Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Manau, kad taip jautėsi mano mokiniai, pasiklydę tarp daiktavardžių linksniavimo taisyklių. Panašiai jaučiausi ir aš, kaskart suprasdama, kad linksnių pavadinimai dar neišmokti, daiktavardžių linksniuotės neperprastos. Tiesa, ir noro išsikapstyti iš to liūno nesimatė🥺. Nesimatė tol, kol nepasodinau vaikų prie stalo, ant kurio stovėjo smėlio laikrodis ⏳. Iš pradžių jis apsivertė keturis kartus. Vėliau tris, du, vieną. Lapeliuose pasirodė linksniai ir jų klausimai, o vaikų veiduose – džiugi nuostaba. Pasirodo, jiems buvo tiesiog neįdomu mokytis. Todėl savaitgalį paskyriau pasakai „KAS YRA DRAUGAS?“ ir mano gelbėtojui – TinyTap žaidimui „DAIKTAVARDŽIŲ LINKSNIAVIMAS“. Tikiuosi, kad netrukus rasime išėjimą iš džiunglių, juk nėra jau jos tokios painios 🌲🌳🌲.
Ne veltui pirmajame reportaže „ĮDARBINTI“ SALDAINIAI“ džiaugiausi lauktuvėmis iš Šiaulių 🙂 Saulės miesto saldainių fabriko „RŪTA“ produkcija – puikiausias būdas mokyti vaikus apie tikrinius daiktavardžius. Tuo įsitikinome apsilankę prekybos centre BIG esančiame paviljone, prekiaujančiame išskirtine saldumynų produkcija. Kodėl išskirtine? Todėl, kad didžiosios dalies saldumynų paprastoje parduotuvėje nerasite. Dėl šios priežasties kai kurios nuotraukos bus prastesnės kokybės, nes buvo fotografuota per vitrinos stiklą. Tačiau vaikų žinios nuo to nenukentėjo – visi įsitikino, kad šalių, regionų, miestų, žymių žmonių, literatūrinių herojų vardai ir pavadinimai yra rašomi didžiąja raide.
Apie saldainius pamokoje seniai norėjau parašyti. Tas noras dar sustiprėjo gavus dovanų iš Šiaulių pieniškų šokoladukų „Šiauliai šnek“ rinkinuką. Tačiau užsitęsusi pandemija vis stabdė reportažo rašymą, kadangi viena iš pamokos užduočių būdavo atliekama prekybos centruose ieškant įvairių kalbos dalių pavadinimų. Šiuo atveju – saldainių. Išgirdusi, kad nuo gegužės 1 dienos atšaukiama nepaprastoji padėtis, pasivaikščiojimą po parduotuves vėl grąžinsiu. Ar žinote, kiek daug kalbos pažinimo dalykų galima perduoti mokiniams vaišinantis saldainiais arba apžiūrinėjant jų asortimentą parduotuvių lentynose?!
Pradėsiu nuo minėto rinkinuko, pristatančio unikalų šiaulietišką dialektą, tinkantį kalbant apie tarmes, apie Lietuvos etnografinius regionus, kalbos kultūros klaidas ir kt. Šokoladukų popierėliai pasitarnaus ir veiksmažodžio nuosakų nagrinėjimui.
Nuotraukų galerijoje užfiksuoti saldainiai tinka tikrinių daiktavardžių mokymui. Tai – ne visi mūsų šalyje gaminami saldainiai. Reikės kurią dieną nufotografuoti saldainius „Miglė“. Gal turite daugiau minčių? O gal ir nuotraukų? Mielai jas priimčiau į savo galeriją.
Įvardžių skyrių ir kaitymo temas puikiai iliustruoja ši nuotrauka. Beje, įvardžių parduotuvių lentynose galima rasti labai daug. Tad pabandykite išsiųsti vaikus į prekybos centrus. O gal išeisite pasidairyti visi kartu?! Dairydamiesi atkreipkite dėmesį ir į parduotuvių pavadinimus. Juose galima rasti ne tik kalbos dalių, bet ir ne vieną klaidą 😉
Prekybos centre galima mokytis ir įvardžiuotinių būdvardžių. Jų mokiniai lentynose ras ne vieną.
Platesnį parduotuvių asortmentą esu įtraukusi ir į interaktyvią Quizizz viktoriną „KALBOS DALYS“. Ją kol kas sudaro tik aštuoni klausimai, bet tikiuosi, kad greitai pasipildys naujais 🙂
Taip pavadinau TinyTap programa sukurtą naują užduotį, skirtą priesaginės būdvardžių darybos ir sudurtinių daiktavardžių darybos žinių gilinimui ar įtvirtinimui. Nors vis dar jaukinuosi naująją užduočių ir žaidimų programą, bet jau matau, kokias neribotas galimybes ji suteikia. Tų galimybių šiais metais man itin reikia, nes ir penktokai, ir šeštokai vargsta sudarydami naujus žodžius. Tikiuosi, kad klasės ekrane atliekama dar viena įtraukianti žodžių darybos užduotis pramuš ledus ir padės vaikams suprasti priesagų reikšmę ir jų įtaką žodžiams.
