimoje, savo vaidmenį joje. Juk ne veltui lietuvių tautosakoje žmonės buvo lyginami su gėlėmis: mergelė lelijėlė, bernelis dobilėlis ir pan. Juk ne šiaip sau yra dalijami patarimai, kokias gėles tinka dovanoti moterims, kokias – vyrams, kokias spalvas ir kodėl rinktis…
Beje, siūlau šį meno terapijos metodą ir jums išbandyti. Įsivaizduokite, kad jūsų mokiniai yra gėlės. Kokios gėlės auga jūsų darželyje? Šį klausimą galite užduoti ir mokiniams, tegul pasvarsto, tarp kokių gėlių jie leidžia laiką mokykloje. Gegužės mėnesį vesto praktinio seminaro „Inovatyvus požiūris į klasės vadovo veiklą“ dalyviai sudėliojo neįprastą puokštę – joje buvo ir sodo karalienių, ir kuklių lauko gėlyčių, ir spygliuotų augalų 😀 Tad beliks pabandyti apibūdinti gėles, pasidomėti jų simbolika, pavartyti Sigučio Obelevičiaus „Gėlių kalbos paslaptis“ arba seną gerą latvių rašytojos Annos Sakse knygutę „Pasakos apie gėles“, kad sužinotumėte, kokie žmonės jus supa 😀
Nors nuolat skatinu mokinius rasti vienas kitam gražių, palaikančių, padedančių žodžių, tačiau vis dažniau pastebiu, kad vaizdas turi tokį pat stiprų poveikį. Todėl surinkau dar vieną socialinių filmukų rinkinį, skirtą socialiniam ir emociniam ugdymui. Šiuos socialinius filmukus rekomenduoju žiūrėti fragmentais, kad žiūrovai galėtų įsijausti į jų herojų būsenas, pajausti jų išgyvenimus, kartu su jais patirtų ir geras, ir nemalonias patirtis.
SKĖTIS. Pagal tikrą istoriją sukurtas brazilų filmas padeda suprasti, kad negalima teisti žmonių neišsiaiškinus jų poelgio priežasties.
MYLIOS IKI SKRYDŽIO. Šis filmukas tinka ir vaikams, ir jų tėvams. Pirmuosius turėtų įkvėpti neatsisakyti savo svajonių, antruosius turėtų perspėti, kad negalima užkrauti ant vaikų pečių savo neišsipildžiusių planų, neversti perimti šeimos verslo, nereikalauti sekti tėvų, senelių ir prosenelių pėdomis…
ROŽĖ. Šis filmukas tinka maištaujantiems paaugliams, manantiems, kad gali puikiai išgyventi be tėvų globos. Įdomiausia tai, kad šią paauglystės „dramą“ net du kartus teko patirti ir man: kovojant su savo paauglystės demonais ir stengiantis padėti išvengti klaidų sūnui ir dukrai.
MINČIŲ ŽAIDIMAI. Šiuo filmuku bandoma pasakyti, kad ne viską galima rasti knygose, kad nėra sukurto tikslaus gyvenimo recepto. Savo gyvenimo kelią nusitiesti turime patys. Šį filmuką reikėtų pažiūrėti ir standartizuotų testų rengėjams, bandantiems įrodyti, kad svarbiausia gyvenime – teisingi testų atsakymai.
UŽKEIKIMAS. Šiame filmuke parodoma, kuo gali virsti pavydas ir neapykanta ir tuoj pat įduodamas ginklas, padedantis atsikratyti negatyvių jausmų ir nugalėti visus monstrus.
ASMENUKĖ SU KATE. Asmenukės sukelia priklausomybę, verčia bet kokia kaina, peržengiant žmoniškumo ribas siekti populiarumo. Tačiau ką tik buvęs reitingų viršūnėje gali tuoj pat kristi žemyn.
PATINKA IR SEKTI. Dar vienas filmukas priklausomybės tema. Laimė, namelis medyje padeda išsivaduoti nuo išmaniojo telefono gniaužtų. Šis filmukas turėtų priminti ugdytojams, kad vaikams patinka ne tik internetiniai žaidimai, jie mielai žais ir savo tėvų vaikystės žaidimus, tik reikia vaikams juos parodyti, o dar geriau – kartu pažaisti.
Kada į mano klasę atėjusi bendrabutyje gyvenančių vaikų auklėtoja GITANA PRANULIENĖ pasisakė kartu su vaikais pradėjusi STEAM eksperimentą, pasidžiaugiau ir norėjau palinkėti sėkmės. Tačiau išgirdusi auklėtojos pasakojimą apie auklėtinio Romuko patirtį sodinant pupeles, supratau radusi neįprastą būdą aptarti su vaikais žmonių tarpusavio santykius. Mintį perkelti gamtos mokslų eksperimentą į klasės valandėlę paskatino ir internete rasta nuotrauka apie augalų ir žmonių poreikius.
