Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Nors jaunojo burtininko nuotykius studijavome su septintokais, burtų lazdeles gaminome visi, nes mano auklėtinių grupę sudaro įvairaus amžiaus vaikai, nes mažieji labai norėjo dalyvauti nematytoje veikloje. Šis noras dar kartą patvirtino vieną iš meno terapijos sąlygų – norint pasiekti reikiamų rezultatų, veikla turi būti nematyta, netikėta ir įdomi. Tik tada žmogus atsipalaiduos, įsigilins į save ir atsiskleis.
„Kaip burtų lazdelės gaminimas gali taip paveikti?“ – pagalvosite. Prieš darbą vaikai išėjo pasivaikščioti po mokyklos kiemą ir susirasti lazdelei reikalingų priemonių. Pakvėpavę grynu oru, atsipalaidavę jie kibo į gamybos procesą, kurio metu atsiskleidė ne tik kūrybiškumas – dirbant tokį neįprastą darbą tikrai kyla įvairių minčių. Kartais jos būna padrikos, tačiau gana dažnai – gilios ir prasmingos. Pradėjus nuo Hario Poterio ir jo šeimos likimo aptarimo, netrukus buvo pereita prie savos aplinkos ir joje esančių žmonių. Pasigaminę po lazdelę vaikai turėjo galimybę sugalvoti norą. Jis turėjo būti ypatingas, nes lazdelė galėjo išpildyti tik vieną. Šis užsiėmimo momentas buvo labai jautrus, parodęs, kad vaikams rūpi ne vien tik asmeninė gerovė.
Taigi įduodu jums į rankas burtų lazdelę, galinčią paversti pamoką įdomia veikla, suteikiančią puikią progą pamokos turinį susieti su klasės vadovo veikla, leidžiančią į(si)vertinti, padedančią suvokti save ir savo jausmus.
Vieni, laukdami atostogų, galvoja nuveiksiantys visus nebaigtus darbus. Kiti svajoja apie nesibaigiančius atostogų malonumus. Treti iš anksto pradeda skųstis, kad vasarą, ypač esant blogam orui, vėl nebus ką veikti. Kuo užsiimti vasarą vaikams, esu rašiusi ne vieną kartą: tai ir stalo žaidimas„Neriame į vasaros atostogas!“, irįvairios atostogų veiklos, ir100 žodžių užduotis, ir tinklaraščio „PusėMusės“kūrybiniai pasiūlymai, ir naujas žaidimas su kauliuku „VASAROS PLANAI“.
Pasakos „Žvejys ir auksinė žuvelė“ skaitymui ruošėmės ilgai. Iš pradžių vaikai su tėveliais gamino žuvis. Viena jų tapo mūsų pasakos talismanu, pradedančiu ir baigiančiu kiekvieną pamoką.
Kadangi mokydamiesi suvokti perkeltinę žodžių prasmę pasinaudojome širdies apibūdinimais, diktanto, padėjusio patikrinti priešdėlių iš ir už, ilgųjų ir trumpųjų balsių, tikrinių daiktavardžių, žodžių, atsakančių į klausimus KĄ? ir KADA? rašybą, tema buvo apie žuvį Perlę ir perlinės širdies reikšmę.
O tada jau atėjo laikas pasakai. Pasaką skaitėme ir po vieną, ir visi kartu: vieni gavo net du pasakos lapus, kiti skaitė sakinių korteles, treti jungė žodžius į skiemenis. Užduotys skirtingos, bet tikslas vienas – padėti vaikams suvokti pasakos siunčiamą žinutę. Tam pasitarnavo ir senoji animacija.
Pasakos turinį perteikti padėjo ir komiksų knygelių kūrimas, kurių paskutiniuose puslapiuose atsirado vaikų svajonės, ir darbas su iliustracijomis. Vieni mokėsi parinkti iliustracijai sakinį, kiti patys kūrė savo pasakos interpretacijas. Pasakos siužetą padėjo prisiminti ir žodžių tankumyne rasti tekste paminėti žodžiai. Ši užduotis leido pakartoti ir apibendrinamųjų žodžių temą.
