Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Būdvardžių daryba šiemetiniams penktokams ir šeštokams – kieti riešutėliai. Tenka ieškoti naujų būdų, padedančių juos gliaudyti. Į pagalbą pasitelkiau interaktyvių užduočių ir žaidimų kūrimo programą GENIALLY. Nematytos spalvingos užduotys paįvairino pamoką, sudomino mokinius, parodė jiems daugiau darybos pavyzdžių, praplėtė žodyną naujais žodžiais. Dėlionę „Koks? Kokia? Kokie? Kokios?“, dedikuotą stalui, 😉būtinai užbaikite namų darbų užduotėle, prašančia nufotografuoti ir atsiųsti savo virtuvinį stalą. Kitą dieną mano vaikai su ypatingu susidomėjimu apžiūrinėjo draugų stalus ir, savaime aišku, apibūdino juos naujais būdvardžių dariniais.
Užduotis, prašanti sujungti žodžius su priesagomis, nudžiugino atvertus paskutinį jos langą, kviečiantį įsivertinti savo pasiekimus. Tad manau, jog neprašoviau pasinaudodama efektingais Genially šablonais 😀
Žodis – svarbiausia komunikacijos priemonė, bet pasitaiko atvejų, kada būna sunku savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiu. Taip nutinka ir dėl raidos sutrikimų, ir dėl charakterio savybių. Vieniems žodžiai liejasi nenutrūkstamu srautu, kitiems vos pavyksta išstenėti trumpą tylų atsakymą, o tretiems jie užstringa ir komunikavimo procesas nutrūksta. Kokybiškam bendravimui koją pakiša ir skurdus žodynas. Tad pristatau lėlių ir dramos terapijos interpretaciją – mini spektaklių kūrimą, kuriuose vaidina mokinių pagamintos lėlės, kartais pasiskolinančios mokinių balsus, o kartais savo jausmus ir emocijas išreiškiančios judesiu. Kad judesys kompensuotų kalbėjimo problemas, lėlės buvo gaminamos iš laikraščių, nes ši medžiaga suteikia joms norimą pavidalą, leidžia išsilankstyti pačiomis netikėčiausiomis pozomis ir suteikia galimybę lavinti vaikų kalbos ir komunikavimo įgūdžius. Nereikia pamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo svarbos, nes susukti laikraštį į ploną vamzdelį iš pradžių sunkiai sekėsi 😀
Taip jau susiklostė, kad mano auklėjamojoje grupėje yra 12 berniukų ir tik 3 mergaitės. Taip jau susiklostė, kad lėlių gaminimo savaitę visos mergaitės sirgo. Tad dar kartą pasikartosiu, jog visos šios grožybės sukurtos berniukų rankomis! Lėlės dalyvavo lietuvių kalbos pamokose: vieniems jos atskubėjo į pagalbą padėti kurti dialogus, mokytis tiesioginės kalbos skyrybos; kitiems „aiškino“ būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais ypatumus; tretiems lėlės padėjo lengviau suvokti patarlių ir posakių perkeltines prasmes. Tai liudija perdaryta liaudies išmintis ir sukurtos trumpos scenelės.
Beje, šiomis lėlėmis galima pasinaudoti mokant žmogaus anatomijos ir fiziologijos (#STEAM ugdymas). Mano pačios sukurtos dvi lėlės turėjo visas vyriškas ir moteriškas kūno dalis. Kai kam kilo noras prunkšti, kai kas suko akis į šalį, tačiau natūraliai atrodančios lėlės pasitarnavo man kalbant apie lytiškumą ir Lietuvoje nuvilnijusį nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalą.
Lėlės gali padėti įgyvendinti ir kitas prevencines programas, prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo; jos gali dalyvauti klasės renginiuose, nes kurdami įvairias situacijas su jomis vaikai nejučiomis prabyla ir bent akimirkai užmiršta bendravimo baimes, sumažėja komunikacijos problemos, atsiskleidžia mokinių vidinis pasaulis, noras pasisakyti ir būti išgirstiems.
Stengdamiesi ieškoti inovatyvių ugdymo metodų, dažnai atsisakome senų, nors ir veiksmingų. Nenorėdami atsilikti nuo technologijų pažangos, įprastas užduotis keičiame skaitmeninėmis. O gal galima rasti balansą tarp jų? Tai kovo 7 dieną bandėme išsiaiškinti Kauno Tado Ivanausko progimnazijoje.
Pradėjusi seminarą „Mokymasis kurti inovatyvias įtraukiojo ugdymo(si) užduotis“ nuo nedidelio kartoninio kubelio, parodžiau, kaip galima jį paversti inovatyvia priemone, skirta individualių poreikių turintiems mokiniams. Man pavyko sukurti aštuonių skirtingų lygių geografinį kubelį, kuris progimnazijos bendruomenei turėjo padėti suprasti, kaip į ugdymo procesą įtraukti nevienodų gebėjimų mokinius.
