Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
One of the project “A trip to a fairy-tale“ stages has ended. During this stage, each country translated their nations most beloved fairy-tale in to English language.
The Lithuanian team chose the fairy-tale “Sigutė“. “Sigutė“ is deservedly called a horror tale, because the forces of good and evil get tangled within the tale by showcasing the reader that neither slyness nor treachery will win. Even though, the heroine died and the dog got crippled, the brother still carried out a proper punishment for the evildoer – you can still see the witch’s shivering hair between the trees to this very day.
The second project stage is going to be very interesting – the pupils will read the fairy-tales from other countries and illustrate them. During this stage, the teachers will encourage the children to read as many fairy-tales as possible, help them perceive the content of the fairy-tales, and together with pupils will seek for the features of culture and folklore of other countries participating in the project.
The teachers working at the project are hopeful that this will distract the pupils from computers and will allow them to enjoy the magical world of fairy-tales.
Vienas projekto „Kelionė į pasaką“ etapas baigėsi. Jo metu kiekviena šalis į anglų kalbą vertė mėgstamiausią savo tautos pasaką.
Lietuvos komanda pasirinko pasaką „Sigutė“. „Sigutė“ pelnytai vadinama siaubo pasaka, nes joje susipina blogio ir gėrio jėgos, parodydamos skaitytojams, kad nei gudrumas, nei klastingumas nelaimės. Nors pasakos herojė Sigutė žuvo, nors jos gelbėtoja kalaitė buvo suluošinta, mergaitės brolis tinkamai nubaudė piktadarę: net ir dabar žiemą galima pamatyti, kaip tarp medžių plaikstosi bjauriosios raganos plaukai…
Antrasis projekto etapas labai įdomus: mokiniai skaitys kitų šalių pasakas ir jas iliustruos. Šiame etape mokytojai skatins vaikus perskaityti kuo daugiau pasakų, padės suvokti jų turinį, kartu su mokiniais ieškos projekte dalyvaujančių šalių tautosakos ir kultūros bruožų.
Projekte dirbantys mokytojai tikisi, kad ši veikla atitrauks vaikus nuo kompiuterių ir leis pasimėgauti stebuklingu pasakų pasauliu.
We would like to announce with joy that the project“A TRIP TO FAIRY-TALE“ has started! Aim of the project is to gather people who love fairy-tales together to a club which will aim to engage children to read, share folk tales and their understandings of fairy-tales from other cultures.
You can join our journey too. Traveling together is much more fun!
Su džiaugsmu pranešame, kad startavo projektas „KELIONĖ Į PASAKĄ“. Projekto tikslas – susiburti į pasakas mėgstančių žmonių klubą, kuriame bus siekiama sudominti vaikus skaitymu, skatinama dalintis savo tautų folklorinėmis pasakomis bei aiškinamasi, kaip vaikai suvokia skirtingų kultūrų pasakas.
Prie mūsų kelionės galite prisijungti ir Jūs. Drauge keliauti daug smagiau!
Ir kas galėjo pagalvoti, kad pajūrio akmenėlių marginimas baltų ženklais ir simboliais bus toks užkrečiamas! Pradėję ruoštis gražiausioms metų šventėms – Kalėdoms, nusprendėme klasę papuošti pačių karpytomis snaigėmis. Tačiau ne kiekvienas moka ant daug kartų perlenkto popieriaus sukurti tokį piešinį, kurį išlankstęs pamatytų nėriniuotą žiemos gražuolę. Prisipažinsiu, viena iš tų nemokančiųjų esu aš 😀
Bevartydama turtingus interneto klodus, pastebėjau, kad snaigės turi ypatingus ženklus ir figūras, labai primenančias mūsų mandalas, pieštas baltų mitologijos skyriaus baigimo proga. Pasiūlymas sukurti baltų simbolius vaizduojančias snaiges patiko mokiniams. Bent iš pradžių, nes išbandę kelis variantus, supratome, kad norint gauti kuo geresnį rezultatą, reikia kiek įmanoma daugiau kartu perlenkti popieriaus lapą. O iškarpyti storame popieriuje mažas figūras buvo labai sunku! Tačiau rezultatas atpirko skaudančius nuo įsirėžusių žirklių pirštus, nes paslaptingi senųjų baltų ornamentai pavergė mus visus.