Jeigu galvojate, kad literatūros pamokos praėjo be STEAM ugdymo, klystate, nes ši pasaka suteikė progą susipažinti su žuvies sandara ir išsiaiškinti, kodėl žuvys neskęsta vandenyje. Iš plastikinio maišelio pagamintos žuvys ne tik atskleidė gamtos paslaptį, bet ir atnešė daug džiaugsmo. Kas galėjo pagalvoti, kad kartą panaudotas maišelis gali padėti atlikti gamtos mokslų eksperimentą?! Įkvėpimo pagauti nusprendėme prikelti antram gyvenimui ir plastikinius butelius, kurie tapo jaukiais akvariumais vaikų pieštoms žuvelėms. Kad tos žuvelės buvo nepaprastos, liudijo ant kiekvienos jų parašytas šiltas ir jautrus palinkėjimas. Vaikų linkėjimai ir emocijos parodė, kad auksinė žuvelė nebūtinai turi būti konkretus daiktas, ją galima turėti mintyse, jausmuose ir širdyse. Ją galima susikurti savo vaizduotėje ir tikėti stebuklų galia taip, kaip patikėjo vienas berniukas, nusprendęs savo žuvytę apgyvendinti ne plastikiniame butelyje, o prie namų esančiame tvenkinyje 💖
Pasitikrinti skaitymo metu įgytas žinias mokiniams padėjointernetinis stalo žaidimas,sukurtas Flippity programa.
Nors nuolat skatinu mokinius rasti vienas kitam gražių, palaikančių, padedančių žodžių, tačiau vis dažniau pastebiu, kad vaizdas turi tokį pat stiprų poveikį. Todėl surinkau dar vieną socialinių filmukų rinkinį, skirtą socialiniam ir emociniam ugdymui. Šiuos socialinius filmukus rekomenduoju žiūrėti fragmentais, kad žiūrovai galėtų įsijausti į jų herojų būsenas, pajausti jų išgyvenimus, kartu su jais patirtų ir geras, ir nemalonias patirtis.
SKĖTIS. Pagal tikrą istoriją sukurtas brazilų filmas padeda suprasti, kad negalima teisti žmonių neišsiaiškinus jų poelgio priežasties.
MYLIOS IKI SKRYDŽIO. Šis filmukas tinka ir vaikams, ir jų tėvams. Pirmuosius turėtų įkvėpti neatsisakyti savo svajonių, antruosius turėtų perspėti, kad negalima užkrauti ant vaikų pečių savo neišsipildžiusių planų, neversti perimti šeimos verslo, nereikalauti sekti tėvų, senelių ir prosenelių pėdomis…
ROŽĖ. Šis filmukas tinka maištaujantiems paaugliams, manantiems, kad gali puikiai išgyventi be tėvų globos. Įdomiausia tai, kad šią paauglystės „dramą“ net du kartus teko patirti ir man: kovojant su savo paauglystės demonais ir stengiantis padėti išvengti klaidų sūnui ir dukrai.
MINČIŲ ŽAIDIMAI. Šiuo filmuku bandoma pasakyti, kad ne viską galima rasti knygose, kad nėra sukurto tikslaus gyvenimo recepto. Savo gyvenimo kelią nusitiesti turime patys. Šį filmuką reikėtų pažiūrėti ir standartizuotų testų rengėjams, bandantiems įrodyti, kad svarbiausia gyvenime – teisingi testų atsakymai.
UŽKEIKIMAS. Šiame filmuke parodoma, kuo gali virsti pavydas ir neapykanta ir tuoj pat įduodamas ginklas, padedantis atsikratyti negatyvių jausmų ir nugalėti visus monstrus.
ASMENUKĖ SU KATE. Asmenukės sukelia priklausomybę, verčia bet kokia kaina, peržengiant žmoniškumo ribas siekti populiarumo. Tačiau ką tik buvęs reitingų viršūnėje gali tuoj pat kristi žemyn.
PATINKA IR SEKTI. Dar vienas filmukas priklausomybės tema. Laimė, namelis medyje padeda išsivaduoti nuo išmaniojo telefono gniaužtų. Šis filmukas turėtų priminti ugdytojams, kad vaikams patinka ne tik internetiniai žaidimai, jie mielai žais ir savo tėvų vaikystės žaidimus, tik reikia vaikams juos parodyti, o dar geriau – kartu pažaisti.
