Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Devintokas Arnas susižavėjo graikų mitologija. Prieš kiekvieno mito skaitymą, aiškinantis nežinomus žodžius, jis interaktyviame ekrane surasdavo kūrinio veikėjų iliustracijas, pasitikrindavo, kurioje Panteono vietoje yra minimi dievai. Taip pat berniukas elgėsi ir prieš mito „Dedalas ir Ikaras“ skaitymą. Kai ekrane pasirodė Dedalas, aš sustabdžiau Ikaro ieškantį Arną ir ištraukiau savo Erasmus vizito į Atėnus trofėjų – mažą, bet sunkią Ikaro skulptūrėlę. Ji man kainavo labai brangiai: ir kainos, ir paieškoms sugaišto laiko prasme. Didelėmis, visą mano kolekciją galėjusiomis užgožti Ikaro skuplptūromis, prekiavo kiekviena suvenyrų parduotuvė. Šią jaukią skulptūrėlę atradau tik ketvirtą vizito Atėnuose dieną, todėl čiupau nesiderėdama. Gali būti, kad permokėjau, nes pardavėja pridėjo gražų atviruką su Akropolio vaizdu🤭 Bet nesvarbu. Vaikų reakcija į paukščio skrydį pakartoti bandžiusį mito veikėją atpirko viską. Ikarui kompaniją palaiko kentauras. Kodėl aš jį nusipirkau, negaliu atsakyti. Norėdama sušvelninti tokį keistą pasirinkimą nusprendžiau, kad tai yra Chironas, viena iš gerųjų laukinių kentaurų išimčių.
Na o Spragtukas – išeinančių metų pirkinys, nes šis Ernsto Teodoro Amadėjaus Hofmano pasakos „Spragtukas ir pelių karalius“ veikėjas neatsiejamas nuo Naujųjų metų šventės.
Džiaugiuosi savo sumanymu rinkti literatūrinius veikėjus, nes į klasę be Ikaro jau buvo atvykęs bjaurusis ančiukas ir mažasis Bembis. Tiesa, Bembis namo nebegrįžo, kažkam jo labiau prireikė🥺
Šią savaitę mano mokiniai, kaip ir visos šalies vaikai, prisimena kovotojus už Lietuvos laisvę. Nors Laisvės gynėjų dienai skirtame užduočių rinkinuke yra tik vienas variantas, tačiau jis tiks ir mažiems, ir didesniems. Vieni galės dirbti savarankiškai, kitiems reikės pagalbos, tačiau pamokos mintis bus visiems vienoda – padėka už laisvę. Pilį reikia atsispausdinti ant vieno lapo iš abiejų pusių. Tada detales sukarpyti, kad vaikai galėtų sudėlioti vieną pilies pusę. Apverstą pilies dėlionę reikėtų suklijuoti, kad būtų patogiau spalvinti gėlę. Braukažodis padės prisiminti Sausio 13 dienos simbolio pavadinimą ir tuo pačiu praplės žodyną naujais gėlių pavadinimais.
„UŽKODUOTAS LAIŠKAS NUO LIETUVOS“ gali būti skaitomas šią savaitę, tačiau jis puikiai tiks ir vasario, ir kovo mėnesio šventėms. Laiško šifravimui reikalinga„Terapinė abėcėlė“. Džiaugiuosi, kad ji nenugulė mano stalčiuose, kad vis randu progų pritaikyti ir pamokose, ir klasės valandėlėse. Iššifruoto laiško tekstą galima naudoti daugelyje pamokų: prisiminti laiško rašymo taisykles, mokyti kurti tekstą, rasti žemėlapyje tą mažą taškelį, aptarti laiško autoriaus siūlymą, parengti planetos saugojimo programą ar planą ir pan.
Šį kartą vardo paieškoti siūlau skirtingo amžiaus, skirtingos raidos, skirtingų poreikių ar skirtingų pomėgių vaikams, kadangi pastebėjau, jog pasaka „Katino vardas“ patinka ir mažiems, ir vyresniems, ir vaikams, ir jų tėveliams. O jeigu dar visi kartu susėda prie kūrybinių užduočių stalo, vardo ieškantis katinas įgyja net realų pavidalą. Vadinasi, ši pasaka tinka įgyvendinant ir įtraukųjį ugdymą. #įtraukiajam ugdymui
Klausydami pasakos vaikai turi atlikti tris užduotis. Pirmoji – nupiešti katiną ir jį nuspalvinti. Patys mažiausi gali sujungti punktyrine linija nupieštą katiną, mokantiems skaičiuoti siūloma sujungti taškus, mėgstantiems piešti katiną pasiūlykite sukurti patiems.
