Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Kad vaikams būtų įdomu klausytis arba patiems skaityti, paįvairinkite pasakas STEAM metodais. Šį kartą visų mėgstamą pasaką apie stebuklingą pupą sutrumpinau, kad mažieji galėtų patys sukurti jos pabaigą, kad pajustų kūrybos ir įkvėpimo džiaugsmą.
Mano mažasis mokinukas, daugumos mano priemonių testuotojas, atsakė tradiciškai. Jo atsakymas leido suprasti, kad pasaka mažyliui girdėta.
Tačiau pasiūlymas pastatyti kopėčias tikrai buvo netikėtas. Iš pradžių penkerių su puse anūkui leidau pačiam pasirinkti darbo strategiją, bet pamačiusi, kad nei plastilinas, nei lipni juosta nesuklijuoja norimų medžiagų, prisijungiau prie berniuko veiklos. Dviese dirbti buvo smagu, tad netrukus į pupelės vazonėlį atrėmėme dvejas kopėčias. Jei reikės kopėčias prailginti, mažasis inžinierius jau žinos, kokias medžiagas rinktis. Belieka sulaukti pupelės augimo šuolio😉
Kaip sąmoningo kvėpavimo techniką paversti smagiu įpročiu, kas bendro tarp Ezopo ir inžinerijos, kuo gali pasitarnauti santykių formavimui, grupės ar klasės vienijimui vaikščiojančių spalvų eksperimentas, šviesos lūžio dėsnis, ko moko į labirintą pasodintos pupelės, kaip suderinti ugdymą ir savitvardos kompetencijos lavinimą, kodėl reikalingos ir geros, ir blogos emocijos?.. Tai – tik keli pavyzdžiai iš kvalifikacijos kėlimo programos, pristatančios naują SEU būdą, gamtoje jų yra nepaprastai daug, reikia tik atpažinti ir mokėti pritaikyti vaikams.
Klaipėdos Litorinos mokykloje kiekvieną pusmetį vyksta patyriminio ugdymo veiklos. 2023 m. pirmąjį pusmetį dalyvavome programoje „Jaunasis sinoptikas“. Kadangi mąstymas glaudžiai susijęs su kalba, sutrikusios klausos vaikai neturi galimybės gauti reikiamo kiekio audialinės informacijos, todėl reikia ieškoti kalbos ugdymo metodų, kurie ne tik kompensuotų tą trūkumą, bet ir lavintų mąstymą, koncentruotų dėmesį, turtintų žodyną. Tad man reikėjo atrasti tokių patyriminės veiklos būdų, kurie, supažindindami su sinoptiko profesija ir įvairiais gamtos reiškiniais, palengvintų nežinomų žodžių ir perkeltinės reikšmės frazių suvokimą. Mintyse dėliodama programą, netikėtai supratau radusi raktą, galintį tai padaryti.
Pirmąją programos įgyvendinimo dieną pasiūliau mokiniams pagaudyti vėją. Tam jie turėjo pasigaminti anemometrą. Kas tai yra? Tai – vėjo greičio matavimo prietaisas. Labiausiai paplitęs anemometro tipas yra puodelio anemometras, kurį sudaro keturi puodeliai, sumontuoti ant rankenų, besisukančių nuo vėjo. Taurės gaudo vėją ir verčia rodykles suktis.