Nors kubelis yra įtraukus ir sudominimo, ir tinkamos edukacinės aplinkos aspektu, tačiau jo pagaminimas užima nemažai laiko, todėl seminaro klausytojams patariau naudotis internetinėmis užduočių ir žaidimų kūrimo programomis, nereikalaujančiomis aukštų skaitmeninių kompetencijų, bet padedančiomis per sąlyginai trumpą laiką sukurti įdomių priemonių įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams. Tai ir įspūdingo dydžio dėlionės, kurių detalių skaičius priklauso nuo mokinių gebėjimų, tai ir galvosūkiai, ir žodžių žaidimai, kurie vizualiai atrodo taip pat, tačiau pateiktos informacijos kiekis atitinka kiekvieno mokinio galimybes ir poreikius.
Kadangi ugdome skaitmeninę kartą, reikia atiduoti duoklę ir jų pomėgiams – internetiniams žaidimams. Mokymai dirbti su mano mėgstama programa Flippity turėjo patikti kolegoms iš Kauno, kadangi ši programa leidžia sukurti momentines užduotis per kelias minutes. O išmokus jas kurti, dažniausiai kyla noras žengti toliau. Taip nutiko ir Tado Ivanausko progimnazijos bendruomenei, pasiryžusiai įveikti spynų iššūkį. Tikiuosi, kad į jūsų klases greitai atkeliaus ir Flippity stalo žaidimas, ir smagi viktorina, ir įsivertinimo testas…
Emocijoms atslūgus, įvairiapusiams komentarams socialiniuose tinkluose aprimus, prie naujo trofėjaus parimus, norisi pasidalinti paskutinių penkerių metų įspūdžiais. 2018 metai man buvo tikrai karališki, kadangi už nuopelnus garsinant uostamiesčio švietimą ir kultūrą buvau apdovanotaKaralienės Luizės medaliu. Straipsnių antraštės, skelbiančios, kad medaliai buvo įteikti Klaipėdos krašto šviesuoliams, renginio iškilmingumas, medalio spindesys ir vertė pakylėjo mane, tuo metu jaučiausi pasiekusi savo karjeros viršūnę. Pasirodo, klydau. Po medalio dvejų metų darbas visiškai nepriminė karališko gyvenimo, nes buvau ir mokomojo komplekto „Auk sveikas, vaike!“bendraautorė, ir projektų įgyvendintoja, ir mokomojo žaidimo „Kortelę paimki, žodelį parinki“ kūrėja, ir STEAM klubo mokykloje iniciatorė, ir lektorė, ir mokytoja, siekianti dirbti taip, kad pamokos metu visiems individualių poreikių turintiems vaikams pavyktų pasiekti asmeninę sėkmę… Už visa tai 2020 metais gavau Inovatyviausio kalbų mokytojo sparnus. Tada atrodė, kad jau padariau tiek daug, jog nieko naujo nebeįmanoma sugalvoti. Ir vėl suklydau. Sparnai suteikė tiek polėkio, kad vos spėjau suktis: mokymai kolegoms įtraukiojo ugdymo klausimais, naujų internetinių programų, padedančių sudominti mokinius atradimas ir įvaldymas, ERASMUS+ projektas, mokymo priemonės sutrikusios klausos priešmokyklinukams kūrimas ir ypač saldi naujovė – pagalba lituanistinėms mokyklėlėms ir pasaulio lietuvių bendruomenėms. Darbų buvo nepaprastai daug, turbūt todėl „Lietuvos mokytojo 2023“ skulptūra tokia sunki, juk į ją turėjo sutilpti visa mano 32 metų darbo patirtis!
Už trijų dešimtmečių patyrimus, išgyvenimus, nepakartojamus nuotykius, džiaugsmus ir ašaras dėkoju savo mokiniams, jų tėvams ir kolegoms. Ypatinga padėka šeimos nariams, draugams, kuriems tikrai trūksta mano dėmesio. Ačiū visų šių apdovanojimų sumanytojams, ačiū už galimybę jaustis ypatingos profesijos, kuri pastaruoju metu yra spalvinama ir šviesiais, ir tamsiais atspalviais, atstove. Ačiū už kasdienį darbą praskaidrinančius renginius, kurie su pedagogika nieko bendro neturinčius žmones apstulbina savo gražumu ir prasmingumu. Į šiemetinę šventę mane atlydėjęs žentas nustebino pasakęs, jog labai jaudinosi, kol man buvo teikiamas apdovanojimas, ypatingai išgyveno mano kalbos metu… Tada prisiminiau 2019 metus, kada buvau viena iš trijų, nominuotų Inovatyviausio kalbų mokytojo vardui. Tą kartą į Valdovų rūmus lydėjęs mano gyvenimo žmogus netikėtai prasitarė, kad jam truputį baugu. Visus tris kartus baugu buvo ir man🤭. Štai kaip veikia iškilmingumo ir dvasingumo aura! Žinokite, panašus jausmas lydi ir einant į klasę, kurioje tavęs laukia smalsios, vertinančios ir laukiančios vaikų akys. Pažiūrėkite pamokų pabaigoje į jas ir nebereikės jokių refleksijos įrankių, kad suprastum, kaip praėjo darbo diena.