Kada į mano klasę atėjusi bendrabutyje gyvenančių vaikų auklėtoja GITANA PRANULIENĖ pasisakė kartu su vaikais pradėjusi STEAM eksperimentą, pasidžiaugiau ir norėjau palinkėti sėkmės. Tačiau išgirdusi auklėtojos pasakojimą apie auklėtinio Romuko patirtį sodinant pupeles, supratau radusi neįprastą būdą aptarti su vaikais žmonių tarpusavio santykius. Mintį perkelti gamtos mokslų eksperimentą į klasės valandėlę paskatino ir internete rasta nuotrauka apie augalų ir žmonių poreikius.
Bet pradėkime viską iš pradžių. Sodinant dvi pupeles į augalų labirintą, Romukas pasakė, kad jos turi augti ne mažesniu nei penkių centimetrų atstumu. Auklėtojai pasiteiravus tokio reikalavimo priežasties, vaikas pasakė, kad mama jam pasakojo, jog arčiau pasodintos pupelės gali pradėti ginčytis, kuri iš jų gražesnė, pyktis ir stengtis trukdyti viena kitai augti. To rezultatas – prastas derlius. Pasodinę dvi pupeles – baltą ir raudoną – mokiniai siekė sužinoti, kuri pupelė greičiau sudygs; kaip joms, turinčioms visiškai vienodas sąlygas, seksis augti; ar gali kambario sąlygomis užderėti pupelės.
Vaikų pastangos suteikė stulbinančių atradimų! Po dviejų dienų pirmoji sudygusi raudonoji pupelė sėkmingai rado labirinto išėjimus ir per dvylika dienų pasiekė jo stogą. Baltoji pupelė nenorėjo laikytis labirinto taisyklių, todėl augimo pusiaukelėje susidūrė su jame esančiomis kliūtimis ir susižalojo – įplyšo jos lapas ir įtrūko kotelis. Susirūpinę vaikai vieningai nusprendė išlaisvinti abi pupeles ir persodino jas. Baltoji pupelė, pajutusi laisvę, sustiprėjo, atsigavo ir po trijų dienų praaugo savo kaimynę. Ir ne tik praaugo, bet pradėjo ją užgožti. Paklusni raudonoji pupelė, nenorėdama ginčytis su baltąja, stengėsi užleisti vietą ir po truputį linko į šoną.
Šia augalų augimo istorija iliustravau vaikams pasakojimą apie tai, kaip vienodas sąlygas bet skirtingus poreikius turintiems žmonėms reikia išmokti gyventi bendruomenėje, stengtis ieškoti kompromisų, bet tuo pačiu ir neatsisakyti savo interesų. Pasakojimą papildžiau socialiniame tinkle Facebook rastu paveikslėliu ir šiais metais naujai suformuotos mano vadovaujamos vyresniųjų kurčiųjų klasių mokinių grupės pavyzdžiais, o po to visi kartu aptarėme, kaip kiekvienas mūsų gali prisidėti prie klasės komandos formavimo.
Tai – ne pirmas STEM eksperimentas, integruotas į klasės vadovo veiklą. Tačiau jo efektas privalėjo būti atskirai aprašytas, nes atsiskleidė ne tik mokinių smalsumas, noras pažinti augalų dygimo paslaptis, bet ir vaikų empatiškumas gelbėjant sužalotą pupelę, supratingumas, kad visi gyvi Žemės organizmai negali tenkinti vien tik savo poreikių, reikia atsižvelgti ir į šalia esančius, būtina prisiminti, kad yra ne tik teisės, bet ir pareigos.
Užbėgdama įvykiams už akių šiemetinį Advento kalendorių padariau virtualų. Jeigu bus galimybė, su mokiniais pasidarysime ir realų, nes kartu laukti Kalėdų žymiai smagiau. Naujojo kalendoriaus pliusas – galimybė jį pasiekti bet kur ir bet kada. Minusas – išjungus kompiuterį visos atvertos dienos ir jas įprasminančios užduotys grįžta į savo vietas. Tokia situacija labai primena filmą „Švilpiko diena“, kurios herojus kasdien prabusdavo tuo pačiu laiku ir turėdavo iš naujo išgyventi vakarykščią dieną. Tačiau begalvojant, ką galėčiau pakeisti, šovė mintis, jog šitą situaciją galima išnaudoti kartojant skaičius, ant eglutės žaisliukų pasirodančių daiktų pavadinimus. Ši aplinkybė pasitarnaus mokantis skaitvardžių, įtvirtinant veiksmažodžių kaitymą asmenimis ir laikais. Pavyzdžiui, norint atverti naują eglutės žaisliuką, buvusius žaisliukus atidarinėti komentuojant: „Šiandien yra gruodžio ketvirta diena. Vakar buvo gruodžio trečia diena. Rytoj bus gruodžio penkta diena.“; „Aš jau atidengiau penkis žaisliukus. Šiandien atidengiu šeštą žaisliuką. Rytoj atidengsiu septintą.“; „Pirmame žaisliuke radau žirkles. Antrame žaisliuke buvo Kalėdų senelio kepurė. Trečiame žaisliuke radau draugystės simbolį, o ketvirtame – bananą.“ ir pan. Tad linkiu gero naudojimo ir smagaus laukimo!
