Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Autorius: korsigita
Viskas, ką randate šiame tinklaraštyje, yra skirta dideliam įkvėpėjų būriui: mokiniams, jų tėvams, kolegoms ir mano anūkams – mažiems, bet rimtiems daugelio priemonių testuotojams🥰
Nors dažnai sakau, kad sukūrusi vienai klasei užduotį, nemėgstu jos kartoti su kitais metais atėjusiais mokiniais, tačiau prie kai kurių jų vis dėlto ne kartą sugrįžtu, nes jos turi ypatingą vertę – ir moko, ir suteikia vertybių, kurių kartais jokiuose vadovėliuose nerasi.
Net septynis kartus apsisukus metų ratui, pajutau, jog laikas grįžti prie gražių žodžių pamokos. Pirma diena, kupina klausimų „Kam to reikia? O kokie žodžiai yra gražūs?“, nieko gero nežadėjo. Nelabai nudžiugino ir reakcija antrąją dieną: „Ką, ir vėl reikia?“. Trečią dieną buvau taip užsiėmusi, kad įėjusi į klasę ir skubiai ruošdamasi pamokai net krūptelėjau nuo netikėto klausimo: „Mokytoja, ar šitas žodis tinka?“. Apsidairiusi pamačiau, kad visi mano vaikai susikaupę rašo žodžius. Ketvirtą dieną atidarius klasės duris ir išgirdus: „Kas dar negavo lapelio žodžiams?“, per kūną perbėgo šiurpuliukas, o gerklėje jau ne pirmą kartą įstrigo graudulio kamuoliukas. Tie, kas nedirba su vaikais, mano emocijų galbūt nesupras. Apie tai pasakoju, nes žinau savo tinklaraščio auditoriją, nes su ja norisi dalintis sėkmės istorijomis🤗
Raktelio paieškos Valentino dienos išvakarėse padės vaikams pasitikrinti žinias apie būdvardį ir jo draugystę su daiktavardžiu. Būtent taip, mokydama vaikus derinti būdvardį su daiktavardžiu, vadinu šių kalbų ryšį. Valentino dienos išvakarėse žodis draugystė įgaus ypatingą reikšmę, todėl tikiuosi, kad trumpas žinių patikrinimo žaidimas bus žaidžiamas be įtampos ir su džiaugsmu.
Tai – ne vienintelė užduotis, pasislėpusi po vaikų mėgstama švente. Į akiratį patekusi origami pamokėlė, mokanti išlankstyti 3D besibučiuojančias lūpas, tuoj pat pasufleravo ir veiklų idėjas. Nuotolinių susitikimų ir video konferencijų organizavimo platformoje Zoom auklėtiniams parodžiusi savo lankstinį, nesitikėjau tokios reakcijos: jie juokėsi ir klausinėjo, ar turi savarankiškai namuose išlankstyti tokį pat darbelį, vėl juokėsi ir gestais mėgdžiojo popierinių lūpų veiksmus, vis tebesijuokdami sakė, kad tikrai nori išmokti lankstyti tokias neįprastas lūpas 💋 .
Tad klasės valandėlėje mes mokysimės ne tik origami meno, bet ir pasakyti vienas kitam gražių žodžių. Parašius šitą sakinį vaizduotėje iš karto iškilo tie, kurie galbūt neišdrįs to padaryti, tie, kurie dėl kalbos raidos specifikos gali nerasti reikiamų žodžių. Jei taip nutiks, gražių žodžių į vaikų lankstinius pridėsiu pati, jiems tereikės kitą dieną nežiūrint pasirinkti patikusias lūpas ir iš jų pasiimti gražius žodžius, kuriuos sudės į Valentino dienos sveikinimą. Būtinai pasinaudosiu ir Arno pasiūlymu. Išlankstę dar po vieną darbelį, įklijuosime liežuvį, ant kurio suguls ne žodžiai, o sakiniai. O po to galėsime prisiminti ir skyrybą. Ačiū, Arnuti, už idėją😘
Socialinio ir emocinio ugdymo lavinimui skirtas žaidimas padės suvokti jausmus ir būsenas, suprasti aplinkinių nuotaikas, išgyventi įvairias emocijas.
Žaisti galima po vieną, poromis, grupėmis.