Pasigaminę vėjo gaudyklę vaikai ilgai jo laukė, nes kovo pradžia buvo labai rami. Tad mokinių žodynas buvo papildytas nauju žodžiu TYKA. Tai – diena be vėjo. Laimė, vėjo sulaukėme. Ir ne bet kokio – vieną dieną jis būdavo silpnesnis, kitą – stipresnis… Mokinių anemometrui teko atlaikyti net ir audros gūsius! Taip vaikų žodyne atsirado sinonimų sąrašas, padėjęs apibūdinti skirtingo greičio vėjo judėjimą: PUČIA, DVELKIA, DUMIA, GAIRINA, ŠIURINA, SIAUČIA…
Paskutinę patyriminės veiklos dieną mano pasiūlymas pagauti vėją su maišeliais iš pradžių vaikus suglumino. Vėliau linksmai bėgiodami po mokyklos stadioną jie vis dėlto pripildė savo maišelius. Sulaukę klausimo, ar maišeliuose tikrai vėjas, mokiniai iš karto linktelėjo galvas. Tada išdalinau jiems balionus ir paprašiau pripūsti. Išgirdę tą patį klausimą, vaikai susimąstė ir netrukus šūktelėjo, jog ir balionuose, ir maišeliuose yra oras. Taip mes išsiaiškinome, kad vėjo pagauti neįmanoma. Šis nušvitimas padėjo mokiniams suvokti frazeologizmo GAUDO VĖJĄ LAUKUOSE prasmę. Užduotis, prašanti skaitmeniniame žodyne pasirinkti patikusius frazeologizmus apie vėją, jų pristatymas klasės draugams palengvino ir kitų pasakymų: DYKI VĖJAI, KIŠENĖSE VĖJAI PUČIA, IŠEITI ANT KETURIŲ VĖJŲ, VĖJAI GALVOJE, supratimą.
Tad tikiuosi, kad šios veiklos pristatymas NENUEIS VĖJAIS ir jūs padėsite savo mokiniams atskleisti tai, ką kadaise užkodavo mūsų senoliai🌬️
Apie socialinį emocinį ugdymą (SEU) kalbama daug ir plačiai, siūlomi įvairūs darbo būdai ir metodikos, padedančios lavinti penkias pagrindines SEU kompetencijas. Pastebėjusi STEAM eksperimentų auklėjamąją įtaką, pradėjau gilintis ir ieškoti pavyzdžių, galinčių prisidėti prie socialinio ir emocinio intelekto ugdymo. Paieškos, perkeltos į klasę, atnešė stulbinančių atradimų ir rezultatų. Netikėtumų rado ir mano paskatinta kolegė Erika Žąsinienė, dirbanti su vaikais, turinčiais autizmo spektro sindromą. Beveik metus ieškodamos ir eksperimentuodamos, mes atradome unikalią galimybę vaiko jausmus ir emocijas pažadinti STEAM metodais.
Balandžio 13 dieną pirmą kartą pristatėme naują kvalifikacijos kėlimo programą, pademonstravusią Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos bendruomenei inovatyvią STEAM integraciją į SEU. Kolegų atsiliepimai ir pritarimai atskleidė, kad einame teisingu keliu, nes gamta nuo seno mus mokė ir tebemoko. Reikia tik apsidairyti ir atrasti tai, kas padeda susitvardyti, kelti savivertę, tai, kas leidžia įsijausti į kito būseną, tai, kas paaiškina įvairių emocijų priežastis, tai, kas suteikia stiprybės negatyvumą pakeisti pozityvumu…
Ruduo – itin dėkingas metas mozaikų, ornamentų kūrimui. Ieškodama įkvėpimo susidūriau su teseliacijos sąvoka. Susidūriau ir nebeatsispyriau jos vilionėms. Teseliacija yra pasikartojantis vienos ar įvairių formų geometrinių figūrų dėliojimas. Tačiau tai nėra chaotiškas veiksmas, jis turi griežtas taisykles – tarp figūrų negali būti jokių tarpų, figūros negali persidengti.
Teseliacijos pavyzdžių aplink mus yra labai daug, tik mes to arba nežinome, arba nepastebime. Tai ir namų stogai, grindų, sienų plytelės, ir ornamentai languose, tvorose, audiniuose. Labiausia žavi teseliacija gamtoje – nuo mums gerai pažįstamo korio iki gyvatės odos, vėžlio šarvo, žuvų žvynų, ananaso, kankorėžio, gėlės žiedo… Teseliaciją savo darbuose naudojo ir dailininkai, ir architektai. Netgi tangramos dėliojimas yra susijęs su teseliacija.
Įgyvendindami mokyklos patyriminio ugdymo programą „Stebuklinga obuolio galia“, su vaikais sukūrėme stilizuotą obuolį, sudarytą iš daugybės obuolių. Sudėlioti visas figūras lygiai lengva nebuvo. Stebint vaikų pastangas kilo mintis į figūras sudėti žodžius ir parodyti, kad tekstas taip pat turi būti dėliojamas pagal taisykles, kad visi žodžiai jame turi derėti ne tik pagal prasmę, bet ir pagal gramatines taisykles. Nors pirmojo teseliacijos teksto dėliojime buvo akivaizdi pagalba – mozaikos raštas rėmeliuose – vaikai to nepastebėjo ir pagalba nepasinaudojo. Nepaisant to, matematikos ir lietuvių kalbos suvienijimas paįvairino pamoką nauja veikla, leido sukurti daug skirtingo lygio užduočių, padėjusių sudėlioti pasakojimą, pakartoti žodžių darybos, morfologijos, sintaksės ir skyrybos temas. Užduotis „Teseliacijos medžioklė“ – pavyzdžių ieškojimas ir fotografavimas – suteikė galimybę atidžiau pažvelgti į supančią aplinką, pastebėti tai, ką kasdien matome, bet nežinome, kaip tai pavadinti.
Nors prie pasakojimo pridedu kartu su vaikais sukurtą teseliacijos atmintinę, tačiau prisipažįstu, jog teksto mozaiką dėliojau ilgai. Nepaisant to, sudėlioti figūrų lygiai vis tiek nepavyko – tarp jų yra ir nelygumų, ir tarpelių, todėl rezultatu nesu labai patenkinta. Tiesa, vaikams figūras dalinau sukarpytas, tad mano netikslumų nesimatė. Juos pastebėti galėjo tik tie, kuriems į pagalbą atėjo teksto rėmeliai🤭
Skaitydami Ezopo pasakėčią „Nesutarią žemdirbio vaikai“, visada su mokiniais parsinešdavome iš mokyklos kiemo pagaliukų, kad laužydami patikrintume tėvo pamoką sūnums ir išsiaiškintume pasakėčios moralo prasmę.
Šiemetiniams skaitytojams posakio „Vienybėje – galybė, nesantaikoje – pražūtis“ teisingumą pasiūliau patikrinti eksperimentu su spagečiais. Į klausimą „Kokį svorį gali išlaikyti spagečiai“, gavau daug vienodų atsakymų – beveik visi vaikai abejojo šios rūšies makaronų tvirtumu ir sakė, kad jie jokio svorio neišlaikys. Vienam mokinukui kilo mintis, kad makaronai gali išlaikyti tiek, kiek sveria visas pakelis, t. y. 500 g. Tik vienas berniukas išdrįso paprieštarauti klasės nuomonei ir pasakė, kad spagečiai išlaikys didelį svorį, tačiau nesugebėjo atsakyti, kodėl taip mano, todėl jo atsakymą prilyginome spėjimui. O spėjimus juk reikia patikrinti!
Šis eksperimentas ne tik paaiškina pasakėčios moralą, jis gali padėti suprasti, kaip inžinieriai, pasinaudodami mokslininkų tyrimais apie lenkiamų medžiagų lūžimą, apie jų tempimą ir gniuždymą, parenka tinkamas medžiagas projektuodami tiltus, pastatų konstrukcijas. Nors profesionaliems inžinieriams labiau rūpi plieninės tilto sijos, bet įdomus eksperimentas su makaronais taip pat suteikia žinių apie medžiagų stiprumą.
