Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Vėl pradėjęs veikti Slaptųjų agentų klubas, pasinaudojęs Bobų vasaros šiluma, spalio 9 dieną išvyko tirti pirmosios šių mokslo metų bylos. Šį kartą ne nusikaltėlių reikėjo ieškoti, bet atrasti per du šimtus metų skaičiuojantį pirmąjį kraštotyros muziejų. Užduotis ne iš lengvųjų, juk per tiek metų pėdsakų galėjo ir nebelikti! Laimė, mūsų ieškomam muziejui, saugiai įsikūrusiam po stikliniais gaubtais, išnykimas negresia. Priešingai, naudodamiesi literatūros vadovėlyje skaitytu tekstu, gautomis užuominomis „Dionizas Poška ir Baublių muziejus“, interaktyviu edukaciniu žaidimu bei pasivaikščiojimu po rudens spalvomis pasipuošusį Dionizo Poškos dvarą kartu su mokiniais prikėlėme iš užmaršties Lietuvos istorinius ir XIX amžiaus žemaičių bajorų kultūrinio sąjūdžio faktus.
Muziejuose lankausi dažnai, tačiau šio muziejaus darbuotojai rakinant Baublio duris, per kūną perbėgo šiurpulys. Gal tokį jausmą sukėlė mintis apie statinio ir jo statytojo draugystę, gal prisiminimai apie pagonių garbinamus medžius, o gal galimybė pamatyti šimtmečius menančius eksponatus?..
Mokiniai taip pat jautėsi neįprastai. Gabija kelis kartus perklausė, ar mes tikrai vaikštinėjame po atstatytą medinę toje pačioje vietoje stovėjusią tarpukario mokyklą. Paulių domino kaulai, kurie jo literatūros vadovėlyje priskiriami mamutui, tačiau po 2012 metų mokslininkų tyrimo jie „atiteko“… mėlynajam banginiui! Berniukams buvo įdomu sužinoti, kaip XVIII amžiuje veikė vandens malūnas, pabandyti pakelti bent vieną girnų pusę. Ne vienam buvo netikėta sužinojus, kiek daug garsių žmonių kilo iš šito krašto.
Detektyvinės paieškos baigėsi Kaltinėnų kapinėse. Tiesa, baigėsi ne visai sėkmingai, nes nesugebėjome antkapyje rasti garsiojo užrašo, bylojančio apie Dionizo Poškos nuveiktus darbus. Žodžių iš istorijos neištrinsi, todėl dalinamės nors ir nerastu, bet labai svarbiu lietuvių kalbai liudijimu
Rugsėjo pabaiga klausos negalią turinčių žmonių bendruomenei – dviguba šventė: 23-ąją minima Tarptautinė gestų kalbų diena, o paskutinį sekmadienį švenčiama Pasaulinė kurčiųjų diena, Lietuvoje tradiciškai virtusi gražia įvairių renginių savaite. Sveikinu tylos pasaulio atstovus ir linkiu būti išgirstais ne tik švenčių dienomis!
Išvydę šiandieninį sujudimą naujieji mokyklos darbuotojai vienas per kitą klausinėjo, kas čia vyksta, kas tie jauni pasitempę žmonės, lipantys iš nesibaigiančių automobilių srauto. O aš žiūrėjau pro klasės langą (tik dabar įvertinau privilegiją pirmajai pamatyti, kas atvyksta į mokyklą) ir gėrėjausi gražiai nuaugusiais, subrendusiais savo vaikais. Taip, taip – vaikais, nors visiems jiems jau per trisdešimt, man jie visada liks vaikai. Rašau apie pirmąją savo auklėtinių laidą, sugrįžusią į mokyklą po dešimties metų!