Prieš pradedant žaisti, vaikams išdalijami akių ir lūpų rinkiniai. Žaidėjai pasirenka vieną iš keturių veikėjų: berniuką, mergaitę, širdelę ar emocijų veidelį.
Žaidimo variantai.
I. Vaikams siūloma pasukti ratą, perskaityti emocijos ar jausmo pavadinimą ir sukurti jo veiduką. Tikėtina, kad veidukai bus vaizduojami skirtingai, todėl vaikai gali gyvai pavaizduoti savo ir draugų emocijas. Tam tikslui reikėtų turėti asmeninius veidrodėlius. Sukūrus emociją, būtina aptarti, kada ir kodėl žmogus išgyvena panašų jausmą; geras ar blogas jis yra; kaip galima būtų padėti žmogui, jei jam to reikia; ar tu esi išgyvenęs tokį jausmą; jei taip, kada tai išgyvenai, kokios jo priežastys, kokios pasekmės ir pan. Rate yra daug nelengvų sąvokų, todėl, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų patirtį, galima pasigaminti savo ratą. Jei nesate ypatingas kompiuterio fanas, rekomenduoju pasigaminti jausmų korteles ir duoti vaikams išsitraukti.
II. Vaikai pasirenka vieną akių porą ir, keisdami veidelyje lūpas, stebi, kaip keičiasi akys, bando įvardinti atsiradusį jausmą, paiškinti savo mintis. Vėliau žaidžiama atvirkščiai – vaikai pasirenka vienas lūpas ir, keisdami veidelyje akis, stebi, kaip keičiasi jausmai ir emocijos, bando įvardinti atsiradusį jausmą, paiškinti savo mintis. Galima pasiūlyti nupiešti veidelyje antakius, kurie taip pat prisideda prie jausmų ir emocijų išraiškos veide. Kad nupiešti antakiai nusivalytų, veidelius rekomenduojama laminuoti, o piešimui naudoti nusivalančius baltos lentos rašiklius.
Pasiūlymas atkartoti jausmus tinka ir logopedinėms pratyboms, norint paįvairinti kalbos padargų mankštą, ir dailės, ir teatro pamokoms. Šį žaidimą galima naudoti aptariant literatūros kūrinius, žiūrėtus filmus, spektaklius, skaitytas knygas. Jis tiks ir patiks Valentino dienos gerbėjams. Tačiau didžiausią vertę, mano nuomone, žaidimas suteiks klasės valandėlėms, socialinio ir emocinio lavinimo užsiėmimams, Olweus programos įgyvendinimui.
Taip pavadinti konkursą nusprendžiau todėl, kad kvietimą į jį taip pat pradedu nuo klausimo. Ši nuotrauka – vienos užduoties, skirtos įvairių gebėjimų vaikams, pavyzdys.
2024 metais startavus įtraukiajam ugdymui, neužteks priimti į savo tarpą SUP vaikų, neužteks pasakyti grupės ar klasės nariams, kad tolerantiškai su jais bendrautų. Tokius vaikus reikės įtraukti į mokymąsi: jie turės atlikti užduotis, kurios atitinka bendrą klasės temą, jie turės būti įtraukiami į projektinių darbų veiklą kartu su kitais, dalyvauti klasės pasirodymuose, gauti galimybę parodyti savo gebėjimus ir pan. Žinau, kad stengdamiesi tai įgyvendinti, susidursite su dideliais sunkumais planuodami veiklą, paskirstydami užduotis ir laiką. Kad įtraukusis ugdymas netaptų našta, turime daugiau bendrauti ir bendradarbiauti, mokytis vieni iš kitų, dalintis tarpusavyje ne tik žiniomis, bet ir sukurtais produktais.
Prasidėjus įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo darbams, esu nuolat kviečiama pasidalinti savo patirtimi. Parengiau ne vieną kvalifikacijos kėlimo programą, kurioje mokau kurti įtraukiojo ugdymo(si) aplinką nuo nesudėtingų stalo žaidimų iki veiksmingų interaktyvių užduočių, sukurtų įvairiomis nemokamomis internetinėmis programomis. Mokymų metu nuolat prašau, kad jų dalyviai parengtų bent po vieną užduotį, skirtą nevienodos raidos, skirtingų poreikių ir pomėgių vaikams, kadangi nei ŠMSM, nei NŠA neparengs mums reikiamo kiekio ir tinkamo pobūdžio užduočių. Ir ne iš blogos valios, o dėl to, kad jie nesusidurs su tokia sutrikimų įvairove, kokia ateis į jūsų ugdymo įstaigas.
