Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Jau dešimtmetį mane lydi buvusios Šiaulių universiteto dėstytojos profesorės Giedrės Čepaitienės žodžiai, kad mokiniams, ypač gabiems, pats neįdomiausias mokymosi etapas yra išeitų temų kartojimas. Programos Genially dėka mano mokiniai laiko mašina apsilankė praeityje, prisiminė kultūros epochas ir praskriejo per visas klases, kuriose mokėsi žodžio, sakinio, kalbos dalių. Apie tai jiems pasakiau pamokos pabaigoje. Reakcija buvo audringa, nes vaikai prisipažino, kad įsitraukę į žaidimą visiškai nesuprato, kad mokosi. Tokia ir yra žaidimo prasmė. Toks ir buvo žaidimo „KELIONĖS LAIKU IŠBANDYMAS“tikslas 😀
Mūsų žaidimo metu atsiskleidė ir kai kurios žinių spragos. Tikėtina, kad taip nutiks ir tiems, kas nuspręs į savo pamoką įtraukti kosminę kelionę, tad rekomenduoju papildyti užduotis reikiama informacija, pasiūlyti panagrinėti daugiau žodžių ar sakinių, įvardinti visas sakiniuose esančias kalbos dalis ir pan. Vaikai tikrai viską atliks su malonumu, nes priims tai kaip naujas žaidimo taisykles 😀
Artėjantys mokslo metai sukelia įvairių emocijų: vieni džiaugiasi nauja pradžia, kitus gąsdina nežinomybė, treti vis dar nori mėgautis vasaros malonumais, ketvirti apskritai nežino, ko nori. Tad keletas žaidimų ir galvosūkių gali palengvinti perėjimą nuo nerūpestingo atostogų režimo prie darbo ritmo.
Ir lauke, ir uždarose patalpose žaidžiamas žaidimas „KUBELĮ IŠMESK, DAIKTĄ SURASK“ leis vaikams pakartoti spalvas ir skaičius, pastebėti juos supančioje aplinkoje įvairius daiktus ir reiškinius.
Pagal prancūzų matematiką Eduardą Luką sukurtas žaidimas „TAŠKAI IR DĖŽUTĖS“ lavins loginį ir strateginį mąstymą, mokys orientuotis erdvėje, padės susikaupti ir išlaikyti dėmesį.
Žodžių žaidimas „MOKI ŽODĮ – ŽINAI KELIĄ“ lavins vaikų kalbą ir vaizduotę, o tradicinis užšifruotas mokytojo laiškas perduos linkėjimą visiems, pradėjusiems dar vienus žinių ir atradimų metus.
Mokamą užduočių ir galvosūkių rinkinį „UŽRAŠINĖ“ vienija tautosakos tema. Rinkinys patiks jau mokantiems skaityti ir rašyti mokiniams. Mažesniesiems tiks ir patiks pernai metų rinkinys „PIEŠTUKINĖ“.
Sukurti tokį projektą paskatino mokinių klausimai, ar reikės šią vasarą rinkti atostogų rinkinuką, o taip pat mamų prašymai sugalvoti nematytų užduočių jų vaikams. Projekte esančios veiklos padės vaikams nepamiršti, ko mokėsi, kad ateinantis rugsėjis prasidėtų džiugiai ir produktyviai.
Užduotis „Atvirukas Mamai“ lietuvių kalbos pamokoje paįvairins žodžių darybos mokymą, logopediniuose ar specialiojo pedagogo užsiėmimuose pasitarnaus mokantis skirti pirmąjį žodžio garsą, diferencijuoti garsus S ir Š. Teisingai atlikta užduotis transformuosis į 3D gėlę, kuri papuoš Motinos dienai kuriamą atviruką. „Sveikinimas Mamai“ skirtas dėmesio koncentracijai lavinti. Jeigu langeliai „nepabėgs“, vaikai turės dar vieną atviruką, kurį beliks užrašyti ir padovanoti brangiausiam žmogui.
