Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Susitikimas su užsienio lituanistinių mokyklų mokytojais atnešė naujos patirties, daug įspūdžių ir idėjų ateičiai. Taip norisi apibūdinti liepos 20 dienos susitikimą, kurio metu dalinausi savo mėgstamu žaidimo metodu, padedančiu sudominti mokinius, palengvinančiu dėstomos medžiagos įsisavinimą, suteikiančiu ne vieną džiugią akimirką. Juk žaisti taip smagu!
Susirinkusių į Klaipėdos universiteto lituanistines vasaros studijas mokytojų geografija labai plati: Australija, Danija, Ispanija, JAV, Norvegija, Rusija, Švedija, Turkija, Vokietija, o lūkesčiai – panašūs: rasti būdų motyvuoti daugiakalbėje aplinkoje augančius vaikus mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su dvikalbio ugdymo metodais, pagilinti didaktines žinias, mokytis kurti atvirą ugdymo(si) aplinką, tinkančią įvairių gebėjimų vaikams, pasisemti inovatyvių idėjų. Gera buvo dalintis patirtimi, matyti, kaip kompiuterių ekranuose gimsta nauji žaidimai, gauti pažadą sukurti jų daugiau ir pasidalinti, išgirsti komentarų, papildžiusių mano siūlomas veiklas, sulaukti pasiūlymų bendradarbiauti.
Tokios sunkios pamokos neturėjau nei aš, nei mano kolegė, istorijos mokytoja Kristina Rimkienė, nei Klaipėdos Litorinos mokyklos sutrikusios klausos 5–10 klasių mokiniai, atsiliepę į tarptautinę pilietinę seminarų rengimo iniciatyvą – vesti nuotolines pamokas Ukrainos vaikams. Iniciatyvos autorius – mokslininkas Charlie Moreno Romero – pasiūlė organizuoti tokius užsiėmimus, kuriuose karo siaubą išgyvenantys vaikai galėtų pabendrauti ir pasidalinti savo išgyvenimais, emociškai atsigautų ir nors trumpam pamirštų jų šalį ištikusią negandą.
Užsiregistravusios vesti pamoką nežinojome, kiek ir kokių vaikų prisijungs, todėl supratome, kad gali tekti improvizuoti. Taip ir nutiko, kada ekrane išvydome mažų vaikučių veidus. Į savo pamoką, kurią pavadinome „Sukurkime pasaką kartu!“, įtraukėme pasakos ir dailės terapijų elementų, galinčių padėti išlieti susikaupusį nerimą ir baimę, atsipalaiduoti ir paieškoti išeities iš tokios sudėtingos situacijos. Gal pavadinimas, o gal trumpa anotacija paskatino mažųjų tėvus jungtis būtent į mūsų pamoką, tačiau jie tikrai nenusivylė, nes klaipėdiečių dėka vaikai tapo neilgos, bet gražios pasakos autoriais. Autorystės teisę jiems suteikė mano sukurtas žaidimas, kurio metu, laikantis pasakos kūrimo formulės, vaikai galėjo išsirinkti pasakos personažą, veiksmo vietą ir laiką, transportą, stebuklingus atributus ir padėjėjus. Esame dėkingos vyresniesiems pamokos dalyviams, supratingai užleidusiems savo pasirinkimo galimybę kitoje ekrano pusėje sėdintiems vaikams, kuriems atverti langelius buvo be galo smagu. Tai liudijo nuolatiniai komentarai: „aš dar nesirinkau; ir aš taip pat; ar galima dar kartą rinktis…“.
Pasiūlymas iliustruoti sukurtą pasaką buvo sutiktas su džiaugsmu, kurį tuoj pat pakeitė nerimas, kadangi vaikai neturėjo tokio popieriaus lapo, kokį laikiau savo rankose. Neturėjo jie ir spalvų, todėl piešiniai buvo piešiami parkeriu ar paprastu pieštuku. Žiūrint į juos, kirbėjo mintis, kad bėgdami iš savo namų vaikai nespėjo nieko pasiimti. Žaidimas lėmė pagrindiniams herojams – drąsiam berniukui ir bjauriajam ančiukui – debesėliu pakilti į kalnus. Ir visai nesvarbu, kad kalnai buvo nespalvoti, vaikų piešiniuose jie atrodė kaip išsigelbėjimas nuo to, kas šiandien vyksta žemėje.
Aptariant pasakas pokalbis ne kartą nukrypo į šoną, nes mažiesiems svečiams norėjosi pasidalinti savo įspūdžiais apie darželį ir mokyklą, kurių šiuo metu jie negali lankyti dėl vykstančio karo. Skaudu buvo girdėti iš vaikiškų lūpų tokį žiaurų paaiškinimą. Kadangi pagrindiniai pasakos veikėjai turėjo net 101 pagalbininką – būrį dalmatinų, vaikai su užsidegimu atsakinėjo į klausimus ir apie savo augintinius. Didelį įspūdį mažiesiems paliko mūsų mokinių gestai ir pirštų abėcėlė, vėliau jie patys kantriai ir nuoširdžiai mokė mus ukrainietiško atsisveikinimo… Toks ir buvo iniciatyvos tikslas – suteikti vaikams teigiamų emocijų, šilto bendravimo, palaikymo ir vilties. Ekrane esančių vaikų veidukai švytėjo, mojuodami rankomis ir spalvingais piešiniais jiems šypsojosi ir litoriniečiai, Bet tik išsijungus kamerai, vieni nuščiuvo, kiti stengėsi nuslėpti ašaras, o treti, tarp kurių buvau ir aš, pravirko… Nors pastaruoju metu vis kalbama apie visuomenę ištikusią vertybių krizę, drįstu nesutikti, nes šypsenos ekrane ir liūdesys už jo atskleidė mano auklėtinių žmogiškąsias vertybes ir parodė, kaip per vieną pamoką jie ūgtelėjo.
Pasinaudojusi tuo, kad esu ir klasės vadovė, ir lietuvių kalbos mokytoja, ugdymo karjerai užsiėmimus jau seniai įtraukiau į pamokas. Daugiausiai dėmesio tenka penktokams, kurie mokydamiesi priesaginės žodžių darybos susipažįsta su pačiomis įvairiausiomis profesijomis. Šiais metais ugdymo karjerai pamokoms sukurtas stalo žaidimas „Profesijos“ plės žodyną, primins priesagų rašybą, gilins žinias apie darbo įrankius ir priemones, supažindins su profesijų simboliais, darbo pobūdžiu ir pan. Žaidimas ypatingas ne tik tuo, kad jo metu vaikai bus skatinami mąstyti, diskutuoti, lavinti vaizduotę, bet ir tuo, jog jį galima žaisti nuotoliniu būdu.
#Nuotoliniam mokymui(si)
Susipažinti su profesijomis, jas „pasimatuoti“ padeda įvairūs žaidimai. Žaisdami žaidimą „Gydytojas“ mano mokiniai kūrė dialogus, mokėsi paklausti ir išklausyti gydytojo ar paciento, nustatyti diagnozę, skirti gydymą. Iš pradžių vaikai kuklinosi, tačiau vėliau jų vaizduotė išsiliejo per kraštus: pas gydytoją ėjo ir ant stiklo užlipęs, ir susilaužęs koją ir net pašautas kulkos pacientas. Žaidimo aprašymą ir priemones rasite mano rengtoje mokymo priemonėje „Auk sveikas, vaike“.
Į kirpėjo profesiją mokiniai iš pradžių žiūrėjo nenoriai, nes pirmoji užduotis – išmokti pinti kasą – pasidavė ne visiems. Bet vėliau gudriai į plaukų šukuosenų modeliavimą įtrauktas smulkiosios motorikos lavinimas įtraukė visus: ir mergaites, ir berniukus. Iš pradžių vaikai praktikavosi su popieriniais plaukais, vėliau perėjo prie rimtesnių – siūlinių – plaukų, kurie išlaisvino vaizduotę ir suteikė be galo daug džiaugsmo. Tai supratau iš mokinių emocijų, komentarų, kūrybinių rezultatų ir noro įsiamžinti nuotraukose.
Tai – dar vienas gramatinis žaidimas, padėsiantis mokytis sudaryti priesagų vedinius. Pasinaudodami užuominomis arba klausimais vaikai sudės domino takelį, kuriame ras žinomų ir dar negirdėtų vietų pavadinimų. Žaisti galima po vieną, poromis ar grupėmis. Vadovaudamasi įtraukiojo ugdymo principu parengiau tris žaidimo variantus, kurie vizualiai atrodo taip pat, skiriasi tik spalvos. Jeigu jūsų klasėje yra daug mokinių, spausdinimui pasirinkite kuo daugiau spalvoto popieriaus, kad vaikams nekiltų abejonių dėl žaidimo vienodumo. Taip sukursite jaukią ir motyvuojančią aplinką, nesunkiai pasieksite norimų tikslų. Visai klasei skirtose žaidimo kortelėse žodžių pradžią ir rašymo kryptį reikės rasti patiems. Pritaikyto žaidimo variante žodžio pradžią žymi žvaigždutė. Individualaus žaidimo kortelėse nurodytas atsakymo numeris parodo ir žodžio pradžios vietą.
Neapsiribokite vien tik domino takelio sudėjimu. Pasiūlykite iš užuominų ir kortelėse esančių žodžių sudaryti sakinius, pratęsti juos, papildyti turima patirtimi. Pavyzdžiui, Triušių tvartas yra triušidė. Triušiai yra pūkuoti ir ilgaausiai. Jie mėgsta morkas ir kopūstus. Vėliau paprašykite vaikų sutartiniais ženklais pažymėti žodžio dalis, pabraukti ar nuspalvinti giminiškus žodžius, nurodyti kalbos dalis, iliustruoti vieną iš vietų, prisiminti, kurioje vietoje vaikai lankėsi, kur norėtų nuvykti ir pan.
#Nuotoliniam mokymuisi Kadangi šiuo metu vaikai mokosi nuotoliniu būdu, 17-kos nedidelių kortelių žaidimą jie gali pasidaryti arba patys, arba su tėvelių pagalba ir sėkmingai pažaisti namuose. Manau, kad šis domino gali būti žaidžiamas ir nuotoliniu būdu. Jeigu išbandysite, papasakokite, kaip sekėsi!
Laminuotų žaidimo kortelių etapas perėjo į aukštesnį lygį, tad šiandien noriu pristatyti Lucilijaus leidykloje išleistą ugdomąjį žaidimą daiktavardžių derinimo su būdvardžiais tema. Iš pradžių žaidimas vadinosi „D + B = KM“, kadangi sutrikusios klausos vaikams nuolat kartoju, jog daiktavardis ir būdvardis yra neperskiriami draugai, juos sieja ne tik amžina meilė, bet ir ta pati giminė, skaičius ir linksnis. Gaila, kad leidykla neleido panaudoti iš vaikų tautosakos pasiskolintos ir šiandien tebevartojamos populiarios frazės. Tačiau dėl to kalbos pažinimui ir žodyno plėtimui skirtas žaidimas netapo prastesnis. Jis padės mokiniams kartu mokytis daiktavardžių ir būdvardžių derinimo, sudaryti žodžių junginius, apibūdinti įvairius daiktus, parinkti jiems būdvardžių, priskirti turimiems būdvardžiams aplinkoje esančius daiktus ir reiškinius.
Žaidimą sudaro trys kortelių kaladės: 40 kortelių su paveikslėliais, 40 mėlynų kortelių su būdvardžiais, neturinčiais galūnių, 40 tuščių geltonų kortelių. Ant spalvotų kortelių vaikai galės rašyti. Rašymui naudojamas specialus žymeklis, kuris lengvai nusivalo nuo plastiku padengto paviršiaus. Galimybė ištaisyti padarytą klaidą suteiks vaikams daugiau pasitikėjimo ir motyvacijos, nes ją ištaisius, skirtingai nei sąsiuvinyje, neliks jokių žymių ir braukymų.
Šios kortelių kaladės papildys ugdymo procesą įvairiais žaidimais ir lavinamaisiais pratimais, o taip pat suteiks galimybę pedagogams improvizuoti ir sukurti savas žaidimo taisykles. Žaidimas skirtas penktokams, tačiau jis tiks ir pradinukams, besimokantiems aprašyti įvairius daiktus ir reiškinius, ir vyresniems mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.
Pirmąjį žaidimą žaidžia visa klasė (grupė), tačiau kitais žaidimo variantais sėkmingai gali naudotis logopedai, specialieji pedagogai individualiuose ir (ar) grupiniuose užsiėmimuose. O jeigu sugalvosite savo žaidimo taisykles, būtų labai smagu, jeigu pasidalintumėte jomis su manimi ir šio tinklaraščio skaitytojais.