Bet pradėkime viską iš pradžių. Sodinant dvi pupeles į augalų labirintą, Romukas pasakė, kad jos turi augti ne mažesniu nei penkių centimetrų atstumu. Auklėtojai pasiteiravus tokio reikalavimo priežasties, vaikas pasakė, kad mama jam pasakojo, jog arčiau pasodintos pupelės gali pradėti ginčytis, kuri iš jų gražesnė, pyktis ir stengtis trukdyti viena kitai augti. To rezultatas – prastas derlius. Pasodinę dvi pupeles – baltą ir raudoną – mokiniai siekė sužinoti, kuri pupelė greičiau sudygs; kaip joms, turinčioms visiškai vienodas sąlygas, seksis augti; ar gali kambario sąlygomis užderėti pupelės.
Vaikų pastangos suteikė stulbinančių atradimų! Po dviejų dienų pirmoji sudygusi raudonoji pupelė sėkmingai rado labirinto išėjimus ir per dvylika dienų pasiekė jo stogą. Baltoji pupelė nenorėjo laikytis labirinto taisyklių, todėl augimo pusiaukelėje susidūrė su jame esančiomis kliūtimis ir susižalojo – įplyšo jos lapas ir įtrūko kotelis. Susirūpinę vaikai vieningai nusprendė išlaisvinti abi pupeles ir persodino jas. Baltoji pupelė, pajutusi laisvę, sustiprėjo, atsigavo ir po trijų dienų praaugo savo kaimynę. Ir ne tik praaugo, bet pradėjo ją užgožti. Paklusni raudonoji pupelė, nenorėdama ginčytis su baltąja, stengėsi užleisti vietą ir po truputį linko į šoną.
Šia augalų augimo istorija iliustravau vaikams pasakojimą apie tai, kaip vienodas sąlygas bet skirtingus poreikius turintiems žmonėms reikia išmokti gyventi bendruomenėje, stengtis ieškoti kompromisų, bet tuo pačiu ir neatsisakyti savo interesų. Pasakojimą papildžiau socialiniame tinkle Facebook rastu paveikslėliu ir šiais metais naujai suformuotos mano vadovaujamos vyresniųjų kurčiųjų klasių mokinių grupės pavyzdžiais, o po to visi kartu aptarėme, kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie klasės komandos formavimo.
Tai – ne pirmas STEM eksperimentas, integruotas į klasės vadovo veiklą. Tačiau jo efektas privalėjo būti atskirai aprašytas, nes atsiskleidė ne tik mokinių smalsumas, noras pažinti augalų dygimo paslaptis, bet ir vaikų empatiškumas gelbėjant sužalotą pupelę, supratingumas, kad visi gyvi Žemės organizmai negali tenkinti vien tik savo poreikių, reikia atsižvelgti ir į šalia esančius, būtina prisiminti, kad yra ne tik teisės, bet ir pareigos.
Kol kas daiktus vadinu mažybiniais žodžiais, nes „Flippity“ programa mano darbe taip pat žengia pirmus žingsnius. Tačiau tikiuosi, kad netrukus pavadinimą reikės keisti, nes po kovo 8–9 dienomis vykusio seminaro „Užduočių kūrimo programa „Flippity“ – neribotos galimybės vienoje „Google“ skaičiuoklėje“, kuriame mokiau kurti užduotis ir žaidimus ypatinga programa, sulauksiu puikių darbų, kuriais galėsiu dalintis šioje rubrikoje.
Programą pavadinau ypatinga, kadangi ji yra lengvai valdoma ir suteikia be galo daug galimybių. Ji tinka ir patiems mažiausiems, ir ugdymo įstaigas baigiantiems mokiniams, ir suaugusiesiems 🙂 Didžioji dalis „Flippity“ programa sukurtų žaidimų ir užduočių yra nematyti, tad pasitelkę savo išmonę ir kūrybiškumą galime sukurti spalvingas, įtraukias sąveikiąsias užduotis, praturtinsiančias užsiėmimus ir pamokas. Šia programa sukurtos užduotys tinka ir kontaktiniam, ir nuotoliniam mokymui. Pirmąją dieną mokymų dalyviai, susipažinę su programos ypatumais, jau kitą dieną savo užsiėmimuose ją išbandė. Vaikų emocijos ir atsiliepimai nepaliko abejonių, jog „Flippity“ būtina įtraukti į savo darbą 🙂
Šiandien pristatau pirmąsias užduotis, kurios buvo sukurtos minėto seminaro metu. Kadangi tai buvo pirmieji bandymai, kai kurios užduotys gali pasirodyti per daug paprastos. Kad taip nepagalvotumėte, kviečiu išbandyti ir mano kurtus darbus.
Spalvų pavadinimų kortelės lietuvių ir ukrainiečių kalbomis „SPALVOS – КОЛЬОРИ“. Šios kortelės integruotos ir į interaktyvią užduotį, sukurtą programa Liveworksheets. #ukrainiečių mokymui.