Puošnioje klasėje ir mokytis maloniau, todėl snaigių temą perkėliau į pamokas: mokiniai prisiminė, kas yra snaigė, aprašė jos išvaizdą, pasakojo, kaip ji atsiranda ant žemės, dalijosi įspūdžiais apie snaigių sukeltus pojūčius ir net prisipažino, kad ne kartą bandė sužinoti, koks to mažyčio dangaus krituliuko skonis 😉
Su baltų simboliais susipažinti galima čia ir čia.
Nesulaukiantiems Kalėdų senelio, nerimaujantiems, kad jis kažkur užtruko reikės išmokti geometrines figūras ir padėti seneliui surasti savo elnią.
Žiemos kilimėliai– smagi veikla mažiems vaikams, blogo oro „įkalintiems“ namuose. Jums tereikės atsispausdinti paveikslėlius, laminuoti juos, nusipirkti pakuotę spalvotų bumbulų, stambesnes žnyplutes ar pincetą ir pakviesti vaikus pažaisti. Žiemos žaidimas ne tik nuvys nuoboduli, bet lavins smulkiąją motoriką, formuos rašymo įgūdžius, mokys išlaikyti dėmesį, plės žodyną.
Jau pasirodė Lituanistinio ugdymo mokomosios priemonės „Kelionė į Lietuvą“ ir „Laiškai iš Lietuvos“, skirtos mokyti lietuvių kalbos dviejų amžiaus grupių (6–9 ir 10–13 metų) vaikus. Priemonę sudaro po dvi literatūrinių tekstų ir kūrybinio rašymo knygas, po du pratybų sąsiuvinius ir viena Mokytojo knyga. Šiomis priemonėmis ne tik bus mokoma kalbėti, skaityti, rašyti, bet ir bus ugdoma lietuviška tapatybė pateikiant žinias apie Lietuvos istoriją, etninę kultūrą, lietuvišką gyvenimo būdą, valstybingumą, geografiją ir kt.
Autoriai užduotis ir tekstus pateikė taip, kad mokytojas jais galėtų naudotis klasėje, kurioje yra skirtingos kalbinės kompetencijos ir gebėjimų vaikų. Manau, kad šios priemonės pasitarnaus ir mokytojams, ugdantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, kadangi jose gausu teksto suvokimo, mąstymą lavinančių užduočių, mokomųjų žaidimų, kūrybinių projektų.
Čia patalpinti elektroniniai priemonių variantai yra pateikiami Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“.
Nors šiandieninio pasivaikščiojimo pajūriu tikslas buvo prisirinkti akmenukų, tačiau man jis priminė reklaminį šūkį „Three in one (trys viename)“, nes buvo ir grynu oru pakvėpuota, ir su šeima pabendrauta, ir pamokoms pasiruošta.
Ant surinktų akmenų greitai atsiras mandalos, padėsiančios įminti baltų simbolių paslaptis. Taip užbaigsime etnografinius 2015 metus ir pagilinsime literatūros pamokose įgytas baltų mitologijos žinias.
Beje, po 2012 metais vykusio projekto „Laiškai iš gamtos“, nenustojau ieškoti gamtoje ženklų, simbolių, piešinių, raidžių, įvairių daiktų siluetų. Atsitiktinai gamtoje susidaręs vaizdas, suvokiamas kaip konkretaus žinomo objekto vaizdas, vadinamas PAREIDOLIJA (gr. παρα- ‘klaidingas’ + είδωλον ‘atvaizdas’). Daugiausia tokių pavyzdžių galima rasti debesyse. Tačiau prisimintas faktas, kad kiekvienas žmogus tame pačiame debesyje gali pamatyti skirtingą vaizdą, sukėlė manyje abejonių, ar tikrai mano akmenų kolekcijoje yra tai, ką regi mano akys.
