„Esamojo laiko veiksmažodžių labirintas“ man padėjo ne tik patikrinti mokinių žinias, bet ir įtraukti juos į žaidimą. Kauliuko metimas, azartiškas bandymas išvengti ugnies, papildomų užduočių atlikimas poromis patiko mėgstantiems mokytis, o tie, kurie nuolat „pamiršta“ išmokti, tikrai užpildė esamas spragas. Tai supratau stebėdama, kaip vaikai dėlioja į LearningApps programos užduoties langelius įvairius esamojo laiko veiksmažodžius.
Kol vasaros įspūdžiai dar neišblėso, pasiūlykite mokiniams pakartoti veiksmažodžių kaitymo asmenimis ir laikais temą, paslėptą braukažodyje. Užduotis parengta keturiais skirtingais lygiais, todėl ja pasinaudoti galės ir pradinių, ir vyresniųjų klasių mokytojai. Užduotyje prašoma išbrauktus veiksmažodžius pakeisti asmenimis, tačiau jūs visada galėsite ją papildyti įvairiomis temomis: veiksmažodžių kaitymu laikais, nuosakomis; žodžių junginių ir sakinių sudarymu; skyrybos kartojimu ar mokymusi; komiksų, padėsiančių prisiminti tiesioginės kalbos skyrybą, kūrimu; rašinio rašymu…
Prisiminti skyrybą mano mokiniams padėjo sakinių užbaigimo užduotis, prašanti užbaigti įvairius sakinius. Pavyzdžiui, Šią vasarą aš keliavau, ….. , ….. , bet neturėjau galimybės grybauti, ….. , ….. , nes ….. . Lygindami savo ir klasės draugų spalvingas mozaikas mokiniai rašė: Šią vasarą aš keliavau, o mano klasės draugai dirbo. Mano klasės draugai savanoriavo, o aš …….. . Kol mano klasės draugai tinginiavo, aš ….. .
Mėgstantiems diagramas pasiūlykite sukurti visos klasės vasaros įspūdžių grafiką, atskleisiantį populiariausias veiklas. Net neabejoju, kad pirmosiomis mokslo metų dienomis klasės ar grupės stende kabės vaikų piešiniai, kuriuos jie sukurs užduoties pabaigoje. Atlikdami užduotį „TAIP ar NE“ mokiniai galės įrašyti braukažodyje nepaminėtas veiklas, nes tikrai jų bus ne viena – tai pamačiau savo mokinių darbuose. Jų vasara buvo kupina įspūdžių ir įdomių užsiėmimų, kurie, kuriant šią užduotį, man net neatėjo į galvą. Jei turėsite noro ir laiko, papildykite komentaruose mano sąrašą savo vaikų užsiėmimais, kad galėčiau sukurti įvairesnę ir spalvingesnę prabėgusios vasaros užduotį.
Daugiau apie veiksmažodį ir skyrybą.
Ir nereikia slėpti, nes geras auklėjimas dar niekam nepakenkė. Dirbant su vyresniųjų klasių mokiniais rubrika „Kalba ir rašo mokiniai“ pildoma retai, todėl išgirdusi ką nors smagaus, visada noriu pasidalinti. Septintoje klasėje, mokantis asmenuoti veiksmažodžius, įvyko linksmas nesusikalbėjimas, atskleidęs ne tik mokinio žinias, bet ir gerą tėvų auklėjimą:
– Jis, ji eina, o kaip bus aš? – klausiu Deivido.
– Einate, – greitai atsakė berniukas.
– Deividuk, jis ji eina, tu eini, aš… ? – perklausiau vaiko.
– Jūs einate, – papildė atsakymą mokinys 🙂
Daugiau vaikų minčių:
DEMONSTRACINĖ PAVASARIO VERSIJA
Po truputį mažėjant darbams, vėl galiu sugrįžti prie veltinio, prie medžiagos, kuri tiek daug duoda: naudos pamokoms ir užsiėmimams, kūrybinio džiaugsmo, pasitenkinimo gautu rezultatu, malonaus atsipalaidavimo.