Antroji užduotis padės prisiminti medžius, kurių vaisiai – kankorėžiai. Paskutinė užduotis prašo sugalvoti katinui vardą. Kad dirbti būtų lengviau ir smagiau, vaikams pasitarnaus TinyTap programa sukurtas žaidimas „KATINO VARDAS“. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir individualius poreikius, vienas užduotis jie galės atlikti savarankiškai, kitoms prireiks vyresniųjų pagalbos. Tai gali būtų grupės, klasės draugai, kurie mokosi dirbti komandoje; tai gali būti pagalbos mokiniui specialistai, auklėtojai, mokytojai, tėvai ar kiti šeimos nariai.
Vyresniems pasiūlykiteinteraktyvią užduotį, kurioje yra dėmesį ir pastabumą lavinantis žaidimas, pasiūlymas rasti net šešiolikos katinų vardus ir šiurpi dėlionė 😱
Patiems vyriausiems skirta užduotis atlieka ir terapinį vaidmenį, kadangi katinų vardai užšifruoti terapinėje abėcėlėje, stiprinančioje dėmesio koncentraciją, lavinančioje atmintį, suvokimą, kalbą.
Po įtemptų darbų mažieji galės atsipalaiduoti gamindami spalvingus katinėlius iš pagaliukų, popieriaus ir šenilo vielos strypelių. Tik nepamirškite ir jiems sugalvoti vardų 😸
Lapkričio pabaigoje startavęs eTwinning projektas „AR JAUTI, KAD ATEINA KALĖDOS?“ buvo sukurtas dviejų mokytojų, norinčių tapti eTwinning bendruomenės narėmis, prašymu. Žinodama, kad pirmieji žingsniai nėra lengvi, pasukau išbandytu keliu – pasiūliau trumpą, nesudėtingą, bet prasmingą kalėdinį projektą, kurio tikslas padėti kolegei iš Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos ir lietuvių kalbos mokytojai, ugdančiai Mjölby komunos (Švedija) vaikus, o taip pat įtraukti jų ir savo mokinius į šventines edukacines veiklas. Šių veiklų metu buvo turtinamas vaikų, gyvenančių daugiakalbėje aplinkoje, lietuvių kalbos žodynas; susipažįstant su Kalėdų tradicijomis projekto partnerių šalyse visais turimais pojūčiais gerinama emocinė būsena; bendraujant ir bendradarbiaujant keliama visų projekto dalyvių savivertė, mažinama socialinė atskirtis.
Į projektą vaikai įsitraukė entuziastingai, kadangi visiems patiko mintis rinkti pačių pieštų projekto logotipų nugalėtoją socialiniame tinkle Facebook. Žemiau – konkurso nugalėtojas.
Uoslės ir skonio pojūčiai buvo lavinami gaminant šventinius kepinius.
Kalėdinių atvirukų piešimas ir keitimasis su projekto partneriais paštu prisidėjo prie regos lavinimo, socialinių įgūdžių diegimo, leido atsiskleisti vaikų kūrybiškumui.
Projekte atsirado ir šeštasis, vidinis jausmas, leidęs išreikšti savo emocinę būseną apie dalyvavimą projekte ir Kalėdų laukimą žodžiais. Ši veikla buvo įgyvendinta Google disko programėlėje Jamboard.
Kas geriau klasėje – mokytojas ar Kalėdų senelis? Į šį klausimą atsakyti gali naujas TinyTap žaidimas „VISA TIESA APIE KALĖDŲ SENELĮ“. Jau buvau rašiusi, kad TinyTap programa padeda man įtraukti vaikus į mokymosi procesą, nes yra spalvinga, įdomi, įtraukianti, nes klaidingi atsakymai neleidžia pereiti į kitą puslapį. Vieni norėdami, kiti – nelabai, tačiau visi taiso klaidas, kad galėtų įveikti visas žaidimo užduotis. Kad ši taktika yra teisinga, rodo ir mano sukurtų žaidimų statistika. Todėl tikiuosi, kad ir naujasis žaidimas mokiniams patiks, nes būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais žinias gilinti padės pats Kalėdų🎄🎅!