Neįprasto margučio idėja kilo nusprendus dalyvauti mokinių STEAM erdvinių dekoracijų parodoje „Spalvingos STEAM Velykos 2022“. Pamačiusi, kiek naudos davė ši veikla, skubu dalintis su jumis, kad spėtumėte iki Velykų su savo ugdytiniais sukurti ką nors panašaus. O kurti buvo verta, nes mokiniai tapo tikrais inžinieriais: jiems patiems reikėjo nubraižyti labirintą, pagal brėžinį sukarpyti ir sudėlioti šiaudelius. Vėliau visus juos perkelti ant margučio pagrindo ir karštais klijais priklijuoti. Dirbdami aptarėme klimato kaitos problemas, prisipažinome, kad anksčiau mūsų naudoti kokteilių šiaudeliai pridarė Žemei daug žalos. Nors šiuo metu visi stengiamės naudoti popierinius šiaudelius, imti ir išmesti plastikinių negalėjome, nes jau žinome, kiek laiko plastikas yra. Tad išpirkome savo kaltę sukurdami smagų, tvarumo idėjas propaguojantį velykinį labirintą. Iš pradžių margučio autoriai sakė, kad jis skirtas mažiems vaikams, bet vėliau pripažino, jog smagu pažaisti ir vyresniems. Idėja padovanoti žaidimą mažiesiems bendruomenės nariams prisideda prie emocinio ir socialinio lavinimo. Belieka konstatuoti faktą, kad naujasis margutis tinka ir mokslams, ir gyvenimo vertybių diegimui, ir smagiam laiko praleidimui.
Žodis laboratorija visada sužadina smalsumą, vaizduotėje piešdamas matytų filmų siužetus apie garuose ar dūmuose skendinčias patalpas, paslaptingai burbuliuojančius mėgintuvėlius, karštligiškai spindinčias mokslininkų akis, šaižius sirenų, perspėjančių apie galimą pavojų, garsus… Žinodama šio žodžio jėgą, pirmąją mokslo metų klasės valandėlę iš klasės perkėliau į STEAM laboratoriją. Kodėl STEAM? Todėl, kad šiame akronime esančios disciplinos tapo neatsiejama mano darbo dalimi. Tiesa, mokslai šiandien buvo kiek kitokie, paįvairinti šventiniais akcentais, kad pirmoji diena mokykloje paliktų gražius atsiminimus. O į šventinį popierėlį „įvyniotas“ akronimas padėjo tėvams suprasti, ką jų vaikai veikia pamokose, pažymėtose STEAM raidėmis.
SCIENCE (gamtos mokslai). Kad tėvai suprastų, koks svarbus yra jų indėlis į ugdymą, pasitelkiau difuzijos dėsnį. Pagal difuzijos dėsnį, aukštesnės koncentracijos dažų molekulės vandenyje juda į žemesnės koncentracijos skystį. Šiuo atveju dažai simbolizavo mokytojo perduodamas žinias. Į vandenį įlašinusi dažų, paaiškinau, kad kiekvienas mokytojas stengiasi perduoti savo žinias vaikams, tačiau vaikai jas įsisavina nevienodu greičiu. Tai iliustruoja iš lėto tirpstantys dažai. Kad procesas vyktų greičiau, dažnai prireikia pagalbos. Ją vaikams gali suteikti ir tėveliai, prisidėdami prie ugdymo proceso taip kaip lazdelė, padėjusi vandens molekulėms greičiau susitikti su dažų molekulėmis ir tolygiai nusidažyti.
TECHNOLOGY (technologijos). Technologijos buvo pasitelktos apklausai, kurią parengiau vaikų mėgstama programa Quizizz. Nuorodos į apklausą šį kartą nepridedu, nes ji buvo skirta mūsų šventei, tad ir klausimai tiko tik mums.
ENGINEERING (inžinerija). Šio sudėtingo, bet labai įdomaus mokslo pagrindinis tikslas yra rasti problemą ir jos sprendimo būdą. Inžinieriai yra nepaprastai kūrybingi žmonės! Kūrybingumo nestinga ir mano mokiniams. O ar turi inžinerinių gabumų jų tėveliai? Tai sužinojome pasidalinę į dvi – mokinių ir tėvų – komandas, kurioms reikėjo sukurti molekulinius statinius. Smagu buvo stebėti darnų vaikų darbą. Tai leido ir tėvams suprasti, kokia gera komanda tapo jų vaikai!