Šį kartą veltinio atraiža virto terapiniu, emocinį intelektą ugdančiu žaidimu „Emocijų domino“. Jį galima žaisti kaip klasikinį „Domino“ žaidimą, bet galima sukurti ir savo taisykles. Pavyzdžiui, sudėti dvi vienodas emocijas ir pasvarstyti, kas būtų susitikus dviem tokiems pat žmonėms. Galima ir atvirkščiai – parinkti dvi skirtingas emocijas ir pasvarstyti, kuri dominuotų, kuri padėtų, kuri nusisuktų, kuri nuvestų klystkeliais, kuri paskatintų keistis ir pan. Galima paieškoti emocijų, galinčių nuslopinti negatyvias arba padidinti pozityvias emocijas, galima sudėlioti teigiamų ir neigiamų emocijų takelius ir t. t. Žaidimas vienas, o galimybių nepaprastai daug! Šalia veltininio žaidimo pagaminau ir laminuotų kortelių rinkinį, kad prireikus jis būtų greičiau ir lengviau padauginamas, nes ateinančiais mokslo metais turėsiu didelę skirtingo amžiaus, nevienodo charakterio, įvairiausių pomėgių auklėtinių klasę, su kuria planuoju OLWEUS klasės valandėlėse sužaisti ne vieną „Emocijų domino“ partiją.
Žaidimas ras vietą ir lietuvių kalbos pamokose. Žaisdami vaikai mokysis būdvardžių, jaustukų, veiksmažodžio nuosakų, antonimų, sinonimų, sudėtinių prijungiamųjų priežasties, sąlygos aplinkybės sakinių sudarymo ir skyrybos. Minkštomis veltinio arba blizgiomis laminuotomis kortelėmis galėsime retkarčiais pasinaudoti ir į(si)vertindami savo veiklas.
Daugiau panašių įrašų:
Net keista, kad per septynerius mano tinklaraščio gyvavimo metus neatsirado 
veiksmažodžio kaitymo laikais, asmenimis, nuosakomis kategorijos! Skubu taisyti padėtį ir dalintis užduotimis, padėsiančiomis taisyklingai vartoti veiksmažodžius, kurių turtingumu lietuvių kalba pelnytai didžiuojasi.
Šį įrašą iliustruoju turistams skirtu stendu ne atsitiktinai. Vaikai dažnai klausia, kam jiems reikia mokytis tiek daug veiksmažodžių kategorijų, tad tokie pavyzdžiai padeda įrodyti įvairių veiksmažodžio formų svarbumą ir reikalingumą mūsų kalbai.
Veiksmažodžių nuosakos #Nuotoliniam mokymui
Žaidimas internete „Veiksmažodžio kaitymas“ (žodžių kartuvių alternatyva)
Žaidimas internete „Antrojo asmens veiksmažodžių poros“
Esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžių kaitymas asmenimis
Veiksmažodžių kaitymas laikais ir asmenimis
Veiksmažodžių kaitymas asmenimis, skaičiais, laikais
Esamojo laiko veiksmažodžių kaitymas asmenimis
Kontrolinis darbas „veiksmažodžių kaitymas skaičiais, asmenimis ir laikais“
Pagrindinės veiksmažodžių formos. sangrąžiniai veiksmažodžiai
Daugiau apie veiksmažodžius:
Pasibaigus 2015 metams, mokykloje susikaupė nemažai senų kalendorių. Verčiamų, pagamintų iš storo kokybiško popieriaus kalendorių nekilo ranka išmesti. Savaitę pragulėję ant mano stalo jie pakišo naują idėją, padėsiančią mokymosi sunkumų turintiems mokiniams.
Šiandien vienas iš kalendorių virto kalbos dalių bloknotu, kuris vieniems padės prisiminti visų vienuolikos kalbos dalių pavadinimus, kitiems pasufleruos jų klausimus, tretiems pagelbės skiriant vienas kalbos dalis nuo kitų, dar kitiems palengvins užduotis, prašančias pateikti įvairių lietuvių kalbos dalių pavyzdžių.
Neasmenuojamosios veiksmažodžių formos – viena iš sunkiausiai specialiųjų poreikių vaikams įsisavinamų temų. Tik vaizdingi ir praktiniai
pavyzdžiai padės suvokti dalyvių, padalyvių ir pusdalyvių vartojimo kalboje ypatumus. Šis pamokų planas skirtas temos įtvirtinimui, tačiau skaidrėse esančias užduotis galima panaudoti ir supažindinant su dalyviais, padalyviais ar pusdalyviais, ir aiškinant, kodėl lietuvių kalboje jie yra vartojami. Pamokos planas parengtas pagal UPC projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių lietuvių kalbos esminių kompetencijų ugdymas“ rekomendacijas.
Dalyvio, pusdalyvio ir padalyvio vartojimas
Pamoka „Dalyvių vartojimas sakiniuose“
Daugiau idėjų pamokoms:
Viską apie veiksmažodžius rasite:
korsigita 