„Esamojo laiko veiksmažodžių labirintas“ man padėjo ne tik patikrinti mokinių žinias, bet ir įtraukti juos į žaidimą. Kauliuko metimas, azartiškas bandymas išvengti ugnies, papildomų užduočių atlikimas poromis patiko mėgstantiems mokytis, o tie, kurie nuolat „pamiršta“ išmokti, tikrai užpildė esamas spragas. Tai supratau stebėdama, kaip vaikai dėlioja į LearningApps programos užduoties langelius įvairius esamojo laiko veiksmažodžius.
Kol vasaros įspūdžiai dar neišblėso, pasiūlykite mokiniams pakartoti veiksmažodžių kaitymo asmenimis ir laikais temą, paslėptą braukažodyje. Užduotis parengta keturiais skirtingais lygiais, todėl ja pasinaudoti galės ir pradinių, ir vyresniųjų klasių mokytojai. Užduotyje prašoma išbrauktus veiksmažodžius pakeisti asmenimis, tačiau jūs visada galėsite ją papildyti įvairiomis temomis: veiksmažodžių kaitymu laikais, nuosakomis; žodžių junginių ir sakinių sudarymu; skyrybos kartojimu ar mokymusi; komiksų, padėsiančių prisiminti tiesioginės kalbos skyrybą, kūrimu; rašinio rašymu…
Prisiminti skyrybą mano mokiniams padėjo sakinių užbaigimo užduotis, prašanti užbaigti įvairius sakinius. Pavyzdžiui, Šią vasarą aš keliavau, ….. , ….. , bet neturėjau galimybės grybauti, ….. , ….. , nes ….. . Lygindami savo ir klasės draugų spalvingas mozaikas mokiniai rašė: Šią vasarą aš keliavau, o mano klasės draugai dirbo. Mano klasės draugai savanoriavo, o aš …….. . Kol mano klasės draugai tinginiavo, aš ….. .
Mėgstantiems diagramas pasiūlykite sukurti visos klasės vasaros įspūdžių grafiką, atskleisiantį populiariausias veiklas. Net neabejoju, kad pirmosiomis mokslo metų dienomis klasės ar grupės stende kabės vaikų piešiniai, kuriuos jie sukurs užduoties pabaigoje. Atlikdami užduotį „TAIP ar NE“ mokiniai galės įrašyti braukažodyje nepaminėtas veiklas, nes tikrai jų bus ne viena – tai pamačiau savo mokinių darbuose. Jų vasara buvo kupina įspūdžių ir įdomių užsiėmimų, kurie, kuriant šią užduotį, man net neatėjo į galvą. Jei turėsite noro ir laiko, papildykite komentaruose mano sąrašą savo vaikų užsiėmimais, kad galėčiau sukurti įvairesnę ir spalvingesnę prabėgusios vasaros užduotį.
Daugiau apie veiksmažodį ir skyrybą.
Išblaškytą po vasaros laukus ir pievas dėmesį padės sukaupti loginiai žaidimai. Vis dar tebegyvenančius vasaros įspūdžiais vaikus į pamokas įtrauks kalbą, loginį mąstymą, vaizduotę, kūrybiškumą lavinantis atostogų kubelis. Pridedu tik kubelio trafaretą, nes visa kita jūs sukursite kartu su vaikais. Paprašykite vaikų ant kubelio trafareto nupiešti, pavaizduoti simboliais, o gal net ir užšifruoti 6 įsimintiniausius vasaros atostogų momentus ir sulankstyti jį. Kubeliai su istorijomis surenkami, kad kiekvienas vaikas nežiūrėdamas galėtų išsitraukti po vieną. Vartydami kubelį, dėliodami mintis ir fantazuodami mokiniai pasakoja arba užrašo kažkieno vasaros nuotykius. Po to visi spėlioja, kieno buvo šie vasaros įspūdžiai. Kada kubelio savininkas išaiškėja, klausiama jo, ar nesuklydo pasakotojas, gal norisi jam ką nors pakeisti ar pridėti ir pan.
Regimąjį suvokimą, loginį mąstymą, dėmesio koncentraciją lavinantis žaidimas „SURASK MOKYKLINIŲ PRIEMONIŲ RINKINIUS“ primena žodžių paieškos žaidimą. Tik šį kartą paveikslėlių reikės ieškoti pagal schemą. Žaidimas parengtas trimis skirtingais lygiais, todėl tiks įvairaus amžiaus ir raidos vaikams. Jį galima žaisti ir pirmosiomis rugsėjo dienomis individualiai ar kartu klasės ekrane, ir tada, kai visa klasė dar dirba, o kažkas jau visas užduotis atliko. Jis tinka ir popamokinei veiklai, ir konkursams. Šis žaidimas gali gulėti ir jūsų nusiraminimo kampelyje ar segtuve.
Dar vienas ieškojimo žaidimas „KAS GREIČIAU SURAS?“ skirtas regimojo suvokimo įgūdžiams, dėmesio koncentracijai lavinti ir žodynui plėsti. Žaisdami vaikai ne tik kartos ar mokysis mokyklinių priemonių pavadinimus, bet ir lenktyniaus. Kadangi žaidimas turi skirtingus lygius, pralaimėjusių neturėtų būti😊
Morfologijos ir sintaksės žinias gilinantis žaidimas „SUDĖK SAKINĮ“ padės prisiminti kalbos dalis ir jų gramatines savybes, jungti žodžius į sakinius, lavins kalbą, vaizduotę, kūrybiškumą. Žaidimo taisykles rasite viduje.
Kaip žaisti skaitymo ir rašymo įgūdžius lavinantį, žodyną plečiantį raidžių jungimo žaidimą, aprašiau pirmame jo puslapyje. Žaidimas taip pat parengtas skirtingais lygiais, siūlomi net keli žaidimo variantai, todėl jis puikiai tiks pradėti naujus įtraukiojo ugdymo mokslo metus.
Daugiau panašių įrašų rasite“
METŲ KALENDORIUS NAUJA!
RUDENS GALVOSŪKIAI NAUJA!
ŽAIDIMAS „KELIAS Į…“ NAUJA!
MAŽOS RANKUTĖS – NEDIDELĖS IR KNYGUTĖS
ŽAISMINGAI MOKSLO METŲ PRADŽIAI
MOKSLO METŲ PRADŽIA SU KŪRYBINE GAIDELE
PAILSĖJĘ, PAŪGĖJĘ VĖL SUTINKAME RUGSĖJĮ!
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
LIETUVIŲ KALBOS UŽDUOTYS… SAUSAINIUKUOSE
RUGSĖJO 1-OSIOS KODAS – VĖL Į MOKYKLĄ!
Rugsėjo 1-osios pasiūlymai labai užimtiems mokytojams
Netradiciniai pasiūlymai pirmosios rugsėjo savaitės pamokoms
Kol alyvos dar žydi, siūlau užduoties šabloną, kurį galima naudoti visose pamokose. Pridedu kelis pavyzdžius, skirtus daiktavardžio ir veiksmažodžio temoms įtvirtinti.
Alyvų šakelė pasitarnaus žodyno plėtimo, kalbos pažinimo, skyrybos, skaičiavimo, matavimo, faktų, datų, formulių mokymuisi. Ji tiks ir SEU, gyvenimo įgūdžių pamokoms, logopediniams užsiėmimams, galima išbandyti ir klasės valandėlėse. Įrašykite šalia skaičių reikiamą informaciją, atspausdinkite ir mėgaukitės spalvingomis alyvų puokštėmis!
Kai internetinėje erdvėje pandemijos metu pasirodė priemonės, kurtos programa Wordwall, jos greitai tapo visų ugdytojų, ypač pagalbos mokiniui specialistų, favoritėmis. Šioje programoje sukurtos užduotys man taip pat patiko, tačiau nepuoliau jų kurti, nes įsijungė manyje esantis mygtukas, priminęs, jog aš mėgstu išskirtines programas, kurios nėra itin populiarios tarp ugdytojų dėl savo sudėtingumo arba dėl nežinojimo, kad tokios programos yra.
Pastaruoju metu vis sulaukdavau pasiūlymų į savo mokymus įtraukti ir Wordwall programą, kadangi ji tikrai yra populiari, bet ne visi savarankiškai gali ją įvaldyti. Šiandien galiu pasidalinti gera žinia – tokius mokymus organizuoja lietuvišką šios programos versiją platinanti akredituota institucija VšĮ „Švietimo tinklas“.
Žinia, kad programa yra mokama, buvo antrasis mygtukas, sumažinęs susidomėjimą ja. Tiesa, Wordwall leidžia kurti užduotis ir nemokamai, tačiau tik… penkias. Tai sužinojusi, ją galutinai išbraukiau iš savo susidomėjimų sąrašo. Iki tol, kol nesulaukiau mokyklos direktorės pasiūlymo nupirkti Wordwall licenziją. Tad šiuo metu esu standartinio plano vartotoja, galinti visus metus kurti neribotą skaičių užduočių. Tiesa, sukūrusi pirmąją užduotį netryškau entuziazmu, nes esu atradusi daug įdomesnių programų. Tačiau skeptiškumas dingo tada, kai supratau, jog vieną užduotį mokiniams galiu pateikti įvairiomis formomis ir žaidimais.
Antroji entuziazmo banga atėjo paaiškėjus, kad kiekvieną užduotį galiu pritaikyti individualius poreikius turintiems mokiniams: sumažinti žodžių skaičių, pridėti laiko, keisti judančių objektų greitį, sunkumo lygį, klausimų pateikimo tvarką, parinkti atitinkamus paskatinimus ir kt. Tada ir supratau, kodėl visi ugdytojai taip mėgsta programą Wordwall!
Tai supratusi, nutariau pradėti naują rubriką, kurioje gali rasti vietą ir Jūsų sukurti darbai. Kol kas mano sienoje yra tik dvi užduotys, bet faktas, kad jos gali būti atliekamos pasinaudojant vis kitais programos siūlomais šablonais, leidžia sakyti, kad siena ne tokia jau ir tuščia 🙂
Apie saldainius pamokoje seniai norėjau parašyti. Tas noras dar sustiprėjo gavus dovanų iš Šiaulių pieniškų šokoladukų „Šiauliai šnek“ rinkinuką. Tačiau užsitęsusi pandemija vis stabdė reportažo rašymą, kadangi viena iš pamokos užduočių būdavo atliekama prekybos centruose ieškant įvairių kalbos dalių pavadinimų. Šiuo atveju – saldainių. Išgirdusi, kad nuo gegužės 1 dienos atšaukiama nepaprastoji padėtis, pasivaikščiojimą po parduotuves vėl grąžinsiu. Ar žinote, kiek daug kalbos pažinimo dalykų galima perduoti mokiniams vaišinantis saldainiais arba apžiūrinėjant jų asortimentą parduotuvių lentynose?!
Pradėsiu nuo minėto rinkinuko, pristatančio unikalų šiaulietišką dialektą, tinkantį kalbant apie tarmes, apie Lietuvos etnografinius regionus, kalbos kultūros klaidas ir kt. Šokoladukų popierėliai pasitarnaus ir veiksmažodžio nuosakų nagrinėjimui.
Nuotraukų galerijoje užfiksuoti saldainiai tinka tikrinių daiktavardžių mokymui. Tai – ne visi mūsų šalyje gaminami saldainiai. Reikės kurią dieną nufotografuoti saldainius „Miglė“. Gal turite daugiau minčių? O gal ir nuotraukų? Mielai jas priimčiau į savo galeriją.
Įvardžių skyrių ir kaitymo temas puikiai iliustruoja ši nuotrauka. Beje, įvardžių parduotuvių lentynose galima rasti labai daug. Tad pabandykite išsiųsti vaikus į prekybos centrus. O gal išeisite pasidairyti visi kartu?! Dairydamiesi atkreipkite dėmesį ir į parduotuvių pavadinimus. Juose galima rasti ne tik kalbos dalių, bet ir ne vieną klaidą 😉
Prekybos centre galima mokytis ir įvardžiuotinių būdvardžių. Jų mokiniai lentynose ras ne vieną.
Platesnį parduotuvių asortmentą esu įtraukusi ir į interaktyvią Quizizz viktoriną „KALBOS DALYS“. Ją kol kas sudaro tik aštuoni klausimai, bet tikiuosi, kad greitai pasipildys naujais 🙂
Daugiau apie lietuvių kalbos dalis:
Ir nereikia slėpti, nes geras auklėjimas dar niekam nepakenkė. Dirbant su vyresniųjų klasių mokiniais rubrika „Kalba ir rašo mokiniai“ pildoma retai, todėl išgirdusi ką nors smagaus, visada noriu pasidalinti. Septintoje klasėje, mokantis asmenuoti veiksmažodžius, įvyko linksmas nesusikalbėjimas, atskleidęs ne tik mokinio žinias, bet ir gerą tėvų auklėjimą:
– Jis, ji eina, o kaip bus aš? – klausiu Deivido.
– Einate, – greitai atsakė berniukas.
– Deividuk, jis ji eina, tu eini, aš… ? – perklausiau vaiko.
– Jūs einate, – papildė atsakymą mokinys 🙂
Daugiau vaikų minčių:
DEMONSTRACINĖ PAVASARIO VERSIJA
Užbėgdama įvykiams už akių šiemetinį Advento kalendorių padariau virtualų. Jeigu bus galimybė, su mokiniais pasidarysime ir realų, nes kartu laukti Kalėdų žymiai smagiau. Naujojo kalendoriaus pliusas – galimybė jį pasiekti bet kur ir bet kada. Minusas – išjungus kompiuterį visos atvertos dienos ir jas įprasminančios užduotys grįžta į savo vietas. Tokia situacija labai primena filmą „Švilpiko diena“, kurios herojus kasdien prabusdavo tuo pačiu laiku ir turėdavo iš naujo išgyventi vakarykščią dieną. Tačiau begalvojant, ką galėčiau pakeisti, šovė mintis, jog šitą situaciją galima išnaudoti kartojant skaičius, ant eglutės žaisliukų pasirodančių daiktų pavadinimus. Ši aplinkybė pasitarnaus mokantis skaitvardžių, įtvirtinant veiksmažodžių kaitymą asmenimis ir laikais. Pavyzdžiui, norint atverti naują eglutės žaisliuką, buvusius žaisliukus atidarinėti komentuojant: „Šiandien yra gruodžio ketvirta diena. Vakar buvo gruodžio trečia diena. Rytoj bus gruodžio penkta diena.“; „Aš jau atidengiau penkis žaisliukus. Šiandien atidengiu šeštą žaisliuką. Rytoj atidengsiu septintą.“; „Pirmame žaisliuke radau žirkles. Antrame žaisliuke buvo Kalėdų senelio kepurė. Trečiame žaisliuke radau draugystės simbolį, o ketvirtame – bananą.“ ir pan. Tad linkiu gero naudojimo ir smagaus laukimo!
#Nuotoliniam mokymui
Daugiau Advento kalendorių pavyzdžių rasite ADVENTO KALENDORIAI
Apie netradicinius Advento kalendorius skaitykite:
Literatūros klasiko Antano Baranausko literatūrinio palikimo paieškos bandant apglėbti Puntuko akmenį, žingsniuojant medžių lajų taku virš garsiojo Anykščių šilelio, stengiantis prisiminti ekspozicijose esančią informaciją apie šilelio augalus ir gyvūnus, dairantis aplink 35 metrų aukščio apžvalgos bokšte; pažintis su senovės Lietuvos gyvenimą liudijančiais eksponatais Arklio muziejuje; pasinaudojimas galimybe pajusti visatos begalybę ir tuo pačiu suvokti klasės sistemos prasmę virtualiai skriejant „Cosmos“ Paukščių Taku; bendrystės išbandymas painiuose Labirintų parko kambariuose; jėgų pasitikrinimas Pramogų ir sporto centre „Kalita“; lietuvių kalbos žinių gilinimas sprendžiant galvosūkius, žodyno plėtimas netikėtais arklio plauko spalvų pavadinimais; smagus bendravimas autobuse ir kitos įdomybės… Štai taip kultūrinio ugdymo dieną praleido mano mokiniai! Kelionės įspūdžius perteikė nuotraukos, o vaikų emocijas ir žinias – grįžus į mokyklą užpildytas kelionės dienoraštis, kuriame matytus vaizdus mokiniai apibūdino daiktavardžio galininku, elgesį kelionės metu įsivertino būtojo kartinio laiko pirmojo asmens veiksmažodžiais, o savijautą – būdvardžiais ir prieveiksmiais.
Daugiau idėjų rasite įraše „ANYKŠČIŲ ŠILELIS“
Požiūris į klimato kaita yra nevienodas: kai kam tai yra 21 amžiaus grėsmė, kai kam – mada, kai kam – bereikalinga panika, kai kam – dėmesio nevertas reiškinys, kai kam – paprastas žodžių junginys ir t. t. Šias versijas išvardinau ne atsitiktinai – pasakiusi mokiniams, kad vykdysime projektą, susijusį su klimato kaita, galėjau sulaukti įvairių reakcijų. Todėl STEAM projekto „Pavasario orai pagal senovės lietuvių tradicijas ir realius stebėjimus“ darbą pradėjau nuo labai toli, nuo lietuvių liaudies tautosakos. Supažindinusi mokinius su senovės lietuvių orų spėjimo papročiais, vieną jų pasiūliau išbandyti Velykų rytą. Tai buvo smagus, šventinis ir šiek tiek paslaptingas ritualas, susijęs su mūsų senolių mėgstamais būrimais. Tad šiemetinės Velykos vaikams buvo kitokios ne tik dėl karantino, atėmusio iš mūsų galimybę gražiausią pavasario šventę sutikti gausiame artimųjų būryje, bet ir dėl naujos tradicijos – prieš susidaužiant margučiais, vaikams reikėjo vieną jų stipriai pasukti ir stebėti, į kurią pasaulio šalį atsisuks velykinio simbolio smailasis galas. Tai turėjo padėti sužinoti, koks bus likęs pavasaris. Velykų burtų rezultatų diagrama parodė, kad laukia vėjuotas ir lietingas pavasaris. Nieko nuostabaus, juk čia, pasak Eduardo Mieželaičio, Lietuva, čia lietūs lyja…
Norėdami įsitikinti, ar senolių spėjimai patikimi, mokiniai kartu su savo tėveliais pusantro mėnesio stebėjo ir fiksavo kiekvienos dienos orus. Rezultatai nustebino, nes iš 49 dienų tik 4 buvo lietingos. Vadinasi, senovės lietuvių orų spėjimo tradicijomis pasitikėti nebegalima. Bet kodėl mūsų seneliai niekada nesuklysdavo, kaip jie be šiuolaikinių technologijų taip tiksliai nuspėdavo, kada arti, kada į dirvą sėklą berti?!
Ir tik tada, kai vaikų galvose susikaupė tiek daug klausimų, buvo galima pradėti su jais kalbėti, kodėl nebepavyksta pasinaudoti liaudies išmintimi ir paaiškinti, kad viso to kaltininkas – klimato kaita. Atsižvelgdama į savo mokinių raidą pasistengiau paprastai, bet įtaigiai paaiškinti, kodėl klimato kaita yra mums pavojinga. Grėsmingi faktai sužadino vaikams ne tik baimės, bet ir susirūpinimo jausmą, kurio dėka visi kartu nusprendėme, kuo galėtume prisidėti prie gimtosios planetos išsaugojimo. Maži vaikai kalnų nenuvers, tačiau supratimas apie energijos taupymą, atliekų rūšiavimą, vartojimo mažinimą tikrai prisidės prie klimato kaitos mažinimo ir prie atsakomybės jausmo dėl Žemės ateities formavimo.
#Nuotoliniam mokymui
Daugiau pamokų planų ir idėjų:
korsigita 