Paskelbta „FLIPPITY“ BIBLIOTEKĖLĖ, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

KUR RASTI AUKSINĘ ŽUVELĘ?

Pasakos „Žvejys ir auksinė žuvelė“ skaitymui ruošėmės ilgai. Iš pradžių vaikai su tėveliais gamino žuvis. Viena jų tapo mūsų pasakos talismanu, pradedančiu ir baigiančiu kiekvieną pamoką.

Kadangi mokydamiesi suvokti perkeltinę žodžių prasmę pasinaudojome širdies apibūdinimais, diktanto, padėjusio patikrinti priešdėlių ir , ilgųjų ir trumpųjų balsių, tikrinių daiktavardžių, žodžių, atsakančių į klausimus KĄ? ir KADA? rašybą, tema buvo apie žuvį Perlę ir perlinės širdies reikšmę.

O tada jau atėjo laikas pasakai. Pasaką skaitėme ir po vieną, ir visi kartu: vieni gavo net du pasakos lapus, kiti skaitė sakinių korteles, treti jungė žodžius į skiemenis. Užduotys skirtingos, bet tikslas vienas – padėti vaikams suvokti pasakos siunčiamą žinutę. Tam pasitarnavo ir senoji animacija.

Pasakos turinį perteikti padėjo ir komiksų knygelių kūrimas, kurių paskutiniuose puslapiuose atsirado vaikų svajonės, ir darbas su iliustracijomis. Vieni mokėsi parinkti iliustracijai sakinį, kiti patys kūrė savo pasakos interpretacijas. Pasakos siužetą padėjo prisiminti ir žodžių tankumyne rasti tekste paminėti žodžiai. Ši užduotis leido pakartoti ir apibendrinamųjų žodžių temą.

Jeigu galvojate, kad literatūros pamokos praėjo be STEAM ugdymo, klystate, nes ši pasaka suteikė progą susipažinti su žuvies sandara ir išsiaiškinti, kodėl žuvys neskęsta vandenyje. Iš plastikinio maišelio pagamintos žuvys ne tik atskleidė gamtos paslaptį, bet ir atnešė daug džiaugsmo. Kas galėjo pagalvoti, kad kartą panaudotas maišelis gali padėti atlikti gamtos mokslų eksperimentą?! Įkvėpimo pagauti nusprendėme prikelti antram gyvenimui ir plastikinius butelius, kurie tapo jaukiais akvariumais vaikų pieštoms žuvelėms. Kad tos žuvelės buvo nepaprastos, liudijo ant kiekvienos jų parašytas šiltas ir jautrus palinkėjimas. Vaikų linkėjimai ir emocijos parodė, kad auksinė žuvelė nebūtinai turi būti konkretus daiktas, ją galima turėti mintyse, jausmuose ir širdyse. Ją galima susikurti savo vaizduotėje ir tikėti stebuklų galia taip, kaip patikėjo vienas berniukas, nusprendęs savo žuvytę apgyvendinti ne plastikiniame butelyje, o prie namų esančiame tvenkinyje 💖

Pasitikrinti skaitymo metu įgytas žinias mokiniams padėjo internetinis stalo žaidimas, sukurtas Flippity programa.

Daugiau apie Flippity.

Bet jeigu nuspręsite, kad to dar neužtenka, nusipieškite savo auksinę žuvelę arba pabandykite ją rasti dailininko Gergely Dudás piešinyje 🙂

Idėjos pamokoms:

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! 
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVOSPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

Paskelbta Literatūra, Logopedams, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

LEDO PILIS

Pasinaudoję gamtos pažinimo pamokose įgytomis žiniomis apie vandens būsenas, Nijolės Morkūnaitės eilėraštį „Ledo pilis“ ne tik skaitėme, bet ir įtraukėme jį į mokslinius eksperimentus. Iliustruodami kiekvieną eilėraščio eilutę, vaikai sužinojo, kad esant dideliam šalčiui vanduo virsta į ledą, o temperatūrai kylant jis vėl įgyja skystą būseną. Šį atradimą mokiniai patikrino statydami pilį iš ledo plytų. Šiltose rankose aptirpę ledo gabalai nenorėjo stovėti vienas ant kito ir vis nuslysdavo. Ragindami nenuleisti rankų, tikėti savimi, nesinervinti ir nenusiminti vaikai vis dėlto sugebėjo sudėti ledines plytas dviem aukštais. Ir visai nesvarbu, kad dedant paskutinę plytą statinys vėl sugriuvo, svarbiau tai, kad vaikai ne tik suprato, nuo ko priklauso vandens būsena, bet ir mokėsi drauge dirbti.

