Po dvejų metų pertraukos atskriejęs laiškas su žinia, kad buvau apdovanota eTwinning nacionaliniu kokybės ženkleliu, vėl sugrąžino tą kasmetinį džiaugsmo ir pasididžiavimo įgyvendinta veikla jausmą.
Daugiau nei dešimtmetį kuriamiems ir įgyvendinamiems projektams teko užleisti vietą Erasmus+ programai, kuri visai nepaliko laiko eTwinning veikloms. Laimė, praėjusią vasarą, lituanistinių studijų Klaipėdos universitete metu, sutikta Švedijoje lietuvių vaikus ugdanti mokytoja, o vėliau po mano vesto seminaro Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje priėjusi muzikė išprašė sukurti projektą, padėsiantį joms abiem žengti pirmuosius žingsnius Europos mokytojų bendruomenėje. Negalėjau atsisakyti, todėl gimė, vertintojų žodžiais, jaukus šventinis projektas „AR JAUTI, KAD ATEINA KALĖDOS?“, prisidėjęs prie lietuvių kalbos žodyno turtinimo, įvairių mokinių įgūdžių lavinimo ir vaikų emocinės gerovės stiprinimo.
Kiekvienais metais kurdavau po vieną eTwinning projektą, kadangi jie yra lengvai integruojami į ugdymą. Mokyti vaikus pasitelkiant projekto metodą, suburiant bendraamžius iš įvairų Europos šalių padeda kurti netradicines ugdymo(si) aplinkas, didinančias mokymo(si) motyvaciją, keliančias vaikų savivertę, gerinančias fizinę ir emocinę jų savijautą, o taip pat suteikiančias daug džiaugsmo dirbant ir mokantis su draugais iš daugybės Europos šalių. Tad pasibaigus kalėdiniam projektui priėmiau kvietimą dalyvauti projekte „MŪSŲ PASAULIO EMOCIJOS“. Gaila, kad dėl eTwinning platformos atnaujinimo trukdžių negalėjau pretenduoti į šio projekto kokybės ženklelį, tačiau organizatorių įteiktas sertifikatas ne mažiau svarbus ir brangus, kadangi šio projekto metu tarpusavyje apsikeitėme daugybe naujų metodų, skirtų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų socialiniam ir emociniam ugdymui. Džiaugiuosi, kad mano pasiūlymas pratęsti projekto veiklas Erasmus+ programoje sulaukė pritarimo, tad tikiuosi netrukus vėl išgirsti apie jį, kadangi jaučiu, kad projekto metu susibūrusi komanda dar daug ką gali šia tema nuveikti.
korsigita 