Šio užduočių komplekto idėja kilo ruošiantis nuotoliniam mokymui. Rudenį mes pasitinkame nevienodai – vieni mėgaujasi spalvomis, kiti keiksnoja darganotą orą, treti, perėję prie žiemos laiko, panyra į depresinę būseną. Tad savo mokiniams įduosiu geros nuotaikos vitaminų, nes atlikdami mano siūlomas užduotis jie galės pasimėgauti rudens grožiu, pasivaikščioti lauke, patirti kūrybinį džiaugsmą. Visa tai kartu sudėjus norisi tikėti, kad tie, kurie nemėgsta rudens, nors truputį pakeis savo nuomonę.
Skaitymui skirtas tekstukas paslėptas po gilėmis, kaštonais ir šermukšniais, kad sukurtų intrigą. Kauliuko metimas suteiks skaitymui žaismingumo. Kad būtų įdomiau, galima langelius atidarinėti ne iš eilės, o atidarant paspėlioti, koks gi ten žodis slepiasi.
7 ir 8 klausimai paskatins vaikus pagalvoti apie jausmus ir emocijas, o 9 – prisiminti žodžių darybą. 10 užduotis patiks ir mažiems, ir dideliems, nes programa SUPER COLORING siūlo spalvinti ne tik popieriuje, bet ir ekrane. Tiesa, spalvinti ekrane nėra taip lengva, tačiau įveikti sunkumus padeda trintukas, tuoj pat pašalinantis bet kokį nukrypimą ar ne vietoje atsiradusį brūkšnį. Smagiausia tai, kad ekrane nuspalvintą piešinį programa leidžia išsaugoti nuotraukos formatu taip suteikdama darbeliui profesionalumo įspūdį. SUPER COLORING ne tik lavina kūrybiškumą, bet ir suteikia daug informacijos apie spalvinamus daiktus. Pavyzdžiui, ar skiriasi juodojo ir auksinio beržo lapai; kaip atrodo uosio lapas ir pan. 12 užduotis skatins vaikus prisiminti rudens požymius, kurių prireiks kuriant pasakojimą apie rudenį, o 11 ir 13 užduotis tikrai išvilios juos į lauką ir įtrauks į gamtos terapijos seansą. Jeigu vis dėlto vaikų judėjimas bus apribotas šalyje esančio Covid-19 viruso, natūralius objektus galima pakeisti pieštais. Tad linkiu smagaus darbo ir geros nuotaikos!
Jeigu pajusite, kad norisi kažko daugiau, išeikite į mokytojos Agnės Trusevičienės parengtą rudens medžioklę.
Jei prastas oras ar karantino apribojimai ilgam įkalins namuose, lapų kritimu galima pasidžiaugti kūrybinės veiklos metu, kurią siūlo tinklaraštis Twitchetts.
Kada džiaugsmas pasiektu rezultatu trykšta per kraštus, norisi juo dalintis su visais! Klasės sistemos idėja „užkabino“ ir įtraukė ne tik mane, bet ir vaikus, o rezultatai pranoko visus lūkesčius 🙂 Kažkada buvau rašiusi, kad mėgstu „gyvus“, įtraukiančius, informatyvius, gaminamus ne tik dėl grožio stendus. Klasės sistema pradžiugino savo paslaptingumu (ačiū anūkui Ariukui, kurio paskolinti žaisliukai pavertė klasę žvaigždėtu dangumi), gražumu, prasmingumu (pirmosios pamokos reportažas), tikslingumu (bendras darbas tikrai suartino vaikus, tai įrodė ir paskutiniai žvaigždynų potėpiai prie tų planetų, kurių atstovai kažkur numėtė savo užduočių lapus), informatyvumu (vardų žvaigždynaipadėjo greičiau prisiminti visus grupės narių vardus; sužinota daug naujo apie visas planetas) ir naujoviškumu (Romuko garsiai ištarta frazė: „Gera idėja!“).
