Paskelbta Daiktavardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Rugsėjo 1-oji, Sintaksė ir skyryba, Vadovavimas klasei

PAILSĖJĘ, PAŪGĖJĘ VĖL SUTINKAME RUGSĖJĮ!

     Gana greitai miestuose ir miesteliuose prasidės tradicinis šurmulys – linksmai Vėl į mokyklą 2aidintis varpelis praneš apie naujų mokslo metų pradžią, kurią kiekvienas ugdytojas stengiasi padaryti kuo įspūdingesnę, originalesnę ir įsimintinesnę. Todėl kaip ir kasmet parengiau užduočių, tiksiančių ir pirmajai mokslo metų šventei, ir pirmosioms pamokoms. Šį kartą kviečiu pažaisti su žodžiais.

     Kartu su vaikais keliaujant po Lietuvą („KELIONĖ PO LIETUVĄ“)  ir ieškant pasislėpusių žodžių, galima pakalbėti apie įvairius miestus, pasidalinti žiniomis apie kultūros ir istorinius paminklus. Jei vaikai dar nenusiteikę rimtai dirbti, galima paprašyti pažymėti tuos miestus, kuriuose gyvena vaikams svarbūs žmonės, tuos miestus, kuriuos jiems norėtųsi aplankyti. Mėgstantiems žaidimus vaikams turėtų patikti išrinkti ir surašyti miestus, iš kurių pirmųjų raidžių susideda jų vardai. O vėliau būtų įdomu sujungti tuos miestus linijomis ir pamatyti savo vardo figūrą.

     Ruošiantis pirmosioms pamokoms pravartu prisiminti ne tik mokyklinių priemonių pavadinimus, bet ir pasikartoti daiktavardžių kaitymo linksniais taisykles. Tai padaryti galima sprendžiant galvosūkį „RUOŠIUOSI PAMOKOMS“ 

     Mokyklinių priemonių temą tęsia KRYŽIAŽODIS „PABĖGUSIOS BALSĖS“. Ši užduotis padeda prisiminti lietuvių kalbos garsus ir raides, plečia žodyną, lavina mąstymą.

     DĖLIONĖ „SAKINYS“ tinka ir lietuvių kalbos pamokoms, ir kalbos lavinimo užsiėmimams, ir žurnalistų, literatų ar kalbininkų būreliams, ir įvairioms šventėms, konkursams ar viktorinoms. Suradę kiekvienos dėlionės detalės vietą ir perskaitę sakinį,  vaikai sakinio minties teisingumu gali įsitikinti analizuodami žemiau pateiktus pavyzdžius:

  • Aš myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Myliu visus šeimos narius.
  • Ar myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Svarstau, ar myliu savo šeimos narius.
  • Aš myliu mamą, tėtį, sesę ar brolį. Teigiu, kad myliu kažkurį šeimos narį.

     Pasiūlius mokiniams pakeisti kiekviename naujai sudarytame sakinyje po vieną raidę, mokoma suvokti žodžio įtaką tekstui, plečiamas vaikų žodynas, lavinamas dėmesys, vaizduotė:

  • Jonas parodė savo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tavo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius batus.
  • Julė pradėjo kepti pyragą. Julė pradėjo tepti pyragą. Julė padėjo tepti pyragą. Julė žadėjo tepti pyragą.
  • Miglė vilkėjo vakarinę suknelę. Miglė vilkėjo vasarinę suknelę.
  • Sceną puošė lėlės. Sceną puošė gėlės. Sieną puošė gėlės.

     Vyresniųjų klasių mokiniams galima pasiūlyti pakeisti pasirinkto sakinio iš skaitomos knygos raidę ir padiskutuoti, kaip pakryptų kūrinio siužetas, kaip susiklostytų veikėjų likimai, o gal ta raidė nepadarytų jokios įtakos ir pan.

     Žaisti su sakiniais galima ir analizuojant periodinės spaudos tekstus. Tai šiuo metu ypač aktualu, kadangi internetiniai portalai, konkuruodami ne tik vieni su kitais, bet ir su laiku, daro labai daug klaidų, kartais iš esmės pakeičiančių pateikiamą informaciją.

Pavyzdys iš „Lietuvos ryto“ savaitinio žurnalo „TV antena“ (32/2018).  