Jeigu mėgstate svajodami žiūrėti į debesis, vadinasi gebate pamatyti žymiai daugiau, nei skubantys ir nepastebintys aplinkui esančio grožio žmonės. Tokiems svajokliams pridedu nedidelę apklausą, kuri padėtų man sužinoti, ką vaizduoja mano eksponatai.
Garsioji Edmondo de Amiči „Širdis“ išleista 1886 m., tačiau ir šiandien, nepaisant to meto prieštaringų jos vertintojų nuomonių, žavi gražiais gyvenimo pavyzdžiais ir žmonių santykiais.
Žinant faktus, kad Edmondo de Amiči kūrinys yra išverstas į 25 kalbas, kad knyga vis dar tebeleidžiama, galima daryti išvadas, jog autoriaus darbas nenuėjo veltui, liko aktualus ir mūsų dienomis.
Jeigu skaitysite su mokiniais ištrauką iš šios knygos apie aklus vaikus, siūlau pasinaudoti dviejų pamokų planais, leisiančiais išsamiau susipažinti su aklų žmonių gyvenimu ir akimirkai pasijusti amžinos tamsos gyventoju.
1907 m. almanache ,,Gabija“ buvo pateiktas Adomo Jakšto pasakojimas apie Antano Baranausko poetinę ,,dvikovą“ su Adomo Mickevičiaus ,,Ponu Tadu“, kuri baigėsi poemos ,,Anykščių šilelis“ atsiradimu. Iš neoficialaus anekdoto kilęs pasakojimas, pasak Brigitos Speičytės, ilgam tapo lyg ir savaime suprantama, gan rimtai literatūros istorijos traktuojama svarbiausia poemos genezės versija, kuri įtvirtino konfliktinį, konkurencinį santykį su tam tikra Lietuvos kultūros tradicijos dalimi.
Poema ,,Anykščių šilelis“, pasak Justino Marcinkevičiaus, daugiareikšmė metafora. ,,Pirmiausia ji remiasi į konkretų mišką, nuo seno meiliai vadinamą Šileliu, kuris skaitytojo vaizduotėje nejučiomis išauga į Lietuvos simbolį. Tai ir įžeistos, paniekintos lietuvių kalbos Šauksmas, jos poetinė apeliacija į pasaulio ir istorijos teismą, siekimas įrodyti visiems savo grožį ir turtingumą — nes ir ją, kaip tą Šilelį, kirto, kas tik pasiekė. Tai ir nacionalinio charakterio istorija, jo kova už teisę žaliuoti, ošti, augti.“
Iš tiesų Antano Baranausko poemoje daug ne tik metaforų, bet ir tarmiškų žodžių, augalų, gyvūnų, buities daiktų pavadinimų, kurių šiandien ne tik mokiniai, bet ir mokytojai nebevartoja. Ypač sunku šią poemą perteikti specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, todėl siūlau jau išbandytą ir vaikams labai patikusį iliustruotą poemos variantą, padėsiantį ne tik susigaudyti aukštaitiškos tarmės labirintuose, bet ir nepaklysti augalų ir gyvūnų pasaulyje. Beje, toks poemos variantas labai patogusmokantis#nuotoliniu būdu.
Bendradarbių paraginta, pradedu dar vieną naują kategoriją, skirtą klasės vadovams. Joje pasistengsiu pateikti originalesnių idėjų klasės valandėlėms, naudingų patarimų, nuorodų į kolegių svetaines bei viską, kas susiję su vadovavimu klasei.