Pamoka apie vandens būseną persikėlė į namus. Mokiniai kartu su tėveliais net penkias dienas stebėjo stiklinėje esančio vandens pokyčius, leidusius suprasti, jog ne tik virinamas vanduo garuoja. Šis atradimas paskatino išsiaiškinti, kur dingo stiklinėse buvęs vanduo. Gamtos mokslų mėgėjai nesunkiai atsakė, kad garuodamas vanduo kyla aukštyn ir virsta debesimis.

O į klausimą, kaip jis grįžta atgal į žemę, atsakė sausio mėnesio antrąją savaitę į Lietuvą atkeliavusi mums įprasta ir labai išsiilgta žiema. Pasinaudojusi oro sąlygomis ir vaikų patirtimi, pakviečiau juos į snaigių laboratoriją, kurioje visi kartu patikrinome mįslėje apie snaigę esančius faktus. Beje, šį kartą mokslinis tyrimas buvo užbaigtas terapine vaizdo medžiaga, parodžiusia, kaip gamtoje susiformuoja snaigės. Efektas buvo toks didelis, kad šį filmuką rekomenduoju ir jums įtraukti į pamokas apie žiemą.

Mokslines-literatūrines pamokas baigėme taip pat su terapijos užduotimi – debesų stebėjimu ir realių objektų juose ieškojimu. Šios užduoties idėja kilo tada, kai Vytės Nemunėlio „Meškiuko Rudnosiuko“ skaitymo metu viena mokinė parodė man dangumi einančios… tikros meškos nuotrauką! Kadangi Lietuvoje dangus dažniausiai būna cepelinų spalvos, mums tokia sėkmė nenusišypsojo, todėl užduotį pavadinau „Debesų medžiokle“. Labai džiaugiuosi, kad medžioklėje vaikai dalyvavo kartu su savo šeimos nariais. Jie ne tik ieškojo laimikio, bet ir turėjo atspėti, ką pavyko sumedžioti man. Kažkodėl atrodo, kad pasaulyje nėra nei vieno žmogaus, nemėgstančio žiūrėti į debesis ir svajoti. Juk svajonės skatina siekti gyvenimo tikslų, lavina kūrybiškumą, padeda atsipalaiduoti, teikia daug teigiamų emocijų. Įdomus pastebėjimas – jeigu atvaizdas nėra labai aiškus, dažnas debesyse mato vis kitokį vaizdą. Pavyzdžiui, jūrų arkliuką, šuniuką, sraigę ar vėžlį, kaip kitiems pasirodė, net paukštį, kuris nusinešė Beno ir jo tėvelių prie jūros pagautą paršiuką, atspėjo ir mokiniai, ir jų tėvai, o atsakymų apie paskutinės nuotraukos personažus sulaukiau labai įvairių.

Nuotraukoje – mūsų būsimų skaitymo pamokų siužetas. Tad kokį kūrinį mes skaitysime? Atsakymų lauksiu komentaruose 🙂

Daugiau idėjų pamokoms:

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! NAUJA!
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #NUOTOLINIAM MOKYMUI
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVOSPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

 

 

Paskelbta Antonimai, sinonimai, Autizmas, Helovinas, Idėjos kalendorinėms šventėms, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Sakinio dalys, Sintaksė ir skyryba, STEAM ugdymas, Vienarūšės sakinio dalys

HELOVINO PILIES IR ŠVIESOS LŪŽIO PASLAPTIS

Šiemetinę Helovino šventę nusprendžiau susieti su populiariu fizikos reiškiniu – šviesos lūžiu. Paslaptingai pasirodantys ir vėl išnykstantys piešiniai tikrai turėtų sukelti mokinių smalsumą ir norą išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. O juk STEAM ugdymu to ir siekiama! Tik nepagalvokite, kad lietuvių kalbą iškeičiau į fiziką! Apie šviesos lūžį mokiniams papasakos gamtos ir fizikos mokytoja, o mano pamokoje, dirbdami su trumpos pasakos tekstu, vaikai gilins žinias apie antonimus, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą. Su kitais mokiniais kalbėsime apie Helovino herojus aiškindamiesi, ko trūko svečių sąraše, kuo ypatingi į pilį patekę veikėjai, kodėl jie pasirodė tik mėnuliui patekėjus, kaip jie reaguoja į patekančią saulę  ir kt. Sudarydami Helovino veikėjų sąrašą, pakartosime lietuvių kalbos abėcėlę, o vėliau būtinai pasirinksime labiausiai patikusius veikėjus, nupiešime juos ir aprašysime pagal daikto aprašymo planą. Nuojauta kužda, kad bus linksma 🙂

Šviesos lūžio demonstravimas

Daugiau idėjų Helovino šventei rasite:

ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS

MOLIŪGAI VALDO!
TEGYVUOJA LAPAI!
HELOVINO NUOTYKIAI
SUTIKITE HELOVINĄ SU CRAYOLA!
HELOVINAS!!!
Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Veiksmažodis, Velykos

KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ

     Požiūris į klimato kaita yra nevienodas: kai kam tai yra 21 amžiaus grėsmė, kai kam – mada, kai kam – bereikalinga panika, kai kam – dėmesio nevertas reiškinys, kai kam – paprastas žodžių junginys ir t. t. Šias versijas išvardinau ne atsitiktinai – pasakiusi mokiniams, kad vykdysime projektą, susijusį su klimato kaita, galėjau sulaukti įvairių reakcijų. Todėl STEAM projekto „Pavasario orai pagal senovės lietuvių tradicijas ir realius stebėjimus“ darbą pradėjau nuo labai toli, nuo lietuvių liaudies tautosakos. Supažindinusi mokinius su senovės lietuvių orų spėjimo papročiais, vieną jų pasiūliau išbandyti Velykų rytą. Tai buvo smagus, šventinis ir šiek tiek paslaptingas ritualas, susijęs su mūsų senolių mėgstamais būrimais. Tad šiemetinės Velykos vaikams buvo kitokios ne tik dėl karantino, atėmusio iš mūsų galimybę gražiausią pavasario šventę sutikti gausiame artimųjų būryje, bet ir dėl naujos tradicijos – prieš susidaužiant margučiais, vaikams reikėjo vieną jų stipriai pasukti ir stebėti, į kurią pasaulio šalį atsisuks velykinio simbolio smailasis galas. Tai turėjo padėti sužinoti, koks bus likęs pavasaris. Velykų burtų rezultatų diagrama parodė, kad laukia vėjuotas ir lietingas pavasaris. Nieko nuostabaus, juk čia, pasak Eduardo Mieželaičio, Lietuva, čia lietūs lyja…

     Norėdami įsitikinti, ar senolių spėjimai patikimi, mokiniai kartu su savo tėveliais pusantro mėnesio stebėjo ir fiksavo kiekvienos dienos orus. Rezultatai nustebino, nes iš 49 dienų tik 4 buvo lietingos. Vadinasi, senovės lietuvių orų spėjimo tradicijomis pasitikėti nebegalima. Bet kodėl mūsų seneliai niekada nesuklysdavo, kaip jie be šiuolaikinių technologijų taip tiksliai nuspėdavo, kada arti, kada į dirvą sėklą berti?!