Klasės sistemos kūrimas padėjo ne tik kolektyvo formavimui, bet ir paklojo pagrindus lietuvių sakmių „Televelis“ ir „Kodėl Saulė šviečia dieną, o Mėnulis naktį?“ skaitymui. Saulės sistema ir gamtos terapija padėjo atsiskleisti mokinių kūrybiškumui. Saulė ir jos sistema vis dar aptarinėjama su STEAM klubo nariais (Kam reikalinga Saulė? Kodėl Saulės negali pakeisti kiti šviesos ir šilumos šaltiniai? Kurioje Saulės sistemos planetoje galėtų apsigyventi žmonės?..). Saulės sistemos tema rado savo vietą ir Olweus klasės valandėlėje. Saulė, saulytė, saulužė jau ruošiasi ir priesaginės žodžių darybos pamokoms...
Štai kokia galinga mūsų planetą globojanti žvaigždė!
Toks neįprastas Rugsėjo pirmosios pavadinimas atsirado tikslingai – praėjusiais metais nusprendus nedidukėms kurčiųjų klasėms skirti tik vieną klasės vadovą, šiuos mokslo metus pradėjau turėdama skirtingo amžiaus vaikų grupę nuo penktos iki devintos klasės. Mokslo metų pradžios šventė mano klasėje visada yra svarbi ir nepaprasta. Būtent paskutinis apibūdinimas sukėlė daug abejonių: kaip sukurti renginį, kuris patiktų nedrąsiam penktokėliui ir daug mačiusiam devintokui; kuriam skirti daugiau dėmesio; apie ką kalbėti, kad visi suprastų ir įsitrauktų į siūlomas veiklas… Tada ir kilo mintis Saulės sistemos pagrindu sukurti klasės sistemą, kurioje apie svarbiausią mūsų planetai žvaigždę suksis mano auklėtiniai. Kartu su vaikais ir jų tėvais susipažinę su Saulės sistemos sudėtimi, vieningai sutarėme, jog Saulė – tai aš, žmogus, kuris švies, saugos ir augins jų vaikus (P. S. Didybės manija tikrai nesergu). Kadangi šventė buvo suvaržyta koronaviruso apribojimais, daug idėjų teko perkelti į būsimas klasių valandėles ir lietuvių kalbos pamokas. Tačiau pasidalinti planetomis niekas netrukdė. Tiesa, buvo įdomu stebėti nieko nesuprantančių vaikų ir tėvų veidus, kurie po kiekvienos planetos apibūdinimo vis giedrėjo ir linksmėjo.
MERKURIJUS – artimiausia Saulei, mažesnė už Žemę, krintančių meteoritų krateriais išvagota planeta atiteko 5 klasės berniukams, neseniai palikusiems pradinių klasių suolą, mylimą mokytoją, todėl labai nerimaujantiems ir net išsigandusiems. Tad šiais mokslo metais globos jiems reikės tikrai daug.
VENERA – antra pagal atstumą Saulės sistemos planeta. Ji taip pat yra šiek tiek mažesnė už Žemę, jai taip pat reikia Saulės globos, todėl planetą atidavėme penktos klasės mergaitėms, kadangi Veneros vardas siejamas su romėnų grožio ir meilės deive. O kur grožis, ten ir mergaitės 🙂
Turinti keturis skirtingus metų laikus ŽEMĖ atiteko šeštokams, praėjusiais metais pademonstravusiems savo gebėjimą keistis: vieną kartą jie būdavo ramūs kaip žiema, kitą kartą – judrūs ir gyvybingi kaip pavasaris, linksmi ir nerūpestingi kaip vasara, spalvingi ir turtingi idėjomis kaip ruduo.