Tad kviečiu kurti ir dalintis🤗! Jūsų darbai bus publikuojami neilgai trukus atsirasiančioje naujoje tinklaraščio rubrikoje „ĮTRAUKUSIS UGDYMAS“. Trijų vertingiausių, originaliausių ir įdomiausių darbų autoriams padovanosiu🎁 savo žaidimą „Kortelę paimki, žodelį parinki“, kuris taip pat buvo kuriamas galvojant apie visus vaikus.Darbus galima siųsti el. paštu korsigita@gmail.com
Skaitantys Balio Sruogos „Giesmę apie Gediminą“ aštuntokai šiandien gavo užduotį, prašančią apžvelgti ir prezidentinę, ir kunigaikščių valdytą Lietuvą. Būtent šiandiena ir pakišo koją mokiniams – bandymas iššifruoti akronimą LDK virto liūdnoku anekdotu. Smagu, kad kurčiųjų bendruomenės organizacija jaunimui yra svarbi, bet norėtųsi, kad ir garsi Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istorija neišdiltų iš atminties.
Jei pasakyčiau, kad mano mokiniai labai laukia perskaitytų knygų atsiskaitymo dienų, meluočiau ir jums, ir sau. Vieniems tokios dienos nepatinka, nes jie nespėja perskaityti pasiūlytos ar pačių pasirinktos knygos, kiti nerimauja, kad mano parengtos užduotys gali būti per sunkios. Žinoma, yra ir malonių išimčių – vaikų, kuriems tokios dienos itin patinka.
Bet vieno momento laukia tikrai visi! Anksčiau, skatindama vaikus skaityti, siūlydavau jiems skaičiuoti, kiek kuris perskaito per metus. Niekur nefiksuojami skaičiai vaikų visiškai nesudomino, bet prieš keletą metų pasiūlytas smėlio terapijos metodas įtraukė pirmuosius jį išbandžiusius vaikus. Spalvingi smėlio sluoksniai ne tik rodė perskaitytų knygų skaičių, bet ir džiugino gražiais raštais. Meno terapijos specialistai turbūt gūžtelėtų pečiais ir paklaustų, kur gi čia yra smėlio terapija. Ir jie, ir aš žinome, jog menas tampa terapija tik tada, kai įvyksta pozityvūs pokyčiai. Pirmieji pokyčiai, tiesa, nedidukai, įvyko rudenį, pirmųjų perskaitytų knygų pažymėjimo dieną, kada vaikai, įpylę į indelius nurodytą kiekį smėlio, ilgai nenorėjo atsitraukti nuo dėžučių mėgaudamiesi raminančiu smiltelių byrėjimu pro pirštus. Antrasis pokytis įvyko pavasarį, pristačius paskutinę tais mokslo metais perskaitytą knygą. Kadangi vieni vaikai skaitė nenoriai ir lėtai, jie netruko suprasti, jog jų indeliai labai skiriasi nuo mėgstančių skaityti vaikų indelių. Nors žinau, kad dėl klausos sutrikimo lėčiau besivystančios vaikų kalbos jiems būna sunku skaityti, kadangi ne visada supranta, ką perskaitė, bet taip pat žinau, kad skaitymas yra vienas iš dėkingiausių būdų, užpildantis žodyno spragas, lavinantis kalbą, plečiantis akiratį. Todėl smėlio terapijos metodą tęsiau. Pamačiusi naujų mokinių reakciją į vyresniųjų smėlio indelius, sulaukusi daugybės klausimų, ar galima skaityti daugiau knygų negu siūlau visai klasei, supratau, jog įvyko trečias be galo svarbus pokytis – noras kuo greičiau pripildyti savąjį indą. O tai įgyvendinti nėra labai lengva – prieš įpilant sluoksnelį nuspalvinto Baltijos pajūrio smėlio, reikia ne tik perskaityti knygą, bet ir įveikti ne vieną užduotį.
Kol kas mano mokiniai tik mėgaujasi spalvingais indeliais, bet jau greitai aš jiems atversiu didelę paslaptį, juk tuose indeliuose yra sukauptas ne tik knygų sąrašas, bet ir naujai susiformavęs požiūris į skaitymą ir jo teikiamas vertybes.