Kad vaikams neatsibostų Powtoon herojai, su daiktavardžio skaičiais juos supažindins realistiškesni herojai – šuo Rudis ir jo šeimininkas Joris. Vos tik sukūriau dvi knygutes ir paspaudžiau mygtuką baigta, galvoje pradėjo kirbėti kažkoks kirminas. Nežinau kodėl, bet linksmasis šuo Rudis niekaip neišėjo man iš galvos. Kelias diena svarsčiau, kodėl man nepavyksta jo paleisti ir… prisiminiau. Širdies kampelyje tikėdamasi, kad nuojauta šį kartą mane apgavo, atsiverčiau 2014 metais vestos pamokos aprašymą„Kartojame daiktavardį“. Tai viena iš nedaugelio pamokų, kurioje su žemesniųjų klasių mokiniais kalbame apie artimo mirtį. Tą kartą vaikams reikėjo priimti netikėtai į kelią išbėgusio šuns žūtį po autobuso ratais. Mano sukurtas tekstas ne tik padėjo pasitikrinti žinias apie daiktavardį, bet ir suteikė progą integruoti į pamoką saugaus elgesio gatvėje taisykles. Bet baisiausia tai, kad žuvusio šuns vardas buvo… Rudis, o ant rankų jį laikantis berniukas kaip du vandens lašai panašus į knygučių veikėją Jorį. Taigi jums reikės pasirinkti. Jeigu nuspręsite pasinaudoti visa mano parengta medžiaga, jums teks susidurti su skausminga vaikų reakcija. Tiesa, ją galima pakreipti norima linkme ir pasiekti ypatingai gerų rezultatų kalbant apie saugų elgesį kelyje.
Norėdami išvengti skaudžios reakcijos, galite atsisakyti kažkurios medžiagos. Nusprendę pasinaudoti visomis mano priemonėmis, bet norėdami apsaugoti vaikus nuo skaudžios informacijos, galite jiems įrodyti, jog tai tebuvo vardų sutapimai. Įtikinti vaikus turėtų padėti ir skirtingi berniukų vardai. Tai būtų optimistinis variantas. Pesimistinis variantas sufleruoja, kad vaikai gali pagalvoti, jog žuvusį Rudį rado Jorio brolis dvynys. Vienu žodžiu, rinktis jums. O aš Rudžio žūties istorijos vis dėlto neatsisakysiu, nes ji mano mokiniams buvo labai paveiki. Tiesa, tada jie dar neturėjo galimybės susipažinti su Rudžiu iš arčiau ir nespėjo prie jo prisirišti, todėl nežinomo šuns likimą priėmė lengviau. Bet juk nepradėsime bėgioti paskui vaikus, kad spėtume jiems pakišti gyvenimo smūgius sušvelninančią pagalvę.
Pratęstas karantinas nutolino viltį sugrįžti į mokyklą, tad vėl teko ieškoti būdų, galinčių padėti mokiniams išaiškinti daiktavardžio giminės nustatymo ypatumus. Kadangi filmuotų pamokų paruošimas užima labai daug laiko, o jis nuotolinio ugdymo laikotarpiu tikrai nėra man draugas, dar kartą kreipiausi į išraiškinguosius programos Powtoon herojus.
Šį kartą pamoką veda Saulė, kuri labai gerai išmano, kaip atskirti vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžius. Ji netgi padės nepasimesti susidūrus su abiejų giminių formą turinčiais daiktavardžiais! Dvi nedidelės užduotys leis įtvirtinti pateiktą medžiagą, o pabaigoje pateiktas pasiūlymas išspręsti tarp sesers ir brolio kilusį kivirčą gali būti perkeltas ir į klasės valandėlę.
#Nuotoliniam mokymui
Norėdami pasitikrinti savo žinias mokiniai galės atlikti internetinę užduotį „Daiktavardžio giminės“,kurią sudaro net 30 vyriškosios, moteriškosios, vyriškosios ir moteriškosios giminės formą turintys daiktavardžiai. Tiems, kuriems ši užduotis bus per sunki, lengvesnių užduočių ras įraše DAIKTAVARDŽIŲ GIMINĖS.
Prisipažinsiu atvirai, nuotolinio ugdymo metu išaugęs darbo krūvis ir įtampa prislopino pirmosios vaizdo pamokos „Konkretieji ir abstraktieji daiktavardžiai“ euforiją. Tačiau reportaže „KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI“ duotas pažadas jums ir sau sukurti tęsinį, o taip pat Zoom platformoje filmą žiūrėjusių mokinių reakcija ir per pusės tūkstančio filmo peržiūrų per savaitę statistika mano tinklaraštyje paskatino surinkti karantino metu kilusias idėjas ir sukurti dar vieną vaizdo pamoką, skirtą bendrinių ir tikrinių daiktavardžių temai. Pamokos metu skaitytą Vytauto V. Landsbergio pasaką panaudojau du kartus: pirmąjį kartą – norėdama paaiškinti bendrinių ir tikrinių daiktavardžių ypatumus, o antrąjį kartą – stengdamasi įtraukti raidos sutrikimų turinčius vaikus į pasakos siužetą ir paskatinti juos tapti svarbiais pasakos dalyviais, netrukus pradėsiančiais mokytis rašyti vardus.