     Ir tik tada, kai vaikų galvose susikaupė tiek daug klausimų, buvo galima pradėti su jais kalbėti, kodėl nebepavyksta pasinaudoti liaudies išmintimi ir paaiškinti, kad viso to kaltininkas – klimato kaita. Atsižvelgdama į savo mokinių raidą pasistengiau paprastai, bet įtaigiai paaiškinti, kodėl klimato kaita yra mums pavojinga. Grėsmingi faktai sužadino vaikams ne tik baimės, bet ir susirūpinimo jausmą, kurio dėka visi kartu nusprendėme, kuo galėtume prisidėti prie gimtosios planetos išsaugojimo. Maži vaikai kalnų nenuvers, tačiau supratimas apie energijos taupymą, atliekų rūšiavimą, vartojimo mažinimą tikrai prisidės prie klimato kaitos mažinimo ir prie atsakomybės jausmo dėl Žemės ateities formavimo.

#Nuotoliniam mokymui

Komentaras 2020-06-24 171335

Daugiau pamokų planų ir idėjų:

LEDO PILIS NAUJA!
TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! NAUJA!
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Autizmas, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Žodžių daryba

KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?

   Naujoviškas ukrainiečių liaudies pasakos „Pirštinė“ skaitymas suteikė mokiniams daug džiaugsmo ir netikėtumų. Šį kartą pasakos turiniu pasinaudojau ne tik skaitymo įgūdžių lavinimui. Dėkinga pasakos tema leido su mokiniais atlikti gamtos mokslų eksperimentą ir išsiaiškinti, kodėl žiemą mūvimos pirštinės. Pirštinėje gyvenę pasakos veikėjai suteikė progą patiems išbandyti ir įsitikinti priešdėlių įtaka žodžio reikšmei. Pamoka parengta įtraukiojo ugdymo principu, todėl ja galės naudotis ugdytojai, dirbantys su įvairios raidos vaikais. 

Pamokos „Pirštinė“ planas

Pasaka ir teksto suvokimo užduotys

Priešdėlių kubelis

Spalvinimo paveikslėliai „Kumštinė pirštinė“

Daugiau pamokų planų ir idėjų:

LEDO PILIS NAUJA!

TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! NAUJA!
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“
SNAIGIŲ LABORATORIJA
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

Paskelbta Autizmas, Biblioteka, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Nuotolinis mokymas, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Sintaksė ir skyryba, STEAM ugdymas

PASAKOJIMŲ PASTATAI

   Mokydama vaikus išplėsti sakinius, pasinaudojau jų sukurtais pasakojimais apie IMG_0862augintinius. Vieni pasakojimai, kaip įprasta, buvo neilgi, bet labai nuoširdūs, kiti – išsamūs ir įdomūs. Tad virtualios pamokos metu visi kartu pabandėme trijų žodžių, kuriuos skaičiavome pirštais, sakinį paversti dešimties žodžiu sakiniu, leidusiu pergalingai iškelti į viršų abiejų rankų delnus. Matydama vaikų džiaugsmą, pasiūliau parašytus tekstus pavaizduoti statiniais. Tam reikėjo suskaičiuoti savo pasakojimo žodžius, paimti tiek pat LEGO konstruktoriaus detalių ir ką nors pastatyti. Šia veikla norėjau ne tik vizualiai pademonstruoti rašinių apimties skirtumus, paskatinti juos praplėsti, bet ir įtraukti vieną iš STEAM ugdymo disciplinų – inžineriją. Paaiškėjus, kad ne visi mokiniai turi konstruktorius, rašinius pasiūliau statyti iš kitų statybinių medžiagų: siūlų ritelių, sagų, akmenukų, popierinių figūrėlių…

   Rezultatai pranoko mano lūkesčius – vaikų rašiniai virto spalvingų konstruktorių, domino kauliukų, popieriaus bokštais, pilimis, žmonių figūromis. Bet labiausiai nudžiugino ir nustebino pasakojimo apie katiną Pilkį savininko statinys – aukšta ir ilga baltų plytų siena kieme 🙂 

   Pasakojimai apie augintinius sugulė į skaitmeninę knygutę „MŪSŲ AUGINTINIAI“, kurią vartydami mano mokinukai ir jų tėveliai galės pamatyti visų mokslo metų darbo rezultatus, įsivertinti savo žinias ir pasidžiaugti asmeniniais pasiekimais!

#Nuotoliniam mokymuiKomentaras 2020-06-07 191920

Daugiau apie nuotolinį mokymąsi:

RUDENS NUOTAIKA NAUJA!
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  
KĄ GALI RANKOS?
VIRTUALIOS KLASĖS DRAUGĖS PAGALBA MOKANTIS APIE DAIKTAVARDŽIO GIMINES
KĄ DĖTI, KĄ MAUTI, KĄ VILKTI, KĄ AUTI?
ŽADĖTASIS TĘSINYS ARBA BENDRINIAI IR TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
MOKOMĖS LINKSNIUOTI BŪDVARDŽIUS
KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI
SU ŽYMA #NUOTOLINIAM MOKYMUI
DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU
UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU
VEIKSMAŽODŽIŲ KAITYMAS
ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS
Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

KONFERENCIJA „STE(A)M MODELIS LIETUVOS ŠVIETIME: AR TIKRAI VISKAS TAIP PAPRASTA?“

    Respublikinė mokytojų metodinė konferencija vyko sausio 17 dieną. Dalyvavimas jojeSTEAM logo (781x800) sukėlė dvejopus jausmus: pasitenkinimą ir abejones. Pamatyti, kaip dirba VGTU inžinerijos licėjaus pedagogai buvo neįkainojama patirtis. Žinia, kad šiandien atidaryto licėjaus STEAM centro viena iš vadovių, direktoriaus pavaduotoja neformaliajam ugdymui Ernesta Smalinskė, yra lietuvių ir anglų kalbų mokytoja, dar labiau sužadino norą tęsti Litorinos mokyklos STEAM klubo veiklą. Pasiūlymas prisijungti prie STEM School Label (STEM mokyklos ženklelis) tinklo nudžiugino, tačiau tuoj pat ir išgąsdino, nes licėjaus bendruomenė, garsi savo veikla STEAM srityje, iš pradžių sugebėjo išsikovoti tik pradedančiosios mokyklos ženklelį. Abejones STEAM ugdymo ateitimi mūsų mokykloje sukėlė lektoriai. Klausydamasi jų pradėjau suprasti, kad kelių pamokų integravimas, nežiūrint to, kad jos patenka į STEAM akronime esančias disciplinas, dar nereiškia STEAM ugdymo. Pagrindinė STEAM ugdymo idėja – problemos iškėlimas ir jos išsprendimas.

     Litorinos mokyklos STEAM klubas vasario mėnesį minės pirmąjį savo gimtadienį. Tie, kas seka mokyklos naujienas, turėtų prisiminti, kad klubas atsirado nusprendus prisijungti prie Lietuvos STEAM mokyklų tinklo. Kovo mėnesį paaiškės, ar mums pavyko kandidatuojančios mokyklos statusą pakeisti į tinklo nario. Rengdama klubo ataskaitą dėl to šiek tiek abejojau, nes metai nebuvo itin derlingi. Naujos ugdymo krypties skeptikų bendruomenėje daugiau nei tikinčių ja. Tačiau konferencijos pavadinimas ir lektorių pranešimai sufleruoja, jog nelengva yra ir kitiems. VDU doc. dr. Romualda Lazauskaitė patarė neskubėti kurti STEAM modelio, pirma susitikti su kolegomis, pasikalbėti apie tai, surinkti bendraminčių komandą, suprantančią, kas tai yra, ką jie veiks, ir tik tada pradėti savo mintis įgyvendinti. Pokalbis mūsų mokykloje įvyko daugiau nei prieš metus, bendraminčių lyg ir atsirado, tačiau ypatingo sujudimo iki šiol nėra. Kad į naujovę žiūrima nedrąsiai, liudija ir pradinių klasių mokytojų apklausa, ir mokyklos konkursas „Gera pamoka“ (apie tai rašoma Klaipėdos Litorinos mokyklos rubrikoje „STEAM klubas“).   