Pradinukams skirta užduotis „OBUOLIŲ MAIŠAS“ lavina kalbą, dėmesį, moko skirti spalvų atspalvius. 

     Būsimiems pirmokėliams skirta Birutės Lenktytės-Masiliauskienės knygutė „Peliuko pamokėlės. Ruošiamės į mokyklą“ padeda papildyti turimų žinių bagažą, lavina pažintinius procesus, kūrybiškumą.

     Tinklaraštis From ABCs to ACTs siūlo įdomią skaičiavimo užduotį ir vaikų mėgstamą žaidimą „Aš randu“ . Panašių žaidimų galima rasti rinkinyje „Paieškok ir pagalvok ir „Kiek tu gali rasti?“ (NAUJA!).

     O patiems mažiausiems patartina sukurti pirmąją jų enciklopediją! Idėja iš tinklaraščio Planning Playtime – Learning Through Play.

    Tinklapis Education.com skirtas tiems, kurie vis dar nieko nerado. Čia yra daug originalių visus pažintinius procesus lavinančių užduočių, skirtų pirmosioms pamokoms! (NAUJA!)

Nemokamų išteklių mokslo metų pradžios tema siūlo ir tinklaraščiai: totschooling, itsy bitsy fun.

Panašūs įrašai:

AR PASIRUOŠĖTE MOKYKLAI? 
RUGSĖJO 1-OSIOS KODAS – VĖL Į MOKYKLĄ! 
RUGSĖJO 1-OSIOS SUVENYRAI IR DOVANĖLĖS VAIKAMS 
RUGSĖJO 1-OSIOS SVEIKINIMAI 
RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI 
RUGSĖJO 1-OSIOS PASIŪLYMAI LABAI UŽIMTIEMS MOKYTOJAMS 
NETRADICINIAI PASIŪLYMAI PIRMOSIOS RUGSĖJO SAVAITĖS PAMOKOMS 
IDĖJOS PIRMOSIOMS PAMOKOMS 
MOKSLO METŲ PRADŽIA GALVOSŪKIŲ IR ŽAIDIMŲ RITMU
Paskelbta dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, meno terapija, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Terapija, Įvairūs

PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS

KOLIAŽAS ANT KŪNO „DVI MANO PUSĖS“

     Artėjant mokslo metų pabaigai, visi stengiamės įvertinti kiekvieno mokinio asmeninę pažangą, o taip pat įsivertinti ir savo darbą, kad ateinančiais metais išvengtume klaidų ir nesėkmių. Tuo tikslu savo mokiniams pasiūliau piešimo ant kūno metodo interpretaciją.

Darbui reikia:

  • didelio popieriaus lapo;
  • spalvotų pieštukų, flomasterių, dažų;
  • klijų;
  • žirklių;
  • žurnalų karpymui.

Darbo eiga:

     Vienas vaikas atsigula ant popieriaus lapo, o kitas apvedžioja jį nuo galvos iki liemens. Žmogaus figūra paryškinama žymekliu. Tada lapas apverčiamas, prispaudžiamas prie lango ir kitoje pusėje padaroma figūros kopija.

     Vienoje figūros pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, ką mokinys išmoko, kas jam įsiminė, kas patiko, sudomino, nustebino. Antroje kūno pusėje prašoma suklijuoti ar nupiešti tai, kas nepasisekė, kas buvo sunku, neįdomu, nuobodu, bjauru, nemalonu.

     Neišsigąskite, kad iš pradžių darbas vyks vangiai. Pirma, vaikams tai yra netikėta. Antra, jiems reikia pagalvoti, prisiminti. Trečia, mokiniai bijo atsiverti, kad mokytojas nesupyktų. Tačiau taip būna tik darbo pradžioje. Rašau neabejodama, nes pati tai patyriau su savimi ir išbandžiau su savo ugdytiniais.

     Kadangi šį dailės terapijos metodą naudojau ne gydymo tikslais, manęs nevaržo konfidencialumo įstatymas, tad galiu šiek tiek pasidalinti tuo, ką pavyko išsiaiškinti. Pirmiausia supratau, kad vaikams šis darbas patiko, nes šypsenėlės, pyrago dalybos, šviesoforai, žetonai, antspaudai ir kiti daiktai, skirti įsivertinimui, vaikams jau nebeįdomūs. Antras malonus atradimas – vaikų susižavėjimas literatūros pamokomis. Dažnai kartojantys, ir įsivertinimo metu tvirtinę, kad lietuvių kalba jiems nepatinka, vaikai nevalingai atsiversdavo teigiamąja kūno dalį, įklijuodami skaitytų kūrinių motyvus, veikėjus, knygų iliustracijas. Širdis džiaugėsi matant vaikų darbuose Jūratę ir Kastytį, našlaitę Sigutę, ant vienos mergaitės kūno susirangiusį nelaimingos Eglės sutuoktinį žaltį… Smagu buvo atrasti mūsų vykdytus projektus, literatūrines ir su projektais susijusias keliones, mano kuriamą konkursą „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptį įspėsim“, pamokas muziejuose, bibliotekoje ir kt.

     Svarbu atkreipti dėmesį, kurioje kūno vietoje yra konkretus piešinys ar aplikacija. Pavyzdžiui, teigiamos pusės galvoje suklijuoti piešiniai liudija, kad vaikui tai labai patiko, ilgam įsiminė. Antroje galvos pusėje esantys piešiniai sufleruoja, kad tai vaikui sukėlė nepasitenkinimą, gal baimę, pyktį, nusivylimą ar net neapykantą. Kiekviena kūno dalis atlieka savo paskirtį, tad ir piešiniai tose vietose daug ką pasako.   

     Jeigu atidžiai įsižiūrėsite į mano nuotraukas, nesunkiai suprasite, kuriam mokiniui sunkiai sekasi skyryba, kuris nemėgsta linksniavimo ir išrinksite namų darbų nedarymo čempioną. Labai norėčiau sulaukti šiuo klausimu jūsų komentarų 🙂 Būtinai atkreipkite dėmesį į vieno vaiko emocijas sužinojus, kad nebus lietuvių kalbos pamokų 😀

  Nevarginsiu ilgais aprašinėjimais, nes ši veikla buvo skirta mano ir mokinių į(si)vertinimui. Tačiau jei susidomėsite ir norėsite apie šį metodą sužinoti daugiau, kreipkitės el. paštu kudariene@gmail.com ir aš su malonumu padėsiu perprasti jį bei pasidalinsiu teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

Daugiau įrašų panašia tema:

TARPUSAVIO RYŠIO KŪRIMAS NAUJA!
MALONUS IR NAUDINGAS MENO TERAPIJOS POVEIKIS  
DUOTI IR NESUDEGTI 
TEMOS „TEGYVUOJA LAPAI!“ INTERPRETACIJA
VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS MENO TERAPIJOS METODAIS
MEDITACIJA SU DZENRAIZGYMU
NAUJI POTYRIAI
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PIEŠIMO GALIA
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI
YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!
Paskelbta Daiktavardis, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos

ATMINTUKAI

     Jau galvojau, kad skaitmeninių priemonių alternatyvos tema išsemta, tačiau šiandienatmintukai netikėtai kilo mintis tradicines daiktavardžių galūnių lenteles mokiniams pateikti popieriniuose atmintukuose. Vaikams paaiškinau, kad atmintukai išsaugo viską, kas žmogui svarbu. Juk internete informacija dažnai keičiasi, o atmintukai kantriai ir nesiskųsdami laiko mūsų sukauptus dokumentus, nuotraukas, žaidimus. Todėl savo mokiniams pasakiau turinti viltį, kad tai, ką šiandien sudėsime į mūsų naująją laikmeną, sukris ir į jų galveles. Nuskambėjęs vaikų juokas leido suprasti, kad pataikiau tiesiai į dešimtuką, nes išgirdę prašymą išmokti daiktavardžių skaičių galūnes, vaikai tikrai nebūtų taip džiūgavę. Penktokėlis Romukas pareiškęs, jog atmintukas yra tam, kad atsimintų, tuoj pat garsiai pasigailėjo, kad jo negalima įdėti į kompiuterį. Tad vaikui beliko sutikti su mano pasiūlymu visą jame esančią medžiagą sudėti į savo atmintį.