Jeigu patiks toks būdvardžių mokymasis, pasiūlykite vaikams būdvardžių darybai skirtą žaidimą „LAIKAS“.
Šiemet mūsų klasę puošia etnografiniais raštais išmarginti eglutės žaisliukai. Juos gaminti įkvėpė ne senolių tradicijos, bet lapkričio pabaigoje prasidėjęs eTwinning projektas „AR JAUTI, KAD ATEINA KALĖDOS?“ Projekto tikslas – dalyvaujant šventinėse edukacinėse veiklose turtinti vaikų, gyvenančių daugiakalbėje aplinkoje, lietuvių kalbos žodyną. Susipažįstant su Kalėdų tradicijomis projekto partnerių šalyse visais turimais pojūčiais gerinti emocinę būseną; bendraujant ir bendradarbiaujant kelti visų projekto dalyvių savivertę, mažinti socialinę atskirtį. Kartu su Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos dainorėliais ir Mjölby komunos mažaisiais lietuviais Kalėdų laukiame pasitelkdami visus savo pojūčius. Klausą ir regą lavinome virtualiame susitikime dainuodami garsiąją kalėdinę giesmę „Tyli naktis“.
Žaisliukų dirbtuvėse, kurdami įvairios tekstūros puošmenas vaikai lavinsis lytėjimo pojūčius, o taip pat smulkiąją motoriką, vaizduotę, kūrybiškumą. Įdomu buvo stebėti ne pirmąsias mano mokinių žaisliukų gaminimo dienas, kada visi buvo prilipę prie ekrano, kopijuodami Pinterest socialiniame tinklapyje rastus pavyzdžius, bet paskutines, kurių metu niekas nebežiūrėjo į kompiuterį, o idėjų sėmėsi iš savo patirties ir iš savo vaizduotės gelmių. Planuodama išmokyti vaikus gaminti šia technika žaisliukus, pagrindinį dėmesį kreipiau į pojūčių lavinimą, etnografiniai raštai pasirodė netikėtai. Tai įrodo, kad tautinės tradicijos mūsų vaikuose yra gyvos ir mėgstamos.
Visos šioje publikacijoje pateikiamos užduotys yra paimtos iš šių metų kalendoriaus„Advento abėcėlė“. Jas dar kartą įkeliu tiems, kurie nepraktikuoja Advento kalendoriaus veiklų, bet ieško prieš šventes vaikams įdomesnių užduočių.
Pradėsiu nuo raidės C. Įgyvendinant Sveikos gyvensenos programą, pasiūlykite vaikams tarti cukrui „ne“!
Raidė F išmokins pasigaminti saugių fejerverkų ir tuo pačiu padės suprasti, kodėl į vandens telkinį išsiliejusi nafta išlieka jo paviršiuje.
Atsistojus ant kalendoriaus langelio, pažymėto raide I, galima pajusti kūrybinį iliuzijos džiaugsmą.
Suraide Įbus galima surengti mįslių minimo vakarėlį!
Mėgstantiems kryžiažodžius raidė K padės pagilinti žinias apie žiemos šventes, jų datas ir tradicijas.
Su raide L parungtyniaukite, kas greičiau suporuos žiemos švenčių simbolius.
Su raide M susieta užduotis prašo žodžių maišalynėje surasti Kalėdų seniui labai reikalingą daiktą. Kas tai?
Raidė O skatins daugiau judėti, o raidė P – pasukti galvą 🙂
Rankų miklumą išbandyti siūlo raidė R, o raidės S ir Š skirtos STEAM mėgėjams.
Įsisukusi į darbų sūkurį šiais metais Advento kalendoriaus neplanavau. Sulaukusi vieno mokinio klausimo apie jį, atsakiau, kad turbūt nespėsiu. Supratingai palingavęs galvą berniukas nuėjo. Praėjus kelioms dienoms tokį pat klausimą išgirdau iš antro mokinio. Tąkart atsakiau, kad pagalvosiu. Ne mergaičių, o berniukų susidomėjimas adventine veikla privertė atidėti kitus darbus ir imtis kalendoriaus kūrimo. Darbai palauks, o vaikų entuziazmas gali pradingti negrįžtamai, tad pristatau 2022 metų ADVENTO ABĖCĖLĘ! Kadangi šiemet Adventas prasideda lapkričio mėnesį, tai ir kalendoriuje bus daugiau langelių su užduotimis 🗓️ Jame vaikai ras ir gerumo momentų, ir STEAM eksperimentų, ir kūrybinių veiklų, ir namų ruošos darbų. Vaikai yra labai smalsūs, todėl dažnas neatsispiria atidaryti po kelis langelius, todėl kaip ir praėjusiais metais kalendoriuje bus galima atidaryti tik vienos dienos užduotį. Dar viena šiemetinio kalendoriaus naujovė – jame nėra skaičių, tad vaikams reikės prisiminti lietuvių kalbos abėcėlę, kad prasmingai praleistų adventinį laikotarpį.
