Emocijoms nurimus, įspūdžiams susigulėjus, keistai tuštumai atsiradus, norisi vėl
mintimis sugrįžti į pusmetį trukusius kūrybinius darbus.
Kurdama trečiojo konkurso užduotis likau ištikima renginio idėjai ir formatui, tad dalyviams vėl teko sulaukti interneto kanalais atkeliavusios užduoties ir pradėti nuotykių kelionę, kuri šiais metais buvo pakankamai ilga. Tačiau, priešingai nei praėjusiais metais, nesulaukėme jokių nepasitenkinimo komentarų, kadangi visi žinojo, jog šis konkursas dedikuojamas sportui. Taigi pasirinkę keturis labiausiai mūsų miestą garsinusius objektus, nukėlėme konkurso dalyvius į senovės baltų ir Antikos mitus, kadangi uostamiesčio sporto klubai vieningai pasirinko dievų ar su jais susijusių daiktų pavadinimus. Kokius? Iššifruokite užduotis ir sužinosite.
Jeigu patiko pirmųjų dviejų konkursų idėjos, į klasės, grupės, komandos ar šeimos renginius drąsiai įtraukite ir trečiojo konkurso temą. Dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis ar riedučiais aplankydami keturis uostamiesčio sporto klubus, atgaivinsite ir sielą, ir kūną, nes nieko nėra maloniau už bendravimą su artimais žmonėmis.
Jei mano žodžiais dar abejojate, pasižiūrėkite nuotaikingą filmuką, kuriame slapta kamera užfiksuotos nesuvaidintos emocijos, džiaugsmas ir azartas 😀
Plačiau apie konkursą skaitykite portale „Vakarų ekspresas“.
Pavartyti baigiamojo renginio nuotraukų albumą galima Klaipėdos Litorinos mokyklos Facebook puslapyje.
Daugiau skaitykite:
„JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM“
„JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM“ 2
great achievement by all the eTwinning team in our school and an example to all schools in the eTwinning Community.
apie pašto siuntinius, bet ir tą banderolės (mažo paketo) antspaudą, kuriuo pašto darbuotoja, patepusi surišimo vietą įkaitintu rudos spalvos laku ir įgudusiu judesiu uždėdama ant jo pašto spaudą, pažymėdavo išsiuntimo vietą. Greitai sukietėjantis lakas atlikdavo dvigubą funkciją – jis neleisdavo atsirišti paketo virvutei 🙂 
netikėtai kilo mintis tradicines daiktavardžių galūnių lenteles mokiniams pateikti popieriniuose atmintukuose. Vaikams paaiškinau, kad atmintukai išsaugo viską, kas žmogui svarbu. Juk internete informacija dažnai keičiasi, o atmintukai kantriai ir nesiskųsdami laiko mūsų sukauptus dokumentus, nuotraukas, žaidimus. Todėl savo mokiniams pasakiau turinti viltį, kad tai, ką šiandien sudėsime į mūsų naująją laikmeną, sukris ir į jų galveles. Nuskambėjęs vaikų juokas leido suprasti, kad pataikiau tiesiai į dešimtuką, nes išgirdę prašymą išmokti daiktavardžių skaičių galūnes, vaikai tikrai nebūtų taip džiūgavę. Penktokėlis Romukas pareiškęs, jog atmintukas yra tam, kad atsimintų, tuoj pat garsiai pasigailėjo, kad jo negalima įdėti į kompiuterį. Tad vaikui beliko sutikti su mano pasiūlymu visą jame esančią medžiagą sudėti į savo atmintį.
korsigita 