Raudonoji planeta MARSAS dėl savo vardo reikšmės atiteko paišdykauti, pasierzinti mėgstantiems septintokams. Ši planeta jiems tiko ir dėl to, kad Marse para trunka 24 valandas ir 37 minutes. Įnikusiems į išmaniuosius įrenginius ir pamirštantiems laiko nuojautą septintos klasės berniukams tikrai patiktų galimybė prailginti parą 🙂
JUPITERIS atiteko aukštai ir lieknai septintos klasės mokinei, mėgstančiai minkštus megztukus, pūkuotus aksesuarus ir žaisliukus. O didžiausią Saulės sistemos planetą Jupiterį juk nuolat supa balti, rausvi, rudi, geltoni debesys…
Romėnų turto ir žemdirbystės dievo vardu pavadintas SATURNAS buvo atiduotas mokiniui, kuris yra tikras žemės ūkio ekspertas, galintis papasakoti, kada ką sodinti, kas iš to išdygs, kaip nuimti derlių ir pan. Toks pasirinkimas pasiteisino ir šventinę dieną, kadangi mokinys atėjo į mokyklą nešinas beveik juodais kardeliais, kuriuos pats augino ir prižiūrėjo!
Dievo URANO vardu pavadintą planetą gavo devintokai, nes jie šiais metais literatūros pamokose studijuos graikų mitus. Šią planetą jie gavo ir dėl Urano „pomėgio“ skrieti aplink Saulę atsukant tai vieną, tai kitą šoną. Ši savybė labai primena paauglius: vieną dieną jie bendrauja su tėvais ir mokytojais, klauso jų patarimų, kreipiasi pagalbos, kitą dieną jau sukasi į draugus, skųsdamiesi, kad suaugusieji jų nesupranta.
Plika akimi nematomas paslaptingasis NEPTŪNAS atiteko naujokams, apie kuriuos buvo žinoma jau birželio mėnesį, tačiau savo akimis išvysti pavyko tik rugsėjo pirmąją 🙂
Saulės sistemos planetas lydi ir palydovai, aplink juos nuolat sukasi, skrieja žvaigždės, kometos, asteroidai, meteoritai ir kiti paslaptingosios visatos objektai. Tai – mokinių tėvai, broliai, seserys, močiutės ir seneliai, mokytojai, auklėtojai, draugai…
Štai tokia išėjo mano klasės sistema! Šiandien ji buvo pavaizduota tik kreidelėmis mokyklos kieme, o nuo rytojaus pradėsime rimtas Saulės sistemos studijas, kurių metu sukursime spalvingas šios žvaigždės ir savo klasės sistemas, mano pagamintais kaleidskopais bandysime įžvelgti kosmoso paslaptis, o startą savo gyvenimo žvaigždės link pasaldinsime sviestiniais žvaigždžių ir mėnulio formos sausainiais.
Socialiniai filmukai – vienas iš efektingiausių būdų, papildančių pamokų, klasės valandėlių, tėvų susirinkimų, seminarų temas. Juose užkoduotos žinutės skatina atidžiau pažvelgti į visuomenės problemas ir skaudulius. Kartais kelių minučių vaizdas pasako daugiau nei ilgi mokymai ar kasdieniai pamokslai.
Visuomenėje niekaip nesutariama, kas gi atsakingas už visavertės asmenybės formavimą: darželis ir mokykla, šeima, gatvė, o gal tai tik paties žmogaus reikalas?! Gauti atsakymą į šį klausimą turėtų padėti internete rasta nuotrauka ir kinų filmukas apie socialiai atsakingų sesučių pastangas atverti suaugusiesiems akis.
Filmukas „Mes visi“ atskleidžia suaugusiųjų nepakantumą religiniams, rasiniams, kultūriniams skirtumams, kurį bando sušvelninti vaikų draugiškumas ir ryžtingumas įveikiant iškilusius pavojus.
Kartais reikia didelio sukrėtimo, kad nukristų abejingumo kaukė. Taip nutiko filmuko „Misteris Abejingasis“ herojui, labai ilgai vengusiam ištraukti iš kišenių rankas, kad padėtų aplinkiniams.
Vis dažniau mus pasiekia sukrečiančios žinios apie netinkamą elgesį su gyvūnais. Gilias išorines ir vidines išmestų naminių gyvūnėlių žaizdas gydo ne tik globos įstaigų darbuotojai, bet ir pagalbos akcijas organizuojantys savanoriai. Suprasti mūsų mažųjų draugų būseną padės filmukas „Parsivesk mane namo“.
Priklausomybės keliami pavojai vaizdžiai atskleidžiami iš pažiūros nekaltu pomėgiu megzti. Tačiau mezgėjos iš filmuko „Paskutinis mezginys“ paveiksle slypi kur kas gilesnė žinutė.
korsigita 