Pasiūlymas vesti kūrybines dirbtuves Vienos lietuvių bendruomenėje buvo netikėtas, todėl jį ir truputį anksčiau gautą kvietimą vesti mokymus pasaulio lituanistinių mokyklų ugdytojams palaikiau neatsitiktiniu sutapimu. Smagu, kad tas sutapimas išaugo į gražų ir naudingą abipusį bendradarbiavimą, džiugu, kad sulaukiu laiškų su klausimais, kaip pritaikyti vieną ar kitą mano sukurtą priemonę daugiakalbėje aplinkoje augantiems vaikams, gera su naujais partneriais vėl sugrįžti į tarptautinių eTwinning projektų būrį. Matydama tiek susidomėjimo ir noro susipažinti su mano kuriamais žaidimais, žinojau, kad Austrijoje taip pat žaisime. Mano sprendimas pasiteisino, nes dvi dienas Lietuvos respublikos ambasadoje, įsikūrusioje įspūdingame buvusių mados namų pastate, žaidė visi: ir vaikai, ir mamos, ir tėčiai.
Susitikimą pradėjau nuo „Jausmų sanatorijos“, kurią sukūriau savo auklėtiniams šių mokslo metų pirmajai pamokai. Sekdama savo tinklaraščio lankytojų statistiką matau didelį susidomėjimą šiuo žaismingu užsiėmimu. Mokytoja iš San Francisko lituanistinės mokyklos „Genys“, pasiguodusi, kad į paauglystės laikotarpį įžengę šeštokai niekuo nebesidomi, pirmąjį susitikimą su jais taip pat suorganizavo sanatorijoje. Pamačiusi susidomėjimo ugneles vaikų akyse, ji prisipažino, kad mano priemonės labai tinka šios mokyklos mokiniams. Panaršyti po savo jausmus patiko ir mažiesiems Austrijos lietuvių bendruomenės nariams. Jausmus perkėlėme ir į laikrodukus, nes mane sužavėjo Klaipėdos laikrodžių muziejaus projekto „Savas muziejus“ metu gimusi idėja rodyklėmis pavaizduoti ne laiką, bet savo būseną.
Nuo mažų laikrodukų prasidėjo didieji atradimai, įtraukę ir vaikų mamas, ir tėvelius. Jie net neįsivaizdavo, kad kūrybinių dirbtuvių „Be sienų“ metu iš tiesų sugrius sienos ir jie visi pagamins tikrą laikrodį, kurio dalis ir detales su geriausiais linkėjimais perdavė muziejus iš Lietuvos. Pamačiusi, kaip visi džiaugiasi savo gaminiu, mintyse džiūgavau ir aš, nes po meno terapijos seanso, atvėrusio tarpusavio santykių paslaptis, pasiūliau visiems pasiklausyti Vytautės Žilinskaitės pasakos „Robotas ir peteliškė“, o po to sukonstruoti savo robotą, šviečiantį oranžine akimi. Tą užsiėmimo momentą mintyse pavadinau roboto Dondono sugrįžimu, nes pirmą kartą jis sumirksėjo savooranžine akimi 2019 metais. Prieš ketverius metus gimusi idėja neprarado žavesio, nes noras patiems pasigaminti tai, kas atrodo neįmanoma, tinka visoms kartoms.
Antroji dirbtuvių diena buvo skirta patiems mažiausiems, kurie kartu su tėveliais gamino žaidimo ir mokymosi kubelius, klausėsi Vytauto V. Landsbergio pasakos „Katino vardas“, kūrė katinų paveikslus, kurių vieną, nuoširdžiai ir su įkvėpimu iš plastilino sukurtą mažosios Anos Marijos, gavau dovanų😄. Visi smagiai galvojo katinams vardus, žaidė internetinį žaidimą, gamino žaislinius kačiukus, bandė pakelti savo plaukus taip kaip katinai pašiaušia savo kailius, o po to nepastebimai vėl sugrįžo į roboto Dondono pasaką ir sukūrė šešėlinio roboto susitikimą su plaštakėmis.