Pirmoji nuotolinio mokymo savaitė parodė, kad ne visi vaikai dėl mums suprantamų priežasčių gali prisijungti prie pamokos, vykstančios realiu laiku. Todėl pažintį su daiktavardžiu nusprendžiau perkelti į vaizdo pamoką. Iš pradžių galvojau sukurti pamokų ciklą ir tik tada jį publikuoti savo tinklapyje. Bet!.. Pamokos idėją mintyse dėliojau savaitę. Kol idėja virto vaizdu, praėjo dar viena savaitė. Suprasdama, kad tokiu tempu toli nenueisiu, idėjų semsiuosi iš kolegų. Tačiau minties sukurti dar bent kelias pamokas neatsisakau. Kol ateis įkvėpimas, savo mokiniams siūlysiu internete rastų panašaus formato pamokų. Žinodama, kad kiti taip pat karštligiškai ieško nuotoliniam mokymui tinkamos medžiagos, dalinuosi lietuvių kalbos pamoka „KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI“ ir, kad nenuleisčiau rankų, pridedu prierašą – laukite tęsinio.
Laminuotų žaidimo kortelių etapas perėjo į aukštesnį lygį, tad šiandien noriu pristatyti Lucilijaus leidykloje išleistą ugdomąjį žaidimą daiktavardžių derinimo su būdvardžiais tema. Iš pradžių žaidimas vadinosi „D + B = KM“, kadangi sutrikusios klausos vaikams nuolat kartoju, jog daiktavardis ir būdvardis yra neperskiriami draugai, juos sieja ne tik amžina meilė, bet ir ta pati giminė, skaičius ir linksnis. Gaila, kad leidykla neleido panaudoti iš vaikų tautosakos pasiskolintos ir šiandien tebevartojamos populiarios frazės. Tačiau dėl to kalbos pažinimui ir žodyno plėtimui skirtas žaidimas netapo prastesnis. Jis padės mokiniams kartu mokytis daiktavardžių ir būdvardžių derinimo, sudaryti žodžių junginius, apibūdinti įvairius daiktus, parinkti jiems būdvardžių, priskirti turimiems būdvardžiams aplinkoje esančius daiktus ir reiškinius.
Žaidimą sudaro trys kortelių kaladės: 40 kortelių su paveikslėliais, 40 mėlynų kortelių su būdvardžiais, neturinčiais galūnių, 40 tuščių geltonų kortelių. Ant spalvotų kortelių vaikai galės rašyti. Rašymui naudojamas specialus žymeklis, kuris lengvai nusivalo nuo plastiku padengto paviršiaus. Galimybė ištaisyti padarytą klaidą suteiks vaikams daugiau pasitikėjimo ir motyvacijos, nes ją ištaisius, skirtingai nei sąsiuvinyje, neliks jokių žymių ir braukymų.
Šios kortelių kaladės papildys ugdymo procesą įvairiais žaidimais ir lavinamaisiais pratimais, o taip pat suteiks galimybę pedagogams improvizuoti ir sukurti savas žaidimo taisykles. Žaidimas skirtas penktokams, tačiau jis tiks ir pradinukams, besimokantiems aprašyti įvairius daiktus ir reiškinius, ir vyresniems mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Pirmąjį žaidimą žaidžia visa klasė (grupė), tačiau kitais žaidimo variantais sėkmingai gali naudotis logopedai, specialieji pedagogai individualiuose ir (ar) grupiniuose užsiėmimuose. O jeigu sugalvosite savo žaidimo taisykles, būtų labai smagu, jeigu pasidalintumėte jomis su manimi ir šio tinklaraščio skaitytojais.
Jau galvojau, kad skaitmeninių priemonių alternatyvos tema išsemta, tačiau šiandien netikėtai kilo mintis tradicines daiktavardžių galūnių lenteles mokiniams pateikti popieriniuose atmintukuose. Vaikams paaiškinau, kad atmintukai išsaugo viską, kas žmogui svarbu. Juk internete informacija dažnai keičiasi, o atmintukai kantriai ir nesiskųsdami laiko mūsų sukauptus dokumentus, nuotraukas, žaidimus. Todėl savo mokiniams pasakiau turinti viltį, kad tai, ką šiandien sudėsime į mūsų naująją laikmeną, sukris ir į jų galveles. Nuskambėjęs vaikų juokas leido suprasti, kad pataikiau tiesiai į dešimtuką, nes išgirdę prašymą išmokti daiktavardžių skaičių galūnes, vaikai tikrai nebūtų taip džiūgavę. Penktokėlis Romukas pareiškęs, jog atmintukas yra tam, kad atsimintų, tuoj pat garsiai pasigailėjo, kad jo negalima įdėti į kompiuterį. Tad vaikui beliko sutikti su mano pasiūlymu visą jame esančią medžiagą sudėti į savo atmintį.
Daugiau apie skaitmeninių priemonių alternatyvas skaitykite: