Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Ilsėdamasi Ispanijoje, Pineda de Mar miestelyje, atidžiai žvalgiausi po suvenyrų krautuvėles, tačiau man reikalingo daikto nemačiau. Laimė, Katalonijos sostinė Barselona nerimą išsklaidė ir padovanojo ne tik stulbinančius architektūros šedevrus, bet ir papildė mano literatūros kolekciją garsiuoju Migelio de Servanteso Savedros herojumi – bajoru Don Kichotu iš La Mančos, kurį lydi ištikimasis ginklanešys Sančas Pansa. Suvenyro statulėlės savo kelionę pradeda ant knygos. Kodėl? Perskaitykite knygos nugarėlėje esantį užrašą ir viską suprasite 😀
Kaip sąmoningo kvėpavimo techniką paversti smagiu įpročiu, kas bendro tarp Ezopo ir inžinerijos, kuo gali pasitarnauti santykių formavimui, grupės ar klasės vienijimui vaikščiojančių spalvų eksperimentas, šviesos lūžio dėsnis, ko moko į labirintą pasodintos pupelės, kaip suderinti ugdymą ir savitvardos kompetencijos lavinimą, kodėl reikalingos ir geros, ir blogos emocijos?.. Tai – tik keli pavyzdžiai iš kvalifikacijos kėlimo programos, pristatančios naują SEU būdą, gamtoje jų yra nepaprastai daug, reikia tik atpažinti ir mokėti pritaikyti vaikams.
Šiandien klasėje verkiau. Verkiau ir nesislėpiau. Ašarų priežastis – vaikų siurprizas. Mojuodami įvairiaspalviais balionais mano auklėtiniai įteikė saldainių puokštę ir knygą, kurios autoriai buvo jie patys. Pasirodo net keturis mėnesius visi tyliai ir kruopščiai kūrė tekstus, kuriuos tvarkingai perrašinėjo į didelę violetinę😊 knygą, iliustravo ją piešiniais ir gražiausias klasės akimirkas menančiomis nuotraukomis. Knygoje yra net puslapis su visos mokyklos darbuotojų parašais. Kiek laiko reikėjo, kol juos surinko! Pabaigoje radau vaikų sąrašą su gimimo datomis. Gal kad nepamirščiau nei vieno pasveikinti😉
Skaitydama knygą supratau, kokie mano vaikai yra geri, jautrūs, dėmesingi, supratingi. Vieno tik gaila, per greitai jie auga – vos susidraugauji su nedrąsiu penktokėliu, atsisveikinimo ranką jau tiesia brandus, protingas, gyvenimo dovanas vertinantis jaunuolis. Ši knyga – vienas iš brandos pavyzdžių, padėjusių atsiskleisti dar vienam grupės lyderiui, sugebėjusiam įtikinti skirtingo amžiaus vaikų komandą sukurti tokią dovaną. MYLIU JUS IKI MĖNULIO IR ATGAL!!!
Nedidelis galvosūkių rinkinukas – netikėta, bet visai įdomi mintis, kilusi besprendžiant savo mėgstamus kryžiažodžius. Vieniems galvosūkiai padės užbaigti mokslo metus, kitiems papildys „VASAROS PROJEKTĄ“, tretiems paįvairins vasaros atostogų dienas, kurias dėl blogo oro ar kitų priežasčių teks praleisti uždarose patalpose. Gal tai ir liks tik mažas rinkinukas, o gal atostogos ir rytai su kryžiažodžių žurnalais atneš dar kokių idėjų. Tad šis įrašas, kaip ir pasakos, gali būti be pabaigos.