ARTS (menai). Kadangi ir šiais metais mano auklėtinių grupę sudaro vaikai nuo penktos iki dešimtos klasės, į meną taip pat buvo pažiūrėta šventiškai, bent taip manė pamokos dalyviai. Iš tiesų buvo pasitelktas vienas meno terapijos metodas. Pasiūliusi popieriaus lape karakuliais pavaizduoti savo nuotaiką grįžus į mokyklą, gavau daug įdomios informacijos, padėsiančios planuoti klasės vadovo darbą. Tėvų kūrinio nepridėjau, nes jį smarkiai pakoregavo vieno mokinio dvimetė sesutė 🙂
MATHS (matematika). Paskutinis šventės momentas buvo skirtas matematikos žinių patikrinimui. Mokiniai skaičiavo, kuri klasė, sudėjusi visų mokinių ūgį, yra aukščiausia. Planavau skaičiuoti ne mokinių ūgį, o amžių, bet pamačiusi, kaip paskutinę vasaros savaitę mūsų „Messenger“ gupėje vaikai dalijasi savo ūgio rezultatais, užduotį pakeičiau. Įdomiausia tai, kad dešimtokai nusileido ne vienai klasei. Tad aukščiausiai pagal bendrą ūgį komandai atiteko garbė iš savo tarpo išsirinkti visos grupės prezidentą!
O kad nauja mokslo metų pradžia nebūtų sunki, mano auklėtiniams padės STEAM vitaminai, suteiksiantys stiprybės, kantrybės, padėsiantys siekti žinių, leisiantys džiaugtis bendrais atradimais ir smagiais susibūrimais.
Pasakos „Žvejys ir auksinė žuvelė“ skaitymui ruošėmės ilgai. Iš pradžių vaikai su tėveliais gamino žuvis. Viena jų tapo mūsų pasakos talismanu, pradedančiu ir baigiančiu kiekvieną pamoką.
Kadangi mokydamiesi suvokti perkeltinę žodžių prasmę pasinaudojome širdies apibūdinimais, diktanto, padėjusio patikrinti priešdėlių iš ir už, ilgųjų ir trumpųjų balsių, tikrinių daiktavardžių, žodžių, atsakančių į klausimus KĄ? ir KADA? rašybą, tema buvo apie žuvį Perlę ir perlinės širdies reikšmę.
O tada jau atėjo laikas pasakai. Pasaką skaitėme ir po vieną, ir visi kartu: vieni gavo net du pasakos lapus, kiti skaitė sakinių korteles, treti jungė žodžius į skiemenis. Užduotys skirtingos, bet tikslas vienas – padėti vaikams suvokti pasakos siunčiamą žinutę. Tam pasitarnavo ir senoji animacija.
Pasakos turinį perteikti padėjo ir komiksų knygelių kūrimas, kurių paskutiniuose puslapiuose atsirado vaikų svajonės, ir darbas su iliustracijomis. Vieni mokėsi parinkti iliustracijai sakinį, kiti patys kūrė savo pasakos interpretacijas. Pasakos siužetą padėjo prisiminti ir žodžių tankumyne rasti tekste paminėti žodžiai. Ši užduotis leido pakartoti ir apibendrinamųjų žodžių temą.
Jeigu galvojate, kad literatūros pamokos praėjo be STEAM ugdymo, klystate, nes ši pasaka suteikė progą susipažinti su žuvies sandara ir išsiaiškinti, kodėl žuvys neskęsta vandenyje. Iš plastikinio maišelio pagamintos žuvys ne tik atskleidė gamtos paslaptį, bet ir atnešė daug džiaugsmo. Kas galėjo pagalvoti, kad kartą panaudotas maišelis gali padėti atlikti gamtos mokslų eksperimentą?! Įkvėpimo pagauti nusprendėme prikelti antram gyvenimui ir plastikinius butelius, kurie tapo jaukiais akvariumais vaikų pieštoms žuvelėms. Kad tos žuvelės buvo nepaprastos, liudijo ant kiekvienos jų parašytas šiltas ir jautrus palinkėjimas. Vaikų linkėjimai ir emocijos parodė, kad auksinė žuvelė nebūtinai turi būti konkretus daiktas, ją galima turėti mintyse, jausmuose ir širdyse. Ją galima susikurti savo vaizduotėje ir tikėti stebuklų galia taip, kaip patikėjo vienas berniukas, nusprendęs savo žuvytę apgyvendinti ne plastikiniame butelyje, o prie namų esančiame tvenkinyje 💖
Pasitikrinti skaitymo metu įgytas žinias mokiniams padėjointernetinis stalo žaidimas,sukurtas Flippity programa.
Kada į mano klasę atėjusi bendrabutyje gyvenančių vaikų auklėtoja GITANA PRANULIENĖ pasisakė kartu su vaikais pradėjusi STEAM eksperimentą, pasidžiaugiau ir norėjau palinkėti sėkmės. Tačiau išgirdusi auklėtojos pasakojimą apie auklėtinio Romuko patirtį sodinant pupeles, supratau radusi neįprastą būdą aptarti su vaikais žmonių tarpusavio santykius. Mintį perkelti gamtos mokslų eksperimentą į klasės valandėlę paskatino ir internete rasta nuotrauka apie augalų ir žmonių poreikius.
Bet pradėkime viską iš pradžių. Sodinant dvi pupeles į augalų labirintą, Romukas pasakė, kad jos turi augti ne mažesniu nei penkių centimetrų atstumu. Auklėtojai pasiteiravus tokio reikalavimo priežasties, vaikas pasakė, kad mama jam pasakojo, jog arčiau pasodintos pupelės gali pradėti ginčytis, kuri iš jų gražesnė, pyktis ir stengtis trukdyti viena kitai augti. To rezultatas – prastas derlius. Pasodinę dvi pupeles – baltą ir raudoną – mokiniai siekė sužinoti, kuri pupelė greičiau sudygs; kaip joms, turinčioms visiškai vienodas sąlygas, seksis augti; ar gali kambario sąlygomis užderėti pupelės.
Vaikų pastangos suteikė stulbinančių atradimų! Po dviejų dienų pirmoji sudygusi raudonoji pupelė sėkmingai rado labirinto išėjimus ir per dvylika dienų pasiekė jo stogą. Baltoji pupelė nenorėjo laikytis labirinto taisyklių, todėl augimo pusiaukelėje susidūrė su jame esančiomis kliūtimis ir susižalojo – įplyšo jos lapas ir įtrūko kotelis. Susirūpinę vaikai vieningai nusprendė išlaisvinti abi pupeles ir persodino jas. Baltoji pupelė, pajutusi laisvę, sustiprėjo, atsigavo ir po trijų dienų praaugo savo kaimynę. Ir ne tik praaugo, bet pradėjo ją užgožti. Paklusni raudonoji pupelė, nenorėdama ginčytis su baltąja, stengėsi užleisti vietą ir po truputį linko į šoną.
Šia augalų augimo istorija iliustravau vaikams pasakojimą apie tai, kaip vienodas sąlygas bet skirtingus poreikius turintiems žmonėms reikia išmokti gyventi bendruomenėje, stengtis ieškoti kompromisų, bet tuo pačiu ir neatsisakyti savo interesų. Pasakojimą papildžiau socialiniame tinkle Facebook rastu paveikslėliu ir šiais metais naujai suformuotos mano vadovaujamos vyresniųjų kurčiųjų klasių mokinių grupės pavyzdžiais, o po to visi kartu aptarėme, kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie klasės komandos formavimo.
Tai – ne pirmas STEM eksperimentas, integruotas į klasės vadovo veiklą. Tačiau jo efektas privalėjo būti atskirai aprašytas, nes atsiskleidė ne tik mokinių smalsumas, noras pažinti augalų dygimo paslaptis, bet ir vaikų empatiškumas gelbėjant sužalotą pupelę, supratingumas, kad visi gyvi Žemės organizmai negali tenkinti vien tik savo poreikių, reikia atsižvelgti ir į šalia esančius, būtina prisiminti, kad yra ne tik teisės, bet ir pareigos.
korsigita 