Norintiems pažinti mokinius, siekiantiems greičiau užmegzti su jais ryšį, siūlau apklausą, kuri vaikams bus patraukli ne tik savo forma, bet ir tema. Pasitelkusi vasaros skaitiniams skirtą Antuano de sent egziuperi pasaką „Mažasis princas“ ir verslo magnato, išradėjo, bendrovės „SpaceX“ ir vienos iš elektromobilių gamybos kompanijos „Tesla“ įkūrėjo Elono Musko bandymu rasti Žemės gyventojams jiems tinkančią planetą, sukūriau apklausą „Elono Musko naujos planetos žmonijai paieškos „Mažojo princo“ asteroiduose“, kuri padėtų išsiaiškinti, kuris asteroidas labiausiai tiktų žmonijai ne pagal gyvenimo sąlygas, bet pagal galimybę pritapti prie vietos gyventojų. Siekdama didesnio efekto, apklausą iliustravau satelitų traukinio vaizdais.
Socialinio ir emocinio ugdymo lavinimui skirtas žaidimas „Ką matai ir ką jauti?“padės suvokti jausmus ir būsenas, suprasti aplinkinių nuotaikas, išgyventi įvairias emocijas.
Meno terapijos metodai padeda atskleisti klasės, grupės santykius. Ką galima rasti namo piešinyje, skaitykite įraše NAMO PASLAPTYS.
Apklausa „Koks tavo temperamentas?“leis mokiniams įsigilinti į save, suprasti savo elgesio priežastis, pažinti emocijas ir jausmus.
Puiki galimybė lietuvių ir anglų literatūros pamokų turinį integruoti į klasės valandėles, skirtas socialiniam ir emociniam ugdymui. HARIO POTERIO BURTŲ LAZDELĖ .
Socialiniai filmukai – vienas iš efektingiausių būdų, papildančių pamokų, klasės valandėlių, tėvų susirinkimų, seminarų temas. Juose užkoduotos žinutės skatina atidžiau pažvelgti į visuomenės problemas ir skaudulius. Kartais kelių minučių vaizdas pasako daugiau nei ilgi mokymai ar kasdieniai pamokslai. Daugiau apie tai rasite įraše SOCIALINIAI FILMUKAI ir KAS UŽKODUOTA SOCIALINIUOSE FILMUKUOSE?
„RAKTELIS NUO ŠIRDELĖS“.Pasinaudojant Valentino diena, galima įgyvendinti net keletą tikslų: kurti gerą mikroklimatą klasėje mokant rasti gerą žodį kiekvienam, mokytis mylėti šalia save esančius ne tik per Valentino dieną, lavinti kūrybiškumą ir motoriką lankstant origami darbelius.
GERUMO ŽAIDIMAS skirtas klasės valandėlėms gerumo, draugystės, tolerancijos temomis, klasės mikroklimato gerinimui, nepažįstamų klasės (grupės) narių suartinimui.
„EMOCIJŲ DOMINO“ – emocinio intelekto lavinimo žaidimas, tinkantis OLWEUS klasės valandėlėms.
Užduotys, tinkančios ir Laisvės gynėjų dienai, ir minint Valstybės nepriklausomybės datas: APIE LIETUVĄ IR JOS LAISVĖS SIEKĮ NAUJA! LIETUVA, ĮKOPK Į GEDIMINO KALNĄ!, LIETUVAĄŽUOLO PASAKOJIMAI trys vaizdo istorijos apie Sausio 13-osios įvykius, prezidentą Antaną Smetoną ir Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį. „KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ!“– originali užduotis apie Lietuvos nepriklausomybę. Žaidmas KĄ SLEPIA VĖLIAVOS?ne tik primins vaikams, kodėl kovo 11 dieną visa Lietuva švenčia, bet ir supažindins juos su kitų šalių vėliavomis, vizualiai panašiomis į mūsų trispalvę. Žaidimas taip pat lavins dėmesį ir pastabumą, mokys nurodyti vėliavų koordinates.