Kai atvirukai bus sukurti, įtraukite vaikus į veiklas sugalvodami daugiau užduočių kiekvienam pagal poreikius ir gebėjimus. Pavyzdžiui, pasiūlykite sukurti sveikinimą iš pirmosios gėlės žiedlapiuose esančių žodžių. Tie, kam užduotis per sunki, gali išrinkti ir nurašyti žodžius, kuriuos norėtųsi pasakyti savo mamai. Galima pratęsti žodžių, prasidedančių raidėmis S ir Š sąrašą, galima kurti didesnį žodžio MAMA lizdą. Nepamirškite paprašyti pažymėti žodžių dalis, pasiūlykite sugalvoti su duotais žodžiais sakinių su kreipiniu, vienarūšėmis sakinio dalimis. Kiti galės įtvirtinti tiesioginių, klausiamųjų, šaukiamųjų sakinių skyrybą. Gabūs vaikai tegul sugalvoja sudėtinių sakinių. Jeigu mokote būdvardžių, vieni vaikai pagilins žinias aprašydami gėles, kiti – išvardindami jos spalvas. Bandydami atspėti gėlės pavadinimą, papildykite mokinių žodyną stebėdami įvairius pavasario augalus. Atviruko gaminimas – atspirties taškas, kur atsispyrę nuo jo mokiniai nušoks, priklausys nuo einamų temų, jūsų kūrybiškumo ir noro įtraukti vaikus į bendrą veiklą.
Kur dingo pirmasis Kokotės kiaušinis🥚, kodėl jis buvo pagrobtas, kokios pagrobimo priežastys… Visa tai Velykų išvakarėse turės išsiaiškinti vaikai. Sekimas dingusio kiaušinio pėdsakais, pažintis su dideliu būriu šventiškai pasipuošusių ir linksmai nusiteikusių kiškių padės suvokti priežasties ir pasekmės ryšius, įtvirtins žinias apie būdvardžio darybą, jų derinimą su daiktavardžiais. O taip pat pametės idėjų, kokiais raštais marginti šiemetinius margučius🐣
Kada kiaušinio dingimo byla bus baigta, pakalbėkite su vaikais apie vištos Kokotės jausmus pamačius tuščią lizdą, sužinojus, kur ieškoti kiaušinio, išvydus jį neįprastai išmargintą ir pan. Pasiūlykite sukurti istorijos pabaigą žodžiu, raštu, piešiniu, kūrybiniu darbeliu, komiksu ar inscenizacija…
Laikas pakalbėti apie būdvardžių kaitymą. Kad pokalbis būtų įdomesnis, pasitelksiu ne kartą padėjusią programą TinyTap. Apie būdvardžių kaitymo giminėmis ypatumus paaiškins žaidimas „Daiktavardžių ir būdvardžių draugystė“. Žaidimas „Arbūzų derlius“ leis surinkti didelį ir gausų arbūzų derlių, o taip pat padės suprasti, kada ir kaip reikia vartoti būdvardžių vienaskaitą ir daugiskaitą, kokios yra jų galūnės, ar tebesitęsia draugystė su daiktavardžiu. Pavojingos, bet įtraukiančiosžaidimo „Piratų lobis“ turtų paieškos įtvirtins žinias apie būdvardžių laipsnius.
Visus tris žaidimus mokiniai gali žaisti atskirai, skirtingų pamokų ar užsiėmimų metu. Tačiau šį kartą noriu pasiūlyti kitokį darbo būdą – kursą „Būdvardžių kaitymas“. Kuo jis ypatingas? Pirmiausia tuo, kad mokiniai privalo atlikti užduotį iki galo ir surinkti atitinkamą taškų skaičių. Jeigu taškų nesurinks, užduotis neatsirakins ir neleis pereiti prie kitos. Manau, kad ši naujovė paskatins mokinius atidžiau atlikti žaidimų užduotis, nespėlioti, bet pasirinkti tokį atsakymą, kuris nesumažins taškų skaičiaus. Vadinasi, iškilus abejonėms mokinys turės peržvelgti savo užrašus, vadovėlius ar kitą mokytojo pateiktą informaciją, o tada jau drąsiai spausti ant reikiamo langelio, žodžio ar paveikslėlio.
Tad linkėdama sėkmės siūlau išbandyti abu variantus ir kviečiu pasidalinti įspūždžiais, kuris iš jų geresnis, naudingesnis, patrauklesnis, įdomesnis, azartiškesnis ir dar visoks -esnis😂
Būdvardžių daryba šiemetiniams penktokams ir šeštokams – kieti riešutėliai. Tenka ieškoti naujų būdų, padedančių juos gliaudyti. Į pagalbą pasitelkiau interaktyvių užduočių ir žaidimų kūrimo programą GENIALLY. Nematytos spalvingos užduotys paįvairino pamoką, sudomino mokinius, parodė jiems daugiau darybos pavyzdžių, praplėtė žodyną naujais žodžiais. Dėlionę „Koks? Kokia? Kokie? Kokios?“, dedikuotą stalui, 😉būtinai užbaikite namų darbų užduotėle, prašančia nufotografuoti ir atsiųsti savo virtuvinį stalą. Kitą dieną mano vaikai su ypatingu susidomėjimu apžiūrinėjo draugų stalus ir, savaime aišku, apibūdino juos naujais būdvardžių dariniais.
