Pagalba kolegoms įtraukiojo ugdymo klausimais, kultūrinio Kuršėnų atgimimo stebėjimas ir mėgavimasis garsiuoju vyniotiniu. Tokie įspūdžiai nugulė atminty po vasario 13 dienos mokymų Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijoje. Kuršėnai man nesvetimi, todėl pakviesta pasidalinti patirtimi iš karto sutikau. Man, mažytės mokyklos mokytojai, buvo ir įdomu, ir truputį baugu dirbti senoje, didelę istoriją sukaupusioje progimnazijoje, kurioje savo pėdsakus paliko ne tik poetas Stasys Anglickis. Mokykla turi net dvi vardines klases – vieną jų įrengė poeto dukra Jolanta Anglickaitė-Šleževičienė, o antroji dedikuota architektūros profesoriui Konstantinui Mateckiui, kuris buvusiai mokyklai įsteigė ir savo vardo premiją, skatinančią mokyklos mokinius gerai mokytis, domėtis ir studijuoti Lietuvai reikalingas aplinkos inžinerines specialybes.
Smagu buvo stebėti džiaugsmingą nuostabą daugumos veiduose ir suprasti, kad mokymų medžiaga kolegoms buvo įdomus ir naudingas atradimas. Gera žinoti, kad tai nebuvo vienkartinis susitikimas – balandžio mėnesį progimnazijos bendruomenė lankysis Litorinos mokykloje, kur susipažins su įtraukiojo ugdymo(si) aplinkomis, sužinos, kaip dirbti su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais, pamatys, kaip STEAM metodai padeda ugdyti socialinį ir emocinį intelektą.
Įdomu buvo pasivaikščioti ir po miestelį, kuris atrodė lyg ir toks pat, bet kažkas jame buvo nebe taip. Ypač Lauryno Ivinskio aikštėje, kuri, kaip vėliau supratau, nebeturėjo žalumos. Ačiū pasivaikščiojimo gidei – mokyklos pavaduotojai ugdymui Sandrai Petkuvienei – aprodžiusiai ir rekonstruotą Kuršėnų dvarą, ir naują tiltą per Ventą, ir buvusios universalinės parduotuvės vietoje įsikūrusią modernią biblioteką.
Daugiau įrašų apie kvalifikacijos kėlimo programas ir mano vedamus mokymus rasite čia.
korsigita 