Nors rubrika vadinasi „Kalba ir rašo mokiniai“, manau, mano gyvenimo žmogaus apsipirkimo patirtis taip pat čia tiks. Ypač jeigu prisiminsime posakį, kad vyrai yra maži vaikai😉Rinkdamasi iš vienos turgaus prekeivės daržoves šaltsriubei, išgirdau vyro prašymą svogūnų laiškų iš jos nepirkti. Daug neklausinėdama sutikau. Sumokėjusi už prekes pasisukau į priešais apsiperkantį vyrą ir nustėrau pamačiusi jo rankose pageltusių svogūnų laiškų ryšulėlį. Paprašiusi paaiškinti tokio absurdiško pasirinkimo priežastį, išgirdau, jog mano vyriškį suviliojo didesni svogūnų gumbai. Į mano priekaištą apie sriuboje plaukiojančius geltonus svogūnų laiškus, atskriejo atsakymas, kad besidžiaugdamas šaknelėmis, pamiršo apžiūrėti viršūnėles. Teko grįžti pas mano pardavėją ir nusipirkti dar vieną žalių ir vešlių svogūnų laiškų ryšuliuką. Išvada – vaikystėje matytas filmukas apie nemokėjusią pasirinkti derliaus mešką sukurtas pagal tikrus faktus😅
Šiandien vėl man gyvenimas pametėjo dovaną – susitikimą su ypatingai smalsiais, įdomiais ir daug žinančiais vaikais iš Pakruojo rajono Žeimelio gimnazijos. Pasiūlymas pravesti edukaciją ir šiuolaikiškai pristatyti liaudies kūrybą skaitmeninei kartai manęs nenustebino, kadangi savo darbe nuolat naudoju informacines technologijas, padedančias vaikus sudominti lietuvių tautosaka.
Edukacinis užsiėmimas Žeimelio bibliotekoje buvo viena iš daugelio Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Mūšos kraštą žodžių skryn“ veiklų. Neįprastai skambantis ir projekto, ir mano užsiėmimo pavadinimas „Atrakink tautosakos skrynio skaitmenėn raktel“ leido suprasti, kad Pakruojo krašte vaikai auginami ir ugdomi tarminėje aplinkoje. Ir ne tik tarminėje, bet ir etninėje. Nors įsijautusių į šiurpės veikėjų vaidmenį vaikų iš rūsio išleisti nenorėjo šiems laikams labiau tinkantis personažas Raudonakis, tačiau jo užduotys padėjo žaidėjams prisiminti ne vieną primirštą tautosakos žanrą: mano jau paminėtą šiurpę, skaičiuotę, užkalbėjimą…
Artėja vasaros atostogos – stovyklų ir žygių metas, tad šaunieji Žeimelio mokiniai galės praturtinti jas šiurpą keliančia istorija prie laužo, o vėliau baimę išsklaidyti mindami mįsles, žaisdami žaidimus, dainuodami savo krašto dainas, nes gauti sertifikatai ir garbės ženklai liudija, jog jie yra tikri tautosakos ekspertai!
Sukurti tokį projektą paskatino mokinių klausimai, ar reikės šią vasarą rinkti atostogų rinkinuką, o taip pat mamų prašymai sugalvoti nematytų užduočių jų vaikams. Projekte esančios veiklos padės vaikams nepamiršti, ko mokėsi, kad ateinantis rugsėjis prasidėtų džiugiai ir produktyviai.
Užduotis „Atvirukas Mamai“ lietuvių kalbos pamokoje paįvairins žodžių darybos mokymą, logopediniuose ar specialiojo pedagogo užsiėmimuose pasitarnaus mokantis skirti pirmąjį žodžio garsą, diferencijuoti garsus S ir Š. Teisingai atlikta užduotis transformuosis į 3D gėlę, kuri papuoš Motinos dienai kuriamą atviruką. „Sveikinimas Mamai“ skirtas dėmesio koncentracijai lavinti. Jeigu langeliai „nepabėgs“, vaikai turės dar vieną atviruką, kurį beliks užrašyti ir padovanoti brangiausiam žmogui.
Kai atvirukai bus sukurti, įtraukite vaikus į veiklas sugalvodami daugiau užduočių kiekvienam pagal poreikius ir gebėjimus. Pavyzdžiui, pasiūlykite sukurti sveikinimą iš pirmosios gėlės žiedlapiuose esančių žodžių. Tie, kam užduotis per sunki, gali išrinkti ir nurašyti žodžius, kuriuos norėtųsi pasakyti savo mamai. Galima pratęsti žodžių, prasidedančių raidėmis S ir Š sąrašą, galima kurti didesnį žodžio MAMA lizdą. Nepamirškite paprašyti pažymėti žodžių dalis, pasiūlykite sugalvoti su duotais žodžiais sakinių su kreipiniu, vienarūšėmis sakinio dalimis. Kiti galės įtvirtinti tiesioginių, klausiamųjų, šaukiamųjų sakinių skyrybą. Gabūs vaikai tegul sugalvoja sudėtinių sakinių. Jeigu mokote būdvardžių, vieni vaikai pagilins žinias aprašydami gėles, kiti – išvardindami jos spalvas. Bandydami atspėti gėlės pavadinimą, papildykite mokinių žodyną stebėdami įvairius pavasario augalus. Atviruko gaminimas – atspirties taškas, kur atsispyrę nuo jo mokiniai nušoks, priklausys nuo einamų temų, jūsų kūrybiškumo ir noro įtraukti vaikus į bendrą veiklą.
Klaipėdos Litorinos mokykloje kiekvieną pusmetį vyksta patyriminio ugdymo veiklos. 2023 m. pirmąjį pusmetį dalyvavome programoje „Jaunasis sinoptikas“. Kadangi mąstymas glaudžiai susijęs su kalba, sutrikusios klausos vaikai neturi galimybės gauti reikiamo kiekio audialinės informacijos, todėl reikia ieškoti kalbos ugdymo metodų, kurie ne tik kompensuotų tą trūkumą, bet ir lavintų mąstymą, koncentruotų dėmesį, turtintų žodyną. Tad man reikėjo atrasti tokių patyriminės veiklos būdų, kurie, supažindindami su sinoptiko profesija ir įvairiais gamtos reiškiniais, palengvintų nežinomų žodžių ir perkeltinės reikšmės frazių suvokimą. Mintyse dėliodama programą, netikėtai supratau radusi raktą, galintį tai padaryti.
Pirmąją programos įgyvendinimo dieną pasiūliau mokiniams pagaudyti vėją. Tam jie turėjo pasigaminti anemometrą. Kas tai yra? Tai – vėjo greičio matavimo prietaisas. Labiausiai paplitęs anemometro tipas yra puodelio anemometras, kurį sudaro keturi puodeliai, sumontuoti ant rankenų, besisukančių nuo vėjo. Taurės gaudo vėją ir verčia rodykles suktis.
Pasigaminę vėjo gaudyklę vaikai ilgai jo laukė, nes kovo pradžia buvo labai rami. Tad mokinių žodynas buvo papildytas nauju žodžiu TYKA. Tai – diena be vėjo. Laimė, vėjo sulaukėme. Ir ne bet kokio – vieną dieną jis būdavo silpnesnis, kitą – stipresnis… Mokinių anemometrui teko atlaikyti net ir audros gūsius! Taip vaikų žodyne atsirado sinonimų sąrašas, padėjęs apibūdinti skirtingo greičio vėjo judėjimą: PUČIA, DVELKIA, DUMIA, GAIRINA, ŠIURINA, SIAUČIA…
Paskutinę patyriminės veiklos dieną mano pasiūlymas pagauti vėją su maišeliais iš pradžių vaikus suglumino. Vėliau linksmai bėgiodami po mokyklos stadioną jie vis dėlto pripildė savo maišelius. Sulaukę klausimo, ar maišeliuose tikrai vėjas, mokiniai iš karto linktelėjo galvas. Tada išdalinau jiems balionus ir paprašiau pripūsti. Išgirdę tą patį klausimą, vaikai susimąstė ir netrukus šūktelėjo, jog ir balionuose, ir maišeliuose yra oras. Taip mes išsiaiškinome, kad vėjo pagauti neįmanoma. Šis nušvitimas padėjo mokiniams suvokti frazeologizmo GAUDO VĖJĄ LAUKUOSE prasmę. Užduotis, prašanti skaitmeniniame žodyne pasirinkti patikusius frazeologizmus apie vėją, jų pristatymas klasės draugams palengvino ir kitų pasakymų: DYKI VĖJAI, KIŠENĖSE VĖJAI PUČIA, IŠEITI ANT KETURIŲ VĖJŲ, VĖJAI GALVOJE, supratimą.
Tad tikiuosi, kad šios veiklos pristatymas NENUEIS VĖJAIS ir jūs padėsite savo mokiniams atskleisti tai, ką kadaise užkodavo mūsų senoliai🌬️
Man gyvenime yra du nepakartojami gamtos reiškiniai, įkvepiantys ir džiuginantys. Kada teka ar leidžiasi saulė, norisi imti teptuką ir tapyti. Deja, bet to niekada nepadariau, nes su piešimu visiškai nedraugauju 😦 Antrasis įkvėpimo šaltinis man yra pavasaris. Vaikštinėdama šiandien po savo mikrorajoną dairiausi, gėrėjausi ir mintyse dėliojau žodžius, kurių, skirtingai nei teptuko, neslėpsiu. Gal kažkas pajus tą pačią pavasario magiją 😀
korsigita 