Užduotis, prašanti sujungti žodžius su priesagomis, nudžiugino atvertus paskutinį jos langą, kviečiantį įsivertinti savo pasiekimus. Tad manau, jog neprašoviau pasinaudodama efektingais Genially šablonais 😀
Žodis – svarbiausia komunikacijos priemonė, bet pasitaiko atvejų, kada būna sunku savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiu. Taip nutinka ir dėl raidos sutrikimų, ir dėl charakterio savybių. Vieniems žodžiai liejasi nenutrūkstamu srautu, kitiems vos pavyksta išstenėti trumpą tylų atsakymą, o tretiems jie užstringa ir komunikavimo procesas nutrūksta. Kokybiškam bendravimui koją pakiša ir skurdus žodynas. Tad pristatau lėlių ir dramos terapijos interpretaciją – mini spektaklių kūrimą, kuriuose vaidina mokinių pagamintos lėlės, kartais pasiskolinančios mokinių balsus, o kartais savo jausmus ir emocijas išreiškiančios judesiu. Kad judesys kompensuotų kalbėjimo problemas, lėlės buvo gaminamos iš laikraščių, nes ši medžiaga suteikia joms norimą pavidalą, leidžia išsilankstyti pačiomis netikėčiausiomis pozomis ir suteikia galimybę lavinti vaikų kalbos ir komunikavimo įgūdžius. Nereikia pamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo svarbos, nes susukti laikraštį į ploną vamzdelį iš pradžių sunkiai sekėsi 😀
Taip jau susiklostė, kad mano auklėjamojoje grupėje yra 12 berniukų ir tik 3 mergaitės. Taip jau susiklostė, kad lėlių gaminimo savaitę visos mergaitės sirgo. Tad dar kartą pasikartosiu, jog visos šios grožybės sukurtos berniukų rankomis! Lėlės dalyvavo lietuvių kalbos pamokose: vieniems jos atskubėjo į pagalbą padėti kurti dialogus, mokytis tiesioginės kalbos skyrybos; kitiems „aiškino“ būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais ypatumus; tretiems lėlės padėjo lengviau suvokti patarlių ir posakių perkeltines prasmes. Tai liudija perdaryta liaudies išmintis ir sukurtos trumpos scenelės.
Beje, šiomis lėlėmis galima pasinaudoti mokant žmogaus anatomijos ir fiziologijos (#STEAM ugdymas). Mano pačios sukurtos dvi lėlės turėjo visas vyriškas ir moteriškas kūno dalis. Kai kam kilo noras prunkšti, kai kas suko akis į šalį, tačiau natūraliai atrodančios lėlės pasitarnavo man kalbant apie lytiškumą ir Lietuvoje nuvilnijusį nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalą.
Lėlės gali padėti įgyvendinti ir kitas prevencines programas, prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo; jos gali dalyvauti klasės renginiuose, nes kurdami įvairias situacijas su jomis vaikai nejučiomis prabyla ir bent akimirkai užmiršta bendravimo baimes, sumažėja komunikacijos problemos, atsiskleidžia mokinių vidinis pasaulis, noras pasisakyti ir būti išgirstiems.
Kurdama žaidimą „MESK KAULIUKĄ IR SUKURK UŽGAVĖNIŲ BAUBUKĄ“ galvojau tik apie šventę ir jos nuotaiką, bet išvydusi vaikų piešinius greitai persigalvojau. Baubukai pasitarnavo man prisimenant sudurtinių žodžių darybą, gilinat žinias apie būdvardžius, antonimus ir sinonimus, mokantis kurti aprašymus, galvojant palyginimus, net įgyvendinant socialinį ir emocinį ugdymą. Tad manau, kad šitą žaidimą galima žaisti ne tik švenčiant Užgavėnes, bet ir mokantis lietuvių kalbos. Ir ne tik jos!
Iš atsiliepimų supratau, kad žaidimas vaikams patiko. O man patiko, kad jūs žaidimą savaip interpretavote. Ačiū Ustukių pagrindinės mokyklos mokytojai Rasai Adomavičiūtei-Vasiliauskienei už naują idėją 😀
korsigita 