Pasiūliusi užeiti į savo tinklaraštį su QR kodu, nieko nebenustebinsiu. Tačiau QR kodas su mano atvaizdu turėtų sudominti 🙂 🙃
Linksmą QR kodą susikūriau pasinaudojusi internetine programėle QRToon. Įkėlusi savo nuotrauką gavau net keturis vienas už kitą smagesnius variantus. Belieka išsirinkti vieną ir vietoj pabodusio universalaus adreso pasiūlyti naują prisijungimo būdą. Viena problemėlė – nežinau, kurį QR kodą pasirinkti: pirmą, antrą, trečią ar ketvirtą🤔
PATARIMAI. Programėlė priima tik tas nuotraukas, kuriose yra vienas žmogus. Vadinasi, klasės nuotrauka netiks. QR kodas bus sukurtas tik žmogui, nei augintinio, nei mėgstamo daikto nuotraukos programėlė nepriims.
Vieną ilgąjį savaitgalį vykdama į Prahą, tvirtai žinojau, koks bus mano pirmasis pirkinys – ogi šaunusis kareivis Šveikas! Tiesa, mokykloje turėjau susirašinėjimo draugę Dašą iš tuometinės Čekoslovakijos, kuri man buvo padovanojusi pliušinį kareivėlį, bet jis, kaip ir dauguma mano vaikystės ir jaunystės suvenyrų, atiteko vaikams. Prieš keletą metų, vėl kilus norui kažką kolekcionuoti, pasirinkau literatūros kūrinių herojus. Štai kodėl taip norėjau grįžti į Prahą! Savaime aišku, Šveiką radau, tačiau man pačiai netikėtai iš kelionės grįžau net su keturiais suvenyrais. Apie juos papasakosiu vėliau, kadangi šis reportažas skirtas ne mano naujosios kolekcijos eksponatams, o smagiam padarėliui iš knygos „Spinčius“.
Jau tapo tradicija po kiekvienų atostogų aptarti su mokiniais skaitytas knygas. Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ dėka antrą kartą visi kartu skaitome vienodas knygas. Pirmoji jų – „Dviese bijoti drąsiau“, antroji – „Spinčius“. Norėdama sudominti vaikus, paskatinti atidžiau skaityti, paruošiu jiems teksto suvokimo užduočių. Ne išimtis ir „Spinčiaus“ knygelė. Užduotys parengtos skirtingo amžiaus, nevienodų gebėjimų mokiniams, tad jų atlikimas turėtų įtraukti vaikus. Turėtų jiems patikti ir knygos apžvalgos pabaigoje siūloma kūrybinė veikla, kurios idėją pametėjo Prahos iliuzijų muziejuje nusipirktas atvirukas apie Raudonkepuraitę. Žiūrint iš fantastinės pusės, atvirukas turi paslaptį – jis gali keisti vaizdus. Mąstant moksliškai, jokios paslapties nėra, nes tai – dirbtinai sukurta optinė iliuzija. Tiesa, man taip ir nepavyko perkąsti atviruko optinės apgaulės, nes nesinorėjo jo sugadinti. Ir visagalis internetas nedaug tepadėjo, bet tie piešiniai, kuriuos pasiūlysiu savo mokiniams, bus taip pat netikėti ir įdomūs.
Koks tokio piešimo tikslas? Pirmiausia, jis labai artimas Spinčiui – veikėjui, egzistuojančiam tik fantazijoje. Antra priežastis – džiaugsmo suteikimas nemokantiems piešti vaikams. Net ir mano, tikros piešimo kankinės, darbelis, įvilktas į iliuzijos rėmus, atrodo visai padoriai 🤭 Tad ačiū optikai ir Prahai už meninius atradimus ir dar vieną galimybę į literatūros pamokas integruoti STEAM ugdymą, kadangi be paslaptingojo piešinio mokiniams teks pakartoti ir matavimo vienetus 📐
Nors sparnai dideli ir tvirti, bet dėl pandemijos skrido iki manęs visus metus. Truputį liūdna, kad gavau juos pašto dėžutėje, nors buvau pakviesta statulėlę atsiimti šiemet vėl gyvai vykusiuose Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose. Atvykti negalėjau, tą dieną su visa mokykla skrajojome kalėdinėje angelų pilyje.