     Abejonių kilo permąsčius ir savo vestų pamokų, kuriomis dalinuosi su kolegomis norėdama suteikti jiems drąsos išbandyti STEAM, turinį. Problema jose tikrai iškeliama, tačiau tuo pačiu mokiniams pateikiamas ir jos sprendimo būdas. O konferenciją organizavęs licėjus akcentavo mokinių pastangas patiems rasti problemos sprendimus. Ties tuo būtų galima dėti tašką ir sakyti, jog bandymas nepavyko. Bet! Juk mes esame mokykla, kurios mokiniams reikia parodyti kelią ir, susidūrus su panašiomis problemomis, skatinti pasinaudoti pasiūlytu sprendimo modeliu. Jei aš klystu, esu pasiruošusi išklausyti kitokių nuomonių.

     O tuo tarpu noriu pasidžiaugti STEAM  ugdymo galimybėmis integruoti, atrodo, visiškai nesiderinančias disciplinas ir sužinoti, kokiu tikslu VGTU inžinerijos licėjaus mokytojai sujungia  istoriją ir informacines technologijas, matematiką ir geografiją, aplinkosaugą ir matematiką, biologiją ir inžineriją, biologiją ir užsienio kalbą, fiziką ir kūno kultūrą, šokį ir inžineriją… Beje, licėjaus direktoriaus pavaduotoja inžineriniam ugdymui doc. dr. Lina Bagdžiūnaitė-Litvinaitienė prisipažino, kad ne visi mokytojai noriai jungia disciplinas: jei vieni patys rodo iniciatyvą, tai kitus tenka suvesti mokyklos administracijai. Tokiu būdu, matydami, kad vienos ar kitos disciplinos mokytojai, jų darbo metodai ir temos puikiai derėtų, licėjaus vadovai padeda jiems nugalėti abejones ir neryžtingumą.

     Būtent po šios konferencijos dalies mano baimės prasisklaidė. Tikiu, kad Klaipėdos Litorinos mokyklos STEAM klubas dar sulauks savo šlovės valandos, nes, pasak konferenciją apibendrinusios VU prof. habil. dr. profesorės Vilijos Targamadzės, labai svarbu suvokti, kad aš esu ne tu, kad Z kartą keičia Alfa karta. Jeigu mes jų nesuprasime, jeigu vertinsime juos kaip ankstesnes kartas (žr. pav.), nieko nepasieksime. STEAM – labai perspektyvi kryptis, pabrėžė profesorė, tik reikia viską – ugdymo tikslus, veikėjus, turinį, formas, metodus – labai gerai susidėlioti, kad jo samprata taptų aiški ir, mano nuomone, tiktų konkrečiai ugdymo įstaigai.

Daugiau apie STEAM ugdymą:

LEDO PILIS NAUJA!
TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! NAUJA!
SKAITANTIEMS „MEŠKIUKĄ RUDNOSIUKĄ“
SAKMĖS, LEGENDOS, PADAVIMAI
HELOVINO PILIES IR ŠVIESOS LŪŽIO PASLAPTIS
KLASĖS SISTEMA – PABAIGTUVĖS
KLASĖS SISTEMA
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ 
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
PASAKOJIMŲ PASTATAI
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ 
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ?
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
ORANŽINĖ AKIS
AR LEISTI VAIKAMS PAŽVELGTI Į ŽAISLO VIDŲ?
SNAIGIŲ LABORATORIJA
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
Paskelbta Fonetika, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Įvairūs

KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ?

     Šiandieninis bandymas išsiaiškinti, kodėl rudenį lapai keičia savo spalvą siejosi su gamtos mokslais. Nors šis dalykas mokykloje man patiko, tačiau neatsimenu, kad būtume aiškinęsi šį nuostabų gamtos reiškinį. O juk pasakojant apie krentančius geltonus, raudonus, oranžinius lapus ne vienam turėtų kilti mintis, kas tas paslaptingasis dailininkas, negailintis ryškių spalvų.

    Internete šia tema galima rasti daug vaizdo medžiagos, pritaikytos vaikams, tad pasinaudojau siūlomais patarimais ir perkėliau juos į kalbos ugdymo pamokas. Iš pradžių perskaitėme pasakojimą apie lapo gyvenimą nuo svaiginančio sūpavimosi medžio viršūnėje iki netikėto kritimo į spalvingų likimo draugų krūvą. Vaikams teko pasukti galvą, kad išsiaiškintų, kur augo minėto lapo medis, kas su juo nutiko, kodėl lapas pravirko.