Ugdymo karjerai ir žodžių darybos mokymui skirtas stalo žaidimas „PROFESIJOS“
Vasario 5 dieną pasidalinusi mintimis apie pažintį su programa „Flippity“ ir pasiteiravusi, ar būtų norinčių išmokti su ja dirbti, sulaukiau nemažo susidomėjimo. Taip pasielgiau, nes seniai jaučiau, kad man trūksta postūmio surizikuoti. Surizikuoti tikrąja to žodžio prasme, kadangi nežinau, kaip tą dieną elgsis interneto tinklo tiekėjai, kiek susirinks dalyvių, koks bus jų požiūris į mano siūlomą programą ir pan. Tačiau žengus vieną žingsnį, reikia kelti koją antrajam. Todėl skubu pasidalinti pranešimu, jog kovo 8 ir 9 dienomis kviečiu į nuotolinį seminarą 🙂
Kviečiu ir įsivaizduoju, kaip skaitantys šiuos žodžius svarsto, ar jiems to reikia. Todėl pasinaudojau viena „Flippity“ siūloma užduotimi ir sukūriau testą „PROGRAMOS „FLIPPITY“ MOKYMAI“, kuris tikrai padės apsispręsti – reikia registruotis į mano mokymus ar galima gyventi ir be jų.
Pasinaudojusi tuo, kad esu ir klasės vadovė, ir lietuvių kalbos mokytoja, ugdymo karjerai užsiėmimus jau seniai įtraukiau į pamokas. Daugiausiai dėmesio tenka penktokams, kurie mokydamiesi priesaginės žodžių darybos susipažįsta su pačiomis įvairiausiomis profesijomis. Šiais metais ugdymo karjerai pamokoms sukurtas stalo žaidimas „Profesijos“ plės žodyną, primins priesagų rašybą, gilins žinias apie darbo įrankius ir priemones, supažindins su profesijų simboliais, darbo pobūdžiu ir pan. Žaidimas ypatingas ne tik tuo, kad jo metu vaikai bus skatinami mąstyti, diskutuoti, lavinti vaizduotę, bet ir tuo, jog jį galima žaisti nuotoliniu būdu.
#Nuotoliniam mokymui(si)
Susipažinti su profesijomis, jas „pasimatuoti“ padeda įvairūs žaidimai. Žaisdami žaidimą „Gydytojas“ mano mokiniai kūrė dialogus, mokėsi paklausti ir išklausyti gydytojo ar paciento, nustatyti diagnozę, skirti gydymą. Iš pradžių vaikai kuklinosi, tačiau vėliau jų vaizduotė išsiliejo per kraštus: pas gydytoją ėjo ir ant stiklo užlipęs, ir susilaužęs koją ir net pašautas kulkos pacientas. Žaidimo aprašymą ir priemones rasite mano rengtoje mokymo priemonėje „Auk sveikas, vaike“.
Į kirpėjo profesiją mokiniai iš pradžių žiūrėjo nenoriai, nes pirmoji užduotis – išmokti pinti kasą – pasidavė ne visiems. Bet vėliau gudriai į plaukų šukuosenų modeliavimą įtrauktas smulkiosios motorikos lavinimas įtraukė visus: ir mergaites, ir berniukus. Iš pradžių vaikai praktikavosi su popieriniais plaukais, vėliau perėjo prie rimtesnių – siūlinių – plaukų, kurie išlaisvino vaizduotę ir suteikė be galo daug džiaugsmo. Tai supratau iš mokinių emocijų, komentarų, kūrybinių rezultatų ir noro įsiamžinti nuotraukose.
Graži žiemos atostogų tradicija tęsiasi – visi mano mokiniai ir vėl gavo smagią namų užduotį pastatyti sniego senį. Kadangi vilties sulaukti sniego buvo maža, vaikai jau prieš Kalėdas užvertė mane dirbtiniais seniais besmegeniais. Populiariausi šiais metais buvo iš kojinių pagaminti seniukai. Tačiau ir vėl atsirado keli netikėti darbeliai – senis besmegenis iš eglutės žaisliukų ir valgomas gražuolis, gimęs iš kokoso riešuto! Beje, prieš tapdamas skanėstu, jis senio besmegenio portretą pasikabino ant savo kevalo.
Tie, kurie galvojo, kad atostogų užduočiai atlikti laiko turi labai daug, šį kartą išlošė, kadangi Kalėdos padovanojo mums sniego. Tiesa, pajūryje jo nebuvo labai daug, todėl vaikų sniego seniai buvo nelabai švarūs. Tačiau džiaugsmo ridenant didžiulius sniego kamuolius tai nesumažino.
Tuo senių besmegenių galerijos apžvalgą galėčiau ir baigti, tačiau kas gi galėjo pagalvoti, kad antroji naujų metų savaitė atneš mums žiemą su šalčiu, su sniegu, apšerkšnijusiais medžiais ir slidžiomis gatvėmis. Sniego buvo tiek daug, kad jo užteko ir angelų darymui, ir sniego senių lipdymui. Tiesa, filmuko autorius ne mano mokinys, o sūnėnas, tačiau jo ir filmuojančios mamos džiaugsmas labai tinka šiam reportažui, todėl dalinuosi 😀
korsigita 