Šį kartą noriu su jumis padiskutuoti apie vaikų skatinimą skaityti knygas. Naršydama internete supratau, kad skaitymo problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visose šalyse, kadangi ir pedagogai, ir tėvai aktyviai dalijasi idėjomis ir priemonėmis, padedančiomis sudominti vaikus knygomis.
Liūdna, bet mano mokiniai skaitymą laiko priverstine popamokine veikla. Suprantu, kad sutrikusios klausos vaikams dėl specifinės kalbos raidos tai yra nelengvas užsiėmimas, tačiau būten ši veikla suteikia galimybę tinkamai reikšti mintis, turtina jų sakytinę ir rašytinę kalbą, lavina mąstymą ir vaizduotę. Per mokslo metus stengiuosi suorganizuoti bent tris perskaitytų knygų pristatymus, kurie skaitantiems suteikia galimybę pademonstruoti savo gebėjimus ir iškelia į dienos šviesą tinginčius skaityti. Buvo metas, kai knygų pristatymus vaikai rengdavo Power Point programa.
Nors toks darbo būdas mokė juos atrinkti reikalingą informaciją, lavino IKT kompetencijas, mokė kalbėti viešai, tačiau ši veikla šiek tiek pabodo. Šiuo metu mokiniai apie savo knygas pasakoja atlikdami mano sukurtus pristatymų rinkinius, į kuriuos stengiuosi įtraukti ne tik teksto suvokimo, bet ir išeitų temų įtvirtinimo užduočių.
Po Velykų susirinkusiems mokiniams išdalinau spalvotus lapus, kuriuose klausimai ir užduotys slėpėsi po langeliais. Jokio dviračio aš neišradau, tačiau vaikų susidomėjimas, jų klausimai, ar aš pati tai sugalvojau, leido suprasti, kad kartais užtenka pakeisti įprastą pratybų sąsiuvinį, testų lapą ir vaikų akyse sužybsi susidomėjimo ugnelės.
Ypač dėkingas yra projektų metodas, kurių metu mokiniai kartais net nepastebi, kiek daug jie perskaito. Siūlau pasisemti idėjų iš jau antrus metus vykstančio tarptautinio eTwinning projekto „Kelionė į pasaką“. Ateinančiais mokslo metais ketinu organizuoti respublikinį konkursą, į kurį perkelsiu dalį šio projekto idėjų.
2021 metus mano mokiniai pradėjo tradicine knygų diena. Džiaugiuosi, kad ir šį kartą pavyko sukurti naują knygų pristatymo būdą 🙂 IŠLANKSTYTOS MINTYS
Kaskart sukūrusi naują temą, prašau pasidalinti savo idėjomis, parašyti pastabų, palikti atsiliepimų, pateikti pasiūlymų. Gal šį kartą jų jau sulauksiu, nes būtent skaitymas yra laiko patikrintas nepamainomas asmenybės formavimo(si) įrankis.
Daugiau skaitymo ir teksto suvokimo užduočių rasite kategorijoje MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI.
Giluminio skaitymo įgūdžių lavinančių užduočių ieškokite REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“.
pedagogikos instituto mokslininkai ir mokslo darbuotojai, kuriuos pakvietė Klaipėdos Litorinos mokyklos Kompetencijų kabineto iniciatorės – mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė ir surdopeadgogė ekspertė Sigita Koroliovė. Tai ne pirmas šio instituto darbuotojų vizitas Klaipėdoje, pirmoji pažintis su Korekcinės pedagogikos instituto direktoriumi, dabartiniu Rusijos švietimo akademijos viceprezidentu, akademiku Nikolajumi Malofejevu ir pedagogikos mokslų daktare, Rusijos švietimo akademijos nare korespondente Olga Kukuškina įvyko 2012 metais. Tąkart mokslininkai iš Maskvos pasakojo apie daugumos šalių inkliuzinio ugdymo patirtį ir galimybę ją pritaikyti Rusijoje bei Lietuvoje, pristatė institute sukurtas įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams skirtas skaitmenines mokymo priemones, padedančias suvokti skaitomą tekstą, mokančias orientuotis aplinkoje, supažindinančias su metų laikais, formuojančias matematikos įgūdžius.
Laimingo atsitiktinumo dėka šiandien patekau į Klaipėdos viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje vykusį susitikimą-seminarą „Knygos ir paaugliai – pasaulyje ir Lietuvoje“, kurį vedė vaikų skaitymo ekspertas, humanitarinių mokslų daktaras Kęstutis Urba. Ką tik grįžęs iš 35-ojo pasaulinio IBBY kongreso, vykusio Naujojoje Zelandijoje, svečias pasidalijo įspūdžiais ne tik apie šį renginį, bet ir apie pačią šalį, jos gamtą, istorinius paminklus. Pristatė jis ir Naujosios Zelandijos švietimo ypatumus. Įdomu buvo sužinoti, kad mokiniai ten nuolat mokosi dešimt savaičių, po kurių dvi savaites ilsisi. Pailsėję vėl dešimčiai savaičių sėda į mokyklinius suolus. Ir taip visus metus. Kartą metuose jie turi mėnesio trukmės vasaros atostogas, kurios būna sausio mėnesį. Man ypač įdomu buvo išgirsti, kad šalyje bendraujama trimis valstybinėmis kalbomis: anglų, maorių ir gestų. Neliko nepaminėti ir garsieji maorių karo šokiai, kuriuos pati net du kartus mačiau Klaipėdos „Švyturio“ arenoje prieš rungtynes su mūsų šalies nacionaline krepšinio rinktine.
pamačiusi jo nelaimingą veidelį, nuraminau pasakydama, jog šią vasarą reikės perskaityti tik vieną knygą. Džiaugsmingas visos klasės VALIO! leido suprasti, kad aš tikrai persistengiau kiekvienų metų pabaigoje įteikdama mokiniams po segtuvą su užduotimis. Gabūs vaikai užduotis atlikdavo, o tinginiukai grąžindavo švarų nevartytą segtuvą. Bandžiau juokauti sakydama, kad mokiniai galėjo bent porą kartų susukti aplanką į vamzdelį, kad popierius įgautų vartyto išvaizdą.
korsigita 