Gera buvo matyti visų įsitraukimą. Gera buvo žinoti, kad mano sukurti ugdymo metodai patinka ir toli nuo Lietuvos gyvenantiems vaikams. Koks buvo nustebimas, kai dirbtuvių organizatorė Ingrida pasakė, kad vienas iš tėvelių nėra lietuvis, kad jis – Slovakijos diplomatas. Kaip gaila, kad apie tai sužinojau tik prieš išvykdama namo, nes buvau nustebinta minėto žmogaus puikia lietuviška tartimi, kai jis pasiūlė ambasadorei Linai Rukštelienei nuo anglų kalbos pereiti prie lietuvių. Būtent jo sūnus Tomas patraukė mano dėmesį, kada laukdamas dirbtuvių pradžios išsitraukė knygą. Pasidomėjusi, kokia kalba skaito, nudžiugau pamačiusi lietuvišką tekstą. Tad kūrybinėse dirbtuvėse trykštanti didelė vaikų ir jų tėvų motyvacija liudija apie norą išsaugoti savo tautinį identitetą, norą tarpusavyje bendrauti lietuviškai, siekį perduoti tą norą savo vaikams, kad jie suprastų, jog būdami dvikalbiai vaikai vis tiek yra pasaulio lietuvių dalis!
Ruduo – itin dėkingas metas mozaikų, ornamentų kūrimui. Ieškodama įkvėpimo susidūriau su teseliacijos sąvoka. Susidūriau ir nebeatsispyriau jos vilionėms. Teseliacija yra pasikartojantis vienos ar įvairių formų geometrinių figūrų dėliojimas. Tačiau tai nėra chaotiškas veiksmas, jis turi griežtas taisykles – tarp figūrų negali būti jokių tarpų, figūros negali persidengti.
Teseliacijos pavyzdžių aplink mus yra labai daug, tik mes to arba nežinome, arba nepastebime. Tai ir namų stogai, grindų, sienų plytelės, ir ornamentai languose, tvorose, audiniuose. Labiausia žavi teseliacija gamtoje – nuo mums gerai pažįstamo korio iki gyvatės odos, vėžlio šarvo, žuvų žvynų, ananaso, kankorėžio, gėlės žiedo… Teseliaciją savo darbuose naudojo ir dailininkai, ir architektai. Netgi tangramos dėliojimas yra susijęs su teseliacija.
Įgyvendindami mokyklos patyriminio ugdymo programą „Stebuklinga obuolio galia“, su vaikais sukūrėme stilizuotą obuolį, sudarytą iš daugybės obuolių. Sudėlioti visas figūras lygiai lengva nebuvo. Stebint vaikų pastangas kilo mintis į figūras sudėti žodžius ir parodyti, kad tekstas taip pat turi būti dėliojamas pagal taisykles, kad visi žodžiai jame turi derėti ne tik pagal prasmę, bet ir pagal gramatines taisykles. Nors pirmojo teseliacijos teksto dėliojime buvo akivaizdi pagalba – mozaikos raštas rėmeliuose – vaikai to nepastebėjo ir pagalba nepasinaudojo. Nepaisant to, matematikos ir lietuvių kalbos suvienijimas paįvairino pamoką nauja veikla, leido sukurti daug skirtingo lygio užduočių, padėjusių sudėlioti pasakojimą, pakartoti žodžių darybos, morfologijos, sintaksės ir skyrybos temas. Užduotis „Teseliacijos medžioklė“ – pavyzdžių ieškojimas ir fotografavimas – suteikė galimybę atidžiau pažvelgti į supančią aplinką, pastebėti tai, ką kasdien matome, bet nežinome, kaip tai pavadinti.
Nors prie pasakojimo pridedu kartu su vaikais sukurtą teseliacijos atmintinę, tačiau prisipažįstu, jog teksto mozaiką dėliojau ilgai. Nepaisant to, sudėlioti figūrų lygiai vis tiek nepavyko – tarp jų yra ir nelygumų, ir tarpelių, todėl rezultatu nesu labai patenkinta. Tiesa, vaikams figūras dalinau sukarpytas, tad mano netikslumų nesimatė. Juos pastebėti galėjo tik tie, kuriems į pagalbą atėjo teksto rėmeliai🤭