Į susitikimą atvyko ir antroji tais metais mokyklą baigusi klasė, tad į mano kabinetą šiandien susirinko per dvidešimt žmonių, kadangi buvę mokiniai norėjo ne tik susitikti, bet ir supažindinti su antrosiomis pusėmis, parodyti savo vaikučius. Gera buvo matyti juos visus laimingus, nemažai pasiekusius, gera buvo dalintis prisiminimais, gera buvo mažytės virtualios apklausos metu sužinoti, kokiomis vertybėmis grindžia savąjį gyvenimo kelią. Matydama juos tokius švytinčius, atvirus ir nuoširdžius, visiškai nenustebau ekrane pamačiusi išryškintą žodį ŠEIMA (didžiausias apklausoje esantis žodis reiškia, kad jis buvo rašomas ne vieną kartą).
Kadangi esu nuo pirštų galiukų iki plaukų šaknų mokytoja, neatsispyriau pagundai sugrąžinti buvusius mokinius į mokyklos suolą ir parodyti prieš vienuolika metų jų kurtus reklaminius filmukus. Pamatyti save senojoje, jau seniai su žeme sulygintoje Strėvos gatvėje buvusioje mokyklėlėje jiems buvo be galo smagu. Dar smagiau tapo sužinojus, kad pirmasis mano darbo praktikoje pritaikytas reklamos kūrimo metodas tebetaikomas iki šiol, o pirmasis jų filmas nuolat rodomas kiekvienai devintai klasei kaip klasikinis reklaminio filmo pavyzdys.
Nors mokiniai susirinko mokykloje, kurioje nesimokė, jie įnešė savo indėlį pasakodami, ką gavo iš manęs lietuvių kalbos ir literatūros pamokose, prisiminė skaitytus kūrinius. Kai Karolis S. pasakė, kad iki šiol prisimena K. Borutos „Baltaragio malūną“, kurį jis perkėlė į A. Brako dailės mokykloje kurtus diplominio darbo linoraižinius (vienas jų jau vienuolika metų džiugina mane namuose), pasakiau, kad šio kūrinio mūsų mokyklinėje programoje nebėra. Tai sužinojusi Nina pasiteiravo apie V. M. Putino „Altorių šešėly“, kuris ją ne kartą pamokose pravirkdė, likimą… Tik surdopedagogai supras, ką aš jaučiau sulaukusi tokių klausimų iš žmonių, kuriems skaitymas dėl klausos sutrikimo malonumu tampa tik didelės valios ir labai ilgo darbo, prie kurio prisidedu ir aš, pastangomis.
Ir dar, šiandien aš pasidžiaugiau galimybe padėkoti žmogui, pastūmėjusiam mane į inovatyvią veiklą. Jis pats apie tai net nenutuokė, todėl buvo be galo nustebęs ir sujaudintas, kadangi mano padėka buvo perduota matant jo žmonai ir sūneliui. Kas tas žmogus, sužinosite atsivertę pasakojimą INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2017
Susitikimą pasaldinęs tortas 🙂
Didžiuojuosi jumis visais!
Mūsų jau daugiau 😀
Virtualios apklausos rezultatai
Ačiū, kad nepamiršote mano mėgstamiausios spalvos 🙂 Karoli, už gėlių matosi TAVO paveikslas!
Štai, kiek mūsų daug 🙂
Lietuvių kalbos žinias dalinau ir šitai klasei. Geri buvo mokiniai!
Tęsdama temą PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES, dalinuosi vienos didžiausių Didžiosios Britanijos nevyriausybinių organizacijų projekto ,,Keisk savo požiūrį į negalią – „Žemiški nepatogumai“ sukurtais socialiniais filmukais, kurių personažai turi kokią nors negalią. Su humoru pristatydami rimtas problemas filmuko veikėjai ir jų kūrėjai siekia, kad žmonės pakeistų savo požiūrį į negalią, suprastų neįgaliųjų žmonių poreikius ir pradėtų kitaip mąstyti bei elgtis.
Tai nėra naujas produktas, pasak projektą pristatančių atstovų, flmukai DVD plokštelėse su lietuviškais subtitrais turėjo būti platinami mokyklose ir jaunimo ugdymo centruose. Kadangi manęs jie nepasiekė, įtariu, jog ir kitiems jie gali būti nematyti. Ši vaizdo medžiaga tiks klasių valandėlėms, socialiniams renginiams, juos galima pasiūlyti žiūrėti vaikams kartu su savo šeimos nariais, kadangi dauguma mūsų vis dar nusuka akis prieš save išvydęs neįgalų žmogų arba perdėtai siūlo savo pagalbą, kurios jiems kartais visiškai nereikia.
Nesitverdama džiaugsmu pristatau dar vieną šių mokslo metų pirmosios pamokos scenarijų, kuriuo pasidalino Riešės gimnazijos pradinių klasių mokytoja Laura Muliarčikienė. Tai pirmas kartas, kada kolegė atsiliepė į mano prašymą pasidalinti savo idėjomis ir darbais. Širdies kampelyje rusena vilties kibirkštėlė, kad mano tinklaraščiui savo mintis patikės ir daugiau ugdytojų, nes, kaip rašė man Laura, dalintis yra gera 🙂
Tad skaitykite pirmosios pamokos „Draugiška letenėlė“ aprašymą, vartykite nuotraukų albumą ir planuokite naujas pamokas savo mažiesiems!
Šiandien naujos 5A klasės mokiniams teko keista užduotis. Pasirodo, kol visi vaikai ir mokytojai atostogavo, mokykloje darbavosi… vorai. Tad atsidarius lietuvių kalbos kabineto, nuo šiandien tapusio penktokėlių pagrindine susibūrimo vieta, durims, vaikai pamatė didžiulį tinklą. Nors vorai triūsė dieną ir naktį, tame tinkle nebuvo nei vienos išsiblaškiusios musės, nei vieno neatsargiai pro šalį skridusio vabaliuko. Tačiau tinkle vaikai rado raštelį. Tokių raštelių klasėje buvo ne vienas. Kas juose buvo parašyta, sužinosite perskaitę mokslo metų pradžios šventinį scenarijų.
Ištuštėjus Lietuvos laukams tampa aišku, jog vasarą keičia ruduo. Nors gandrų išskridimo diena nuo seno buvo laikoma rugpjūčio 24-ąja minima šv. Baltramiejaus diena, tačiau ornitologai keletą metų iš eilės pastebi, kad mūsų mėgstami paukščiai dėl neaiškių priežasčių į tolimą kelionę išsiruošia gerokai anksčiau. Tai patvirtino ir mano paskutinės vasaros kelionės. Rugpjūčio 19 d. dar džiaugiausi gandrų būriais, sekančiais laukuose dirbančias mašinas, tačiau 21 dieną keliaudama iš Talino į Klaipėdą pamačiau vieną vienintelį balų gražuolį. Todėl šiandien, važiuodama magistrale Klaipėda–Kaunas–Vilnius, atidžiai stebėjau laukus ir miškus, bet, deja, nebesutikau nei vieno gandro…
Gimtinę palikę gandrai priminė ne tik apie rudenį, bet ir apie artėjančius naujus mokslo metus. Labai įdomu, kokiomis mintimis juos pasitinka ir maži, ir dideli. Pasirinkdami vieną ar kelis trumputės apklausos atsakymus pasidalinkite savo nuotaikomis ir jausmais 🙂
Gana greitai miestuose ir miesteliuose prasidės tradicinis šurmulys – linksmai aidintis varpelis praneš apie naujų mokslo metų pradžią, kurią kiekvienas ugdytojas stengiasi padaryti kuo įspūdingesnę, originalesnę ir įsimintinesnę. Todėl kaip ir kasmet parengiau užduočių, tiksiančių ir pirmajai mokslo metų šventei, ir pirmosioms pamokoms. Šį kartą kviečiu pažaisti su žodžiais.
Kartu su vaikais keliaujant po Lietuvą („KELIONĖ PO LIETUVĄ“) ir ieškant pasislėpusių žodžių, galima pakalbėti apie įvairius miestus, pasidalinti žiniomis apie kultūros ir istorinius paminklus. Jei vaikai dar nenusiteikę rimtai dirbti, galima paprašyti pažymėti tuos miestus, kuriuose gyvena vaikams svarbūs žmonės, tuos miestus, kuriuos jiems norėtųsi aplankyti. Mėgstantiems žaidimus vaikams turėtų patikti išrinkti ir surašyti miestus, iš kurių pirmųjų raidžių susideda jų vardai. O vėliau būtų įdomu sujungti tuos miestus linijomis ir pamatyti savo vardo figūrą.
Ruošiantis pirmosioms pamokoms pravartu prisiminti ne tik mokyklinių priemonių pavadinimus, bet ir pasikartoti daiktavardžių kaitymo linksniais taisykles. Tai padaryti galima sprendžiant galvosūkį „RUOŠIUOSI PAMOKOMS“.
Mokyklinių priemonių temą tęsia KRYŽIAŽODIS „PABĖGUSIOSBALSĖS“. Ši užduotis padeda prisiminti lietuvių kalbos garsus ir raides, plečia žodyną, lavina mąstymą.
DĖLIONĖ „SAKINYS“ tinka ir lietuvių kalbos pamokoms, ir kalbos lavinimo užsiėmimams, ir žurnalistų, literatų ar kalbininkų būreliams, ir įvairioms šventėms, konkursams ar viktorinoms. Suradę kiekvienos dėlionės detalės vietą ir perskaitę sakinį, vaikai sakinio minties teisingumu gali įsitikinti analizuodami žemiau pateiktus pavyzdžius:
Aš myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Myliu visus šeimos narius.
Ar myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Svarstau, ar myliu savo šeimos narius.
Aš myliu mamą, tėtį, sesę ar brolį. Teigiu, kad myliu kažkurį šeimos narį.
Pasiūlius mokiniams pakeisti kiekviename naujai sudarytame sakinyje po vieną raidę, mokoma suvokti žodžio įtaką tekstui, plečiamas vaikų žodynas, lavinamas dėmesys, vaizduotė:
Jonas parodė savo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tavo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius batus.
Julė pradėjo kepti pyragą. Julė pradėjo tepti pyragą. Julė padėjo tepti pyragą. Julė žadėjo tepti pyragą.
Sceną puošė lėlės. Sceną puošė gėlės. Sieną puošė gėlės.
Vyresniųjų klasių mokiniams galima pasiūlyti pakeisti pasirinkto sakinio iš skaitomos knygos raidę ir padiskutuoti, kaip pakryptų kūrinio siužetas, kaip susiklostytų veikėjų likimai, o gal ta raidė nepadarytų jokios įtakos ir pan.
Žaisti su sakiniais galima ir analizuojant periodinės spaudos tekstus. Tai šiuo metu ypač aktualu, kadangi internetiniai portalai, konkuruodami ne tik vieni su kitais, bet ir su laiku, daro labai daug klaidų, kartais iš esmės pakeičiančių pateikiamą informaciją.
Pavyzdys iš „Lietuvos ryto“ savaitinio žurnalo „TV antena“ (32/2018).
Pradinukams skirta užduotis „OBUOLIŲ MAIŠAS“ lavina kalbą, dėmesį, moko skirti spalvų atspalvius.
Būsimiems pirmokėliams skirta Birutės Lenktytės-Masiliauskienės knygutė „Peliuko pamokėlės. Ruošiamės į mokyklą“ padeda papildyti turimų žinių bagažą, lavina pažintinius procesus, kūrybiškumą.
Tinklapis Education.comskirtas tiems, kurie vis dar nieko nerado. Čia yra daug originalių visus pažintinius procesus lavinančių užduočių, skirtų pirmosioms pamokoms! (NAUJA!)