Socialiniuose tinkluose labai populiarūs įvairūs kvietimai dalyvauti žaidimuoe ir loterijose, todėl visai nebijodama apsikvailinti pasiduodu šiai manijai ir aš. Mano siūlomo žaidimo sąlygos – nesudėtingos, prizas – taip pat neblogas. Tad skaitykite taisykles ir galbūt jūs tapsite minkštutės, švelnutės, lengvutės ir labai spalvingos veltininės abėcėlės rinkinio savininkais. Daugiau apie tai skaitykite čia.
Žaidimo taisyklės:
Peržiūrėkite nuotraukas, kuriose užfiksuotas dovanėlių, skirtų mokiniams Rugsėjo pirmosios proga, gamybos procesas.
Atspėkite pirmosios pamokos temą.
Atsakymą rašykite komentaruose.
Nepamirškite nurodyti kontaktų, kad laimėjimo atveju būtų galima su jumis susisiekti.
Laimėtojas burtų keliu bus išrinktas rugsėjo 1 dieną!
Neatsimenu, kada ir kodėl pradėjau rinkti Vilkyškių Juodojo katino produkcijos kamštelius. Gal paprasčiausiai buvo gaila išmesti tokius didelius spalvotus ir tvirtus dangtelius? Susikaupus nedidelei dangtelių krūvelei, kilo mintis pagaminti vaikams, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų, žaidimą, padėsiantį išmokti gyvūnų ir paukščių pavadinimus. Iš pradžių galvojau pagaminti naminių gyvūnų ir paukščių loto, tačiau užsukus į paveikslėlių biblioteką https://www.123rf.com, prasidėjo visos mūsų planetos gyvūnijos kolekcijos kaupimas. Ir čia susidūriau su problema – kamštelių skaičius smarkiai atsiliko nuo sparčiai didėjančio faunos atstovų kiekio. Teko kreiptis į mokyklos bendruomenę. Visus metus klasėje ir mokytojų kambaryje kabantis skelbimas su prašymu neišmesti minėtos produkcijos kamštelių davė rezultatų ir metų pabaigoje savo kolegėms pristačiau žaidimą, kurį mintyse pavadinau be pabaigos, nes jo turinys priklausys nuo kamštelių skaičiaus.
Šiuo metu siūlau keturis žaidimo variantus, tačiau esu įsitikinusi, kad kitais mokslo metais galėsiu pridėti dar du, nes mintyse kirba noras papildyti turimas gyvūnų korteles jų augintinių paveikslėliais. Naudinga būtų turėti ir tos paties rūšies gyvūnijos atstovų porinių, tačiau vizualiai skirtingų paveikslėlių, kad vaikams nesusiformuotų vienas vaizdinys, galintis suklaidinti juos. Juk gamtoje sutinkame margaspalvį ir neaiškios blankios spalvos drugelį, didelį pūkuotą ir beplaukį katiną, rudą ir juodą mešką, ryškiomis plunksnomis besipuikuojantį antiną ir šalia kukliai besiglaudžiančią rudą antelę…
Šį žaidimą galima papildyti interaktyviu žaidimu„Gyvūnai“, padedančiu įtvirtinti priesaginės žodžių darybos taisykles, supažindinančiu su laukiniais ir naminiais gyvūnais, jų kūnus dengiančiu kailiu, oda ir kt. audiniais.
Kadangi piešti nemoku, paveikslėlius „pasiskolinau“ iš aukščiau minėtos paveikslėlių bibliotekos, todėl šis žaidimas gali būti naudojamas tik asmeniniais tikslais namuose, klasėje, darželio grupėje, logopedo, specialiojo pedagogo kabinete.
Žaisdami žaidimą „Gyvūnai“, vaikai įtvirtins priesaginės žodžių darybos taisykles, susipažins su laukiniais ir naminiais gyvūnais, jų kūnus dengiančiu kailiu, oda ir kt. audiniais. Žaidimo pabaigoje mažųjų gamtos mylėtojų lauks žaismingi spalvinimo paveikslėliai , kuriuose jie atpažins žaidimo herojus. Pasiūlykite mokiniams nuspalvinti gyvūnėlius ir nupiešti aplinką, kurioje jie gyvena.