Kurdama žaidimą „MESK KAULIUKĄ IR SUKURK UŽGAVĖNIŲ BAUBUKĄ“ galvojau tik apie šventę ir jos nuotaiką, bet išvydusi vaikų piešinius greitai persigalvojau. Baubukai pasitarnavo man prisimenant sudurtinių žodžių darybą, gilinat žinias apie būdvardžius, antonimus ir sinonimus, mokantis kurti aprašymus, galvojant palyginimus, net įgyvendinant socialinį ir emocinį ugdymą. Tad manau, kad šitą žaidimą galima žaisti ne tik švenčiant Užgavėnes, bet ir mokantis lietuvių kalbos. Ir ne tik jos!
Iš atsiliepimų supratau, kad žaidimas vaikams patiko. O man patiko, kad jūs žaidimą savaip interpretavote. Ačiū Ustukių pagrindinės mokyklos mokytojai Rasai Adomavičiūtei-Vasiliauskienei už naują idėją 😀
Šiandien paskutinė projekto „Lietuvos mokytojas 2023“ balsavimo diena. Nemėgstu tokių rinkimų, nes žinau, kad mažos mokyklos atstovei sunku konkuruoti su didesnėmis. Visą balsavimo laikotarpį lydėjo įvairios emocijos, nuotaikos ir patirtys: nuostaba, sužinojus, kad mokyklos vadovės mane nominavo, sveikinimų, patekus į konkursą lavina, netikėtas palaikymas iš žmonių, apie kuriuos net nebūčiau pagalvojusi, kai kurių artimųjų ironizavimas, mamytės, kuriai pasirodė, kad kasdien paspaudus ant širdelės, jų vis sumažėja, išgąstis ir visų mano penkiolikos ugdytinių ryžtas padėti laimėti. Šiam projektui esu dėkinga būtent už savo mokinius! Noras matyti augančių širdelių skaičių suvienijo mano auklėjamąją grupę taip, kaip jokia prevencinė programa to nesugebėjo padaryti. Vaikai kasdien rungtyniavo, kuris pirmas prabus ir „Facebook Messenger“ grupėje pasidalins projekto nuoroda su priminimu balsuoti, kuris pirmas praneš apie peržengtą dar vieną šimtą, netgi dalinosi vaizdo reportažais, kuriuose pavykdavo užfiksuoti, kaip tas apvalus šimtas pasiekiamas. Gaila buvo mažųjų, supratusių, jog nepavyks laimėti, nusivylimo ir gera buvo skaityti vyriausiųjų paguodą, kad nebelygintų balsų, o pasidžiaugtų, kiek daug širdučių pavyko surinkti. Ne veltui sakoma, kad stiprybė yra vienybėje. Tokios jos ne vienas man turėtų pavydėti🤭
Kalbėdama su mokiniais apie švenčių simbolius, nustebau išgirdusi iš vieno mokinio atsakymą „Užgavėnės“. Nustebau, nes sunkiai įsimindamas paprastesnius žodžius, šitą vaikas ištarė negalvodamas. Pradėjusi analizuoti situaciją, greitai supratau, kad įdomios, linksmos ir įspūdingos šventės pavadinimą prisiminti lengviau nei niekuo neišsiskiriantį žodį. Tad šiemetines Užgavėnes su mokiniais atšvęsime ir tradiciškai – su kaukėmis, blynais, triukšmingomis vaikštynėmis, ir pagardindami jas kalbą, pažintinius procesus lavinančiomis užduotimis.
Tradicinis Sudoku šį kartą bus nelengvas, nes paveikslėliuose esančios kaukės tarpusavyje šiek tiek panašios. Tad dėmesį palavinti tikrai reikės!
Užduotis „KĄ DĖSI Į UŽGAVĖNIŲ LĖKŠTĘ?“ padės prisiminti tradicinius Užgavėnių patiekalus, skatins pristatyti naujų arba nuolat šiai šventei namuose gaminamų valgių aprašymus.
Žaidimas „MESK KAULIUKĄ IR SUKURK UŽGAVĖNIŲ BAUBUKĄ“ turėtų sukelti linksmą šurmulį, kadangi niekas iš karto negalės atspėti, kokį Užgavėnių personažą nulems metamas žaidimų kauliukas. Žaidimas parengtas įvairių gebėjimų turintiems vaikams, tad išmonės ir juoko užteks visiems. Paskutinėje individualioje užduotyje figūros ir įvairios veido dalys sudėtos iš eilės, tad galima žaisti dviem būdais: mesti kauliuką vieną kartą ir pasirinkti atitinkamą lapą arba mesti kauliuką šešis kartus ir iš kiekvieno lapo iš(si)kirpti reikiamą veido dalį. Antrasis variantas smagesnis, tačiau didelių raidos sutrikimų turintiems vaikams gali būti per sudėtingas.
Užduotis „KAS IŠŠIFRUOS PIRMESNIS, TAM BLYNAS TEKS SALDESNIS“ skirta tiems, kas pamiršo Užgavėnių šventės tikslą. Ją atlikti padės terapinė abėcėlė. Tik būtinai turėkite tą blyną ar kitokį saldų prizą greičiausiai iššifravusiems tekstą🥞
korsigita 