Daugiau apie skaitmeninių priemonių alternatyvas skaitykite: 

KAIP SUKURTI ALTERNATYVĄ SKAITMENINEI UGDYMO(SI) APLINKAI?
PIRMOJI PAMOKA ARBA „SKAITMENINĖ“ KLASĖ 🙂
POPULIARIEJI EMOCIJŲ VEIDELIAI PAMOKOJE
VAIKŲ, TURINČIŲ ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ, VERTINIMO IR ĮSIVERTINIMO ĮRANKIAI
Dar kartą apie socialinę kampaniją „Mokykla 2.0“
Lietuvių kalbos galima mokytis įdomiai ir nesudėtingai

 

Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos

PAKALBĖKIME APIE… NOSIS!

     Mokydama vaikus būdvardžių, dažniausiai pasitelkiu aprašymo metodą. Žmonių veidai – viena iš temų, padedanti mokyti vaikus vartoti kalboje būdvardžius, kaityti juos, derinti su daiktavardžiais.

     Pastebėjusi, kad Vytauto Račicko tekste „Riesta nosis“ vaikams sunku įsivaizduoti su meškerės kabliuku lyginamą mergaitės nosį, sukūriau šešėlių žaidimą, kurio metu mokiniai ne tik „matavo“ žaidimo herojams įvairias nosis, bet ir mokėsi jas pavadinti, palyginti su aplinkoje esančiais daiktais. Vaikų pastabumas nustebino: riesta nosis buvo panaši į klasės kampe stovinčio mano „budinčio“ skėčio kotą, smaila nosis buvo lyginama su Vyčio kardu, nepraslydo pro akis ir už lango esantis sniego kalnelis, patekęs į bukos nosies apibūdinimo lentelę 😀 Vėliau kiekvienas galėjo nusipiešti savo veido profilį ir sužinoti, koks apibūdinimas tinka jo nosiai.

 

     Matydama vaikų susidomėjimą, ištraukiau jau užmirštą žaidimą „Pakvaišusi  šeimynėlė“, leidusį sukurti įvairių nuotaikų personažus ir juos kartu su klasės draugais aprašyti. O namuose mokiniams pasiūliau aprašyti žurnaluose rastų nuotraukų herojus. Šiuos aprašymus galima papildyti klausimais apie žmonių charakterius, pasiūlyti atspėti, kuo užsiima nuotraukos veikėjas, sugalvoti jam vardą, nustatyti amžių, aptarti pomėgius ir pan.

     Šis trumpas pamokos aprašymas iliustruoja mano šių mokslo metų bandymą suderinti skaitomą tekstą su gramatika ir kalbos ugdymu. Ir anksčiau teksto suvokimo užduotis papildydavau gramatinėmis ar kalbos ugdymo užduotimis, tokiu pat principu vadovavausi rengdama vadovėlį „Sintaksė ir skyryba“, kartu su kolegėmis kurdama lietuvių kalbos mokymo priemonių komplektą 8 klasei, tačiau tai būdavo fragmentiški bandymai. Šiais metais kiekvienas literatūros kūrinys nepastebimai įsilieja į gramatikos ir sintaksės temas, o su tekstu susijusios užduotys, žaidimai, kuriamos situacijos, problemų sprendimai ne tik suteikia galimybę išsamiau išnagrinėti kūrinį, bet ir padeda ugdyti kritinį vaikų mąstymą.

Daugiau apie būdvardžius:

KURKIME ŽAIDIMĄ KARTU!  NAUJA!
PAMOKA SU MATRIOŠKA 
Būdvardžių daryba
Žaidimas „Gyvūnai“
Testas „Daiktavardis ir būdvardis“
PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ
ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  
LIETUVIŲ KALBOS DALYS ARBA ANTRAS DAIKTŲ GYVENIMAS
VARŽYBOS SU IŠDYKĖLĖMIS PELYTĖMIS
Pamokų ciklo „Ąžuoliuko rytas“ planas

 

Daugiau apie daiktavardžius:

MOKOMĖS PAŽINTI DAIKTAVARDĮ
KAIP PAAIŠKINTI MOKINIAMS, KAS YRA VIENASKAITINIAI IR DAUGISKAITINIAI DAIKTAVARDŽIAI?
VARŽYBOS SU IŠDYKĖLĖMIS PELYTĖMIS
Daiktavardžių giminės
Daiktavardžių kaitymas linksniais
Daiktavardžių skaičiai
Pamoka „Kartojame daiktavardį“
Kas apvogė Kalėdų senelį, arba rimtos ir nerimtos kalėdinės užduotys įvairioms pamokoms
Testas „Daiktavardis ir būdvardis“
Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Vientisinis sakinys, Žodžių daryba, Žodžių junginys, Įvairūs

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

     Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti pelėdagirdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.

     Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.

     Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms. 

     Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.

     Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę. 

APIE PASAKĄ

     Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams,  sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Daugiau įrašų panašia tema:

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“ (NAUJA!
MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI
„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“
PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS
Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos

BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS

     Detektyvinę temą savo pamokose naudoju jau seniai. Tačiau tik šiais metais oficialiai įteisinome slaptųjų agentų klubą, veikiantį už lietuvių kalbos kabineto durų. Kam viso to reikėjo? Žinoma, kad vaikams, kuriems pats neįdomiausias pamokos momentas prasideda tada, kai mokytojas paprašo atsakyti į klausimus. Pabandykite pasiūlyti vaikams išsiaiškinti, ištirti ir pateikti įrodymus pamokoje nagrinėjamu klausimu. Patikėkite, tai tikrai efektinga! Iš pradžių mano mokiniai į tokius pasiūlymus žiūrėjo kreivai, nes nesuprato, kam to reikia, tačiau pradėjus jų tyrimo rezultatus pritaikyti praktikoje, pajuto, kad būti detektyvais gana įdomu.

     Tačiau tik ne šiandien, kai susieję savo įtarimus su šiandienine situacija Lietuvoje, suvokėme, jog Žilviną išdavusios Drebulės likimas panašus į Matuko tragediją. Beje, mano mokiniai apie ją nebuvo girdėję ir labai nustebo, kad prieš vykstant į netradicinėje erdvėje vyksiančią pamoką, paprašiau jų pasidomėti apie tai.

     Tačiau pradėkime viską nuo pradžių. Lietingą spalio 11 rytą devintokai išvyko į Palangą. Važiavo jie turėdami labai rimtą užduotį – ištirti pirmąją savo bylą. Tam reikėjo apsilankyti net dviejų nusikaltimų vietoje, išsiaiškinti Jūratės ir Žilvino nužudimo motyvus, įvardinti nusikaltimo vykdytojus ir išsiaiškinti, ar buvo jie nubausti. Palanga jaunuosius agentus pasitiko ne tik lietumi. Lyg kažką nujausdami, miesto gyventojai ir svečiai (jei jų dar yra), nekėlė kojos iš namų, todėl Basanavičiaus gatve ėjome tik mes – bylos tyrėjai.

     Pirmoji buvo apžiūrėta Jūratės ir Kastyčio skulptūra. Vasarą ją plaunantis fontano vanduo buvo išleistas, taip suteikdamas agentams progą kuo atidžiau viską ištirti. Tyrimas ilgai neužtruko ir į jūrų valdovės gyvybę pasikėsinęs asmuo buvo nustatytas. Apkaltinę Perkūną Jūratės nužudimu, jo bausmės klausimą vaikai iš karto atmetė – juk Dievas pats mus teisia ir baudžia, o ne mes jį. Tačiau pateikus keletą užuominų apie mylėtos deivės praradimą, devintokai suprato, kad Perkūnas pats sau įvykdė bausmės nuosprendį.

     Gintaro muziejuje mokiniams reikėjo rasti įrodymų apie gintaro kilmę. Šalia mokslinio teksto jie rado ne tik skaitytą sakmę, bet ir mitą apie Dzeuso nubaustą dievaitį Fajetoną, kurio motinos ir seserų ašaros virto gintarais. Vis dėlto vaikai pasirinko mokslinį paaiškinimą, nes muziejaus ekspozicija nepaliko jokių abejonių.  

     Suradę Eglės ir žalčio skulptūrą, slaptieji agentai ėmėsi antrosios bylos dalies. Aptardami Žilvino mirties priežastį mokiniai teisingai suprato, kad jis gyvybę prarado dėl savo kitoniškumo. Tai leido į pamoką įtraukti patyčių temą. Vaikams pasidarė nejauku suvokus, kad ir jų tarpe kitoniškumas ne visada yra privalumas.

     Tačiau sunkiausia buvo išaiškinti žmogžudystės kaltininkus, kadangi pasakos pabaigoje yra atvirai apkaltinama ir prakeikiama mažoji Drebulė. Atrodo, tuo bylą galėjome ir užbaigti, tačiau kalbėdami apie aukščiau minėto vaiko tragediją, supratome, jog maža mergytė buvo nekalta. Pasakos analizavimo metu mokiniams reikėjo išsiaiškinti Drebulės amžių. Remdamiesi tekstu ir vaikų skaičiumi šeimoje, devintokai tvirtai nusprendė, kad jauniausiam Eglės vaikui tėvo žūties išvakarėse buvo ketveri. Tiek pat buvo žiauriai nukankintam Matukui. Mažojo berniuko istorija pakreipė mano mokinių mintis kita linkme. Jie suprato, kad Eglės brolių išgąsdintas vaikas buvo apkaltintas be kaltės, todėl šiandien, ieškodami Palangos parke Eglės bei jos medžiais paverstų vaikų ir radę silpnutę, virpančią iš baimės ir nerandančią paguodos drebulėlę, mokiniai suvokė mūsų šalyje vykstančių nusikaltimų prieš vaikus beprasmiškumą ir baisumą.

„JŪRATĖ IR KASTYTIS“, „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“

Daugiau įrašų panašia tema:

INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“ (NAUJA!)
SNAIGIŲ LABORATORIJA  (NAUJA!)
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS 
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA 
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Būdvardis, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Žodžių daryba, Įvairūs

ŽAIDIMAS BE PABAIGOS  

     Neatsimenu, kada ir kodėl pradėjau rinkti Vilkyškių Juodojo katino produkcijos kamštelius. Gal paprasčiausiai buvo gaila išmesti tokius didelius spalvotus ir tvirtus dangtelius? Susikaupus nedidelei dangtelių krūvelei, kilo mintis pagaminti vaikams, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų, žaidimą, padėsiantį išmokti gyvūnų ir paukščių pavadinimus. Iš pradžių galvojau pagaminti naminių gyvūnų ir paukščių loto, tačiau užsukus į paveikslėlių biblioteką https://www.123rf.com, prasidėjo visos mūsų planetos gyvūnijos kolekcijos kaupimas. Ir čia susidūriau su problema – kamštelių skaičius smarkiai atsiliko nuo sparčiai didėjančio faunos atstovų kiekio. Teko kreiptis į mokyklos bendruomenę. Visus metus klasėje ir mokytojų kambaryje kabantis skelbimas su prašymu neišmesti minėtos produkcijos kamštelių davė rezultatų ir metų pabaigoje savo kolegėms pristačiau žaidimą, kurį mintyse pavadinau be pabaigos,  nes jo turinys priklausys nuo kamštelių skaičiaus.

Šiuo metu siūlau keturis žaidimo variantus, tačiau esu įsitikinusi, kad kitais mokslo metais galėsiu pridėti dar du, nes mintyse kirba noras papildyti turimas gyvūnų korteles jų augintinių paveikslėliais. Naudinga būtų turėti ir tos paties rūšies gyvūnijos atstovų porinių, tačiau vizualiai skirtingų paveikslėlių, kad vaikams nesusiformuotų vienas vaizdinys, galintis suklaidinti juos. Juk gamtoje sutinkame margaspalvį ir neaiškios blankios spalvos drugelį, didelį pūkuotą ir beplaukį katiną, rudą ir juodą mešką, ryškiomis plunksnomis besipuikuojantį antiną ir šalia  kukliai besiglaudžiančią rudą antelę…

Žaidimas „Gyvūnai“

Šį žaidimą galima papildyti interaktyviu žaidimu „Gyvūnai“ , padedančiu įtvirtinti priesaginės žodžių darybos taisykles, supažindinančiu su laukiniais ir naminiais gyvūnais, jų kūnus dengiančiu kailiu, oda ir kt. audiniais. 

Kadangi piešti nemoku, paveikslėlius „pasiskolinau“ iš aukščiau minėtos paveikslėlių bibliotekos, todėl šis žaidimas gali būti naudojamas tik asmeniniais tikslais namuose, klasėje, darželio grupėje, logopedo, specialiojo pedagogo kabinete.