UŽDUOTIS „LAPO GYVENIMAS“

     Tik tada perėjome prie rimtesnių darbų: reikėjo pririnkti įvairių spalvų lapų; apžiūrėti, kurie medžiai jau nusimetę savo rūbą, o kurie vis dar žaliuoja; patikrinti, ar tikrai baloje galima pamatyti savo atvaizdą; apžvelgti augalų mitybos sistemą ir paklausyti profesoriaus pasakojimo filmuke „Kodėl lapai rudenį keičia spalvą?“.

Filmuko „Kodėl lapai rudenį keičia spalvą?“ titrų vertimas

     Visa tai išsiaiškinę pagaliau priartėjome prie mus dominančio klausimo atsakymo. Pasirodo, viskas priklauso nuo oro sąlygų, saulės šviesos ir paslaptingojo chlorofilo! Kadangi plika akimi pamatyti nykstančio chlorofilo neįmanoma, atlikome nedidelį eksperimentą, padėjusį suprasti, kas rudenį vyksta su medžių lapais. Nesudėtinga, bet vaizdinga, informatyvu ir įdomu. Tad į STEAM ugdymo taupyklę įdedu dar vieną su gamtos mokslais susijusią pamoką 🙂

Daugiau idėjų pamokoms:

LEDO PILIS NAUJA!
TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! NAUJA!
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
ORANŽINĖ AKIS
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA GAMTOS IR BALTŲ DIEVŲ PRIEGLOBSTYJE
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS
Paskelbta Helovinas, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas, Įvairūs

ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS

     Šėlsmu šį reportažą pavadinau neatsitiktinai, kadangi dar vienas STEAM integravimas į lietuvių kalbos pamoką nebebuvo toks sėkmingas kaip ankstesnieji (skaitykite kategorijoje STEAM UGDYMAS).

     Supažindinti su antonimais šiemetinius penktokus nusprendžiau lyginant vieną paskui kitą einančias minimas dienas: Heloviną ir Vėlines. Aptarę švenčių nuotaiką, simboliką, žmonių veiklas jų metu, pasiūliau mokiniams atlikti fizikinį bandymą, kurį radau „Google“ bendrovės socialinio tinklo kanale Youtube. 

     Deja, bet šis metodas pasirodė tinkamas ir įdomus ne visiems. Autizmo spektro sindromą turintys vaikai, nujausdami, kad balionai bet kuriuo metu gali sprogti (nors taip ir neatsitiko), iš karto išsigando. Elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai, greitai atlikę bandymą, dėmesį nukreipė ne į šokančius vaiduoklius, o į balionus, paversdami juos futbolo kamuoliais. Dar kitiems labai patiko ranka braukomo baliono garsas, tad jie be perstojo tuo mėgavosi. Nors buvo vaikų, kurie susižavėjusiomis akimis sekė savo ir draugų sklandančius vaiduoklius, supratau, kad ateityje tokius bandymus reikės  rinktis atidžiau.

     Kad artėjančios atostogos neprarastų žavesio, nesėkmę užglaisčiau rudeninio daržo karaliais – moliūgais. Varstydami laminuotas moliūgų figūras (MOLIŪGŲ ABĖCĖLĖ“) vieni mokiniai pasitikrino lietuvių kalbos abėcėlės žinias, kiti raidžių tankumyne ieškojo moliūgo pavadinimo raidžių, o treti suvarstė pabirusias daržovės pavadinimo raideles. Kam norėjosi daugiau, paruošiau loginį mąstymą lavinantį žaidimą „MOLIŪGŲ SUDOKU“. Pirmasis variantas skirtas mažiesiems, vyresniesiems turėtų patikti antrasis variantas, tačiau perspėju, kad daržo karaliai tikrai lengvai nepasiduos. Įveikę sudoku užduotis kalbėjome su mokiniais apie moliūgų emocijas ir jausmus, svarstėme, kas turėjo įtakos teigiamoms ir neigiamoms emocijoms, dalijomės turima patirtimi, ieškojome būdų, galinčių pakeisti kai kurių moliūgų emocijas. 

