Vėl pradėjęs veikti Slaptųjų agentų klubas, pasinaudojęs Bobų vasaros šiluma, spalio 9 dieną išvyko tirti pirmosios šių mokslo metų bylos. Šį kartą ne nusikaltėlių reikėjo ieškoti, bet atrasti per du šimtus metų skaičiuojantį pirmąjį kraštotyros muziejų. Užduotis ne iš lengvųjų, juk per tiek metų pėdsakų galėjo ir nebelikti! Laimė, mūsų ieškomam muziejui, saugiai įsikūrusiam po stikliniais gaubtais, išnykimas negresia. Priešingai, naudodamiesi literatūros vadovėlyje skaitytu tekstu, gautomis užuominomis „Dionizas Poška ir Baublių muziejus“, interaktyviu edukaciniu žaidimu bei pasivaikščiojimu po rudens spalvomis pasipuošusį Dionizo Poškos dvarą kartu su mokiniais prikėlėme iš užmaršties Lietuvos istorinius ir XIX amžiaus žemaičių bajorų kultūrinio sąjūdžio faktus.
Muziejuose lankausi dažnai, tačiau šio muziejaus darbuotojai rakinant Baublio duris, per kūną perbėgo šiurpulys. Gal tokį jausmą sukėlė mintis apie statinio ir jo statytojo draugystę, gal prisiminimai apie pagonių garbinamus medžius, o gal galimybė pamatyti šimtmečius menančius eksponatus?..
Mokiniai taip pat jautėsi neįprastai. Gabija kelis kartus perklausė, ar mes tikrai vaikštinėjame po atstatytą medinę toje pačioje vietoje stovėjusią tarpukario mokyklą. Paulių domino kaulai, kurie jo literatūros vadovėlyje priskiriami mamutui, tačiau po 2012 metų mokslininkų tyrimo jie „atiteko“… mėlynajam banginiui! Berniukams buvo įdomu sužinoti, kaip XVIII amžiuje veikė vandens malūnas, pabandyti pakelti bent vieną girnų pusę. Ne vienam buvo netikėta sužinojus, kiek daug garsių žmonių kilo iš šito krašto.
Detektyvinės paieškos baigėsi Kaltinėnų kapinėse. Tiesa, baigėsi ne visai sėkmingai, nes nesugebėjome antkapyje rasti garsiojo užrašo, bylojančio apie Dionizo Poškos nuveiktus darbus. Žodžių iš istorijos neištrinsi, todėl dalinamės nors ir nerastu, bet labai svarbiu lietuvių kalbai liudijimu
Žinok, ateivi, jog tas kapas yra
Tikro žemaičio ir garbingo vyro,
Kurs kalbą mūsų ištaisyti troško,
O pats vadinos Dionizas Poška.
Daugiau idėjų pamokoms rasite:
projekto ,,Keisk savo požiūrį į negalią – „Žemiški nepatogumai“ sukurtais socialiniais filmukais, kurių personažai turi kokią nors negalią. Su humoru pristatydami rimtas problemas filmuko veikėjai ir jų kūrėjai siekia, kad žmonės pakeistų savo požiūrį į negalią, suprastų 
mokytojai atostogavo, mokykloje darbavosi… vorai. Tad atsidarius lietuvių kalbos kabineto, nuo šiandien tapusio penktokėlių pagrindine susibūrimo vieta, durims, vaikai pamatė didžiulį tinklą. Nors vorai triūsė dieną ir naktį, tame tinkle nebuvo nei vienos išsiblaškiusios musės, nei vieno neatsargiai pro šalį skridusio vabaliuko. Tačiau tinkle vaikai rado raštelį. Tokių raštelių klasėje buvo ne vienas. Kas juose buvo parašyta, sužinosite perskaitę mokslo metų pradžios šventinį scenarijų.
korsigita 