Išleisdama mokinius į žiemos atostogas antrus metus iš eilės paprašiau jų nulipdyti sniego senį ir atsiųsti nuotrauką. Pernykštė senių galerija liko tik nuotraukose ir prisiminimuose, nes šiandien vaikams pasakiau, kad reikia prisiminti antrąjį senio pavadinimą, kuriame nėra žodžio sniegas. Tad 2020 metų nuotraukų rinkinukas vadinasi „Seniai besmegeniai“. Kodėl rinkinukas? Todėl, kad nesulaukusi sniego didžioji dalis mokinių nusprendė, jog tai – neįmanoma misija. Laimė, buvo tokių, kurie sugalvojo kitokių būdų senio gamybai 🙂
Pernykštė atostogų užduotis turėjo tikslą išvilioti vaikus į kiemą.
Šiemetinėje užduotyje slypėjo noras suburti vaikus ir jų šeimos narius bendrai kūrybinei veiklai. Tie, kurie „lipdė“ senius, tikrai turėjo pajusti kūrybinį pasitenkinimą ir buvimo kartu džiaugsmą, nes net ir man kiekviena atsiųsta nuotrauka kėlė daug gerų jausmų ir vis stiprino įsitikinimą, jog senį besmegenį įmanoma padaryti net ir be sniego. O kur dar meno terapijos nauda!
2020 metų pabaigos–2021 metų pradžios įspūdžiai VIENI LIPDĖ SNIEGO SENIUS, KITI KŪRĖ BESMEGENIUS
Na o tiems, kurie su ilgesiu laukia sniego ir nežino, kuo pakeisti žiemos žaidimus, nuotaiką galima praskaidrinti linksmomis vaikų dainelėmis.
ketverius metus, kada asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ nusprendė prisidėti prie mokytojo profesijos prestižo kėlimo ir tarti „ačiū“ tiems, kurie kuria ateitį Lietuvoje, kurių klasėse vyksta ne mažesni stebuklai nei Estijos, Suomijos ar Singapūro mokyklose. Taip atsirado Lietuvos respublikos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio globojama iniciatyva „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai“. Nors iniciatyvos organizatoriai teigia, kad jų tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti, nuo savęs noriu pridėti, kad tai – dar viena galimybė įsitikinti, jog mokytojo profesija yra pašaukimas. Mokytojas, pasak šiandieninių apdovanojimų metu kalbėjusių svečių, yra labai drąsus, kadangi nebijo kartu su vaikais laipioti uolomis, leistis lynu nuotykių parke arba karštai melstis, kad besileidžiantiems vaikams nieko nenutiktų, vežtis juos į trumpesnes ir ilgesnes keliones, leisti naktis prie laužo ir kt. Nes mokytojas yra labai imlus, kadangi bedirbdamas su Z karta jau žino, kaip reikės dirbti su alfa ir kitomis raidėmis pavadintomis kartomis. Nes mokytojas tiki savo mokiniais ir tuo, ką jis daro. Nes mokytojas mėgsta tai, ką jis daro. Nes mokytojas gyvena tuo, ką jis daro… Ir aš darysiu, kadangi žinia, jog antrą kartą patekau į inovatyviausių kalbų mokytojų trejetuką, ne tik džiugina, bet ir įkvepia plačiau išskleisti sparnus naujiems skrydžiams. Svarbu tik neappsvaigti kaip Ikarui nuo atsivėrusių galimybių, neišpuikti nuo gražių žodžių, skambėjusių Valdovų rūmuose, nesudeginti suteiktų galimybių ir nepamiršti tų, kurių dėka šiandien žengiau raudonuoju kilimu.