20191022_142807.jpg

    Gerai, kad nesėkmes pavyko pakeisti sėkmingesne veikla – triukšmingai prasidėjęs klasės Helovinas baigėsi susikaupimu ir rimtimi, labai tinkančia artėjančioms Vėlinėms.  Tiesa, minėto eksperimento nurašyti nereikėtų. Jis gali būti puikus pamokos paįvairinimas, tačiau esant panašiai situacijai bandymą galėtų atlikti mokytojas, o mokiniai būtų neįprasto reginio stebėtojai ir vertintojai.

Daugiau idėjų Helovino šventei rasite:

HELOVINO PILIES IR ŠVIESOS LŪŽIO PASLAPTIS NAUJA!
MOLIŪGAI VALDO!
TEGYVUOJA LAPAI!
HELOVINO NUOTYKIAI
Sutikite Heloviną su Crayola!
HELOVINAS!!!

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, STEAM ugdymas

ORANŽINĖ AKIS

     Būtent šis faktas nulėmė kad Vytautės Žilinskaitės pasakos „Robotas ir peteliškė“ 20190926_123428 - Copyskaitymas baigėsi robotų konstravimu.

     Nei vienos mergaitės neturinčioje klasėje ši pasaka buvo skaitoma su dideliu entuziazmu, nes šiuolaikiniai berniukai tikrai daug žino apie robotus. Ne mažiau žino ir apie naktinius drugelius. Tačiau vaikų reakcija į pasakos pabaigą mane šiek tiek nustebino, nes kiekvienas bejausmis roboto atsakymas į mirštančios Strėlinukės žodžius kėlė juoko bangas. Tik vėliau, išgirdusi berniukus sakant, kad robotą Dondoną programavę specialistai blogai atliko savo darbą, supratau, jog mokinius prajuokino ne roboto abejingumas Strėlinukės skausmui, o situacijos absurdiškumas, kada norėdama ištarti vienokius žodžius mašina kalbėjo tai, kas buvo užprogramuota.

     Berniukai suvokė, jog jausmai ir kompiuteris yra nesuderinami, tačiau pasiūlius pasigaminti oranžine akimi žybsintį robotą, visa Dondonui ir jo kūrėjams skirta kritika buvo pamiršta, nes vaikus įtraukė neįprasta ir daug įdomybių žadanti veikla.

     Šiuo pasakojimu pradedu tęsėti savo pažadą įrodyti, kad STEAM ugdymas dera ir su humanitariniais dalykais. Pirmasis bandymas į lietuvių kalbos pamokas įtraukti gamtos eksperimentus įvyko praėjusiais mokslo metais, parengus pamoką „Snaigių laboratorija“. Šį kartą pristatau inžinerijos mokslus. Robotų konstravimas ne tik sudomino mokinius, bet ir padėjo atsiskleisti tiems, kuriems šie dalykai yra įdomūs: juk su užsidegimu aiškinti man ir klasės draugams apie teigiamus ir neigiamus diodų polius gali tik būsimasis inžinierius arba didelis inžinerijos gerbėjas!

Daugiau netradicinių pamokų planų rasite:

LEDO PILIS NAUJA!
TAPK JŪRŲ GYVENTOJŲ EKSPERTU! NAUJA!
KITOKS POŽIŪRIS Į KLIMATO KAITĄ  #Nuotoliniam mokymui
KO NEŽINOJOME APIE PASAKĄ „PIRŠTINĖ“?
KAIP MES STATĖME GEDIMINO PILĮ
IMBIERINĖ ABĖCĖLĖ
BALTŲ DIEVŲ PASLAPTYS
KODĖL RUDENĮ LAPAI KEIČIA SAVO SPALVĄ
ŠOKANČIO VAIDUOKLIO ŠĖLSMAS
SŪRIO ŠVENTĖ
„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“
INTEGRUOTA PAMOKA „PRIEŠDĖLIŲ ESTAFETĖ“
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
PAMOKA GAMTOS IR BALTŲ DIEVŲ PRIEGLOBSTYJE
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS