Kategorija: Terapija
ŽAISMINGAI MOKSLO METŲ PRADŽIAI
Artėjantys mokslo metai sukelia įvairių emocijų: vieni džiaugiasi nauja pradžia, kitus gąsdina nežinomybė, treti vis dar nori mėgautis vasaros malonumais, ketvirti apskritai nežino, ko nori. Tad keletas žaidimų ir galvosūkių gali palengvinti perėjimą nuo nerūpestingo atostogų režimo prie darbo ritmo.
Ir lauke, ir uždarose patalpose žaidžiamas žaidimas „KUBELĮ IŠMESK, DAIKTĄ SURASK“ leis vaikams pakartoti spalvas ir skaičius, pastebėti juos supančioje aplinkoje įvairius daiktus ir reiškinius.
Pagal prancūzų matematiką Eduardą Luką sukurtas žaidimas „TAŠKAI IR DĖŽUTĖS“ lavins loginį ir strateginį mąstymą, mokys orientuotis erdvėje, padės susikaupti ir išlaikyti dėmesį.
Žodžių žaidimas „MOKI ŽODĮ – ŽINAI KELIĄ“ lavins vaikų kalbą ir vaizduotę, o tradicinis užšifruotas mokytojo laiškas perduos linkėjimą visiems, pradėjusiems dar vienus žinių ir atradimų metus.
Mokamą užduočių ir galvosūkių rinkinį „UŽRAŠINĖ“ vienija tautosakos tema. Rinkinys patiks jau mokantiems skaityti ir rašyti mokiniams. Mažesniesiems tiks ir patiks pernai metų rinkinys „PIEŠTUKINĖ“.
Žaismingumo pridės ir du anksčiau įkelti žaidimai: MOKYKLINIAI SUDOKU ir RUDUO KUBELIUOSE
Daugiau idėjų mokslo metų pradžiai
Apsaugota: „PIEŠTUKINĖ“
VASAROS TURTAI
Keliaudami, gerdami į save užjūrio kvapus, stebėdamiesi įspūdingais architektūriniais šedevrais, grožėdamiesi nematytais gamtos stebuklais, ragaudami neįprastus patiekalus, nardydami šiltomis bangomis vis tiek ilgimės savų namų ir akiai įprastų vaizdų, kurie kaskart priverčia aiktelėti. Taip nutiko ir privažiavus šią pievą🌿🌺🌿
Daugiau gamtos įkvėptų posmelių
PAVASARIO POJŪČIAI
Man gyvenime yra du nepakartojami gamtos reiškiniai, įkvepiantys ir džiuginantys. Kada teka ar leidžiasi saulė, norisi imti teptuką ir tapyti. Deja, bet to niekada nepadariau, nes su piešimu visiškai nedraugauju 😦 Antrasis įkvėpimo šaltinis man yra pavasaris. Vaikštinėdama šiandien po savo mikrorajoną dairiausi, gėrėjausi ir mintyse dėliojau žodžius, kurių, skirtingai nei teptuko, neslėpsiu. Gal kažkas pajus tą pačią pavasario magiją 😀
Panašūs įrašai:
NAMO PASLAPTYS
Namo simbolis meno terapijoje užima svarbią ir nevienareikšmę vietą. Tai – ne tik konkretus pastatas, kuriame žmogus gyvena. Po juo gali slypėti ir asmeniniai žmogaus išgyvenimai, ir savojo „aš“ paieškos, ir santykiai šeimoje, ir bendravimas, bendradarbiavimas su aplinkiniais, ir šalies, tautos nacionaliniai, kultūriniai požymiai… Man namo piešimas padeda išsiaiškinti vaikų tarpusavio santykius. Po tokių kūrybinių klasės valandėlių visiems kartu atsiskleidžia ir santykiuose atsirandančių problemų priežastys.
Pajutusi, kad mano auklėtinių tarpe vis dažniau kyla kibirkštys, pasiūliau nupiešti namą. Sulaukiau daug klausimų, kaip jis turi atrodyti, tačiau nieko daugiau nebeaiškinau. Todėl gavau 15 skirtingų, bet daug pasakančių pastatų, kuriuose vėliau paprašiau surašyti visų auklėjamosios grupės vaikų, tame tarpe ir mano, vardus. Vardai sudėliojo visus likusius taškus. Šį kartą namo išvaizda nebuvo lemiama, didžiausią dėmesį kreipiau į mūsų vardus. Languose, pro juos šviečiančiuose kambariuose, duryse, ant laiptų, kopėčių surašyti ar po visą teritoriją išmėtyti vardai atskleidė slaptas grupeles, dar kartą patvirtino, kas yra tikri lyderiai, kas veržiasi jais būti, o kas visai to nenori. Piešiniai parodė mažųjų požiūrį į vyresniuosius, perdavė vaikų nebylią žinutę, kad jiems labai reikalinga mano ranka. Įdomu buvo analizuoti savo vardo vietą auklėtinių pastatuose. Vieni jį žingsneliu atskyrė nuo visos grupės, antri įkurdino nedideliame kambarėlyje ar mažu langeliu pažymėtoje pilies patalpoje, treti apgyvendino kaimynystėje. Buvo ir toks namas, kurio palėpėje gyvenu kartu su piešinio autore. Kai pasiteiravau kaimynu tapusio mokinio, ar aš netrukdysiu jam gyventi, pastarasis nusijuokė ir papurtė galvą. Šis piešinys man ypač svarbus, nes jo autorius, išgyvenantis labai sunkų laikotarpį, įsileido mane į savo teritoriją parodydamas didelį pasitikėjimą ir norą būti kartu.
Nors sakoma, kad piešinys padeda išreikšti tai, ką sunku įvardinti žodžiais, tačiau nemažai informacijos gavau ir iš piešinių pavadinimų, bet pastebėjimus šį kartą pasiliksiu sau, kadangi dauguma jų yra itin atviri ir jautrūs.
LĖLĖS UGDYMUI IR TERAPIJAI
Žodis – svarbiausia komunikacijos priemonė, bet pasitaiko atvejų, kada būna sunku savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiu. Taip nutinka ir dėl raidos sutrikimų, ir dėl charakterio savybių. Vieniems žodžiai liejasi nenutrūkstamu srautu, kitiems vos pavyksta išstenėti trumpą tylų atsakymą, o tretiems jie užstringa ir komunikavimo procesas nutrūksta. Kokybiškam bendravimui koją pakiša ir skurdus žodynas. Tad pristatau lėlių ir dramos terapijos interpretaciją – mini spektaklių kūrimą, kuriuose vaidina mokinių pagamintos lėlės, kartais pasiskolinančios mokinių balsus, o kartais savo jausmus ir emocijas išreiškiančios judesiu. Kad judesys kompensuotų kalbėjimo problemas, lėlės buvo gaminamos iš laikraščių, nes ši medžiaga suteikia joms norimą pavidalą, leidžia išsilankstyti pačiomis netikėčiausiomis pozomis ir suteikia galimybę lavinti vaikų kalbos ir komunikavimo įgūdžius. Nereikia pamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo svarbos, nes susukti laikraštį į ploną vamzdelį iš pradžių sunkiai sekėsi 😀
Taip jau susiklostė, kad mano auklėjamojoje grupėje yra 12 berniukų ir tik 3 mergaitės. Taip jau susiklostė, kad lėlių gaminimo savaitę visos mergaitės sirgo. Tad dar kartą pasikartosiu, jog visos šios grožybės sukurtos berniukų rankomis! Lėlės dalyvavo lietuvių kalbos pamokose: vieniems jos atskubėjo į pagalbą padėti kurti dialogus, mokytis tiesioginės kalbos skyrybos; kitiems „aiškino“ būdvardžio kaitymo giminėmis ir skaičiais ypatumus; tretiems lėlės padėjo lengviau suvokti patarlių ir posakių perkeltines prasmes. Tai liudija perdaryta liaudies išmintis ir sukurtos trumpos scenelės.
Beje, šiomis lėlėmis galima pasinaudoti mokant žmogaus anatomijos ir fiziologijos (#STEAM ugdymas). Mano pačios sukurtos dvi lėlės turėjo visas vyriškas ir moteriškas kūno dalis. Kai kam kilo noras prunkšti, kai kas suko akis į šalį, tačiau natūraliai atrodančios lėlės pasitarnavo man kalbant apie lytiškumą ir Lietuvoje nuvilnijusį nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalą.
Lėlės gali padėti įgyvendinti ir kitas prevencines programas, prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo; jos gali dalyvauti klasės renginiuose, nes kurdami įvairias situacijas su jomis vaikai nejučiomis prabyla ir bent akimirkai užmiršta bendravimo baimes, sumažėja komunikacijos problemos, atsiskleidžia mokinių vidinis pasaulis, noras pasisakyti ir būti išgirstiems.
CHEMINĖ REAKCIJA
Sakoma, kad tarp įsimylėjusių žmonių įvyksta cheminė reakcija. Taip ir yra – smegenyse esantys hormonai ir cheminiai junginiai sukuria virtinę reakcijų, kurias galime pavadinti vis kitu vardu: meilė, vos vienu žingsniu nuo jos nutolusi neapykanta, susižavėjimas, simpatija, prisirišimas… Kokią cheminę reakciją slepia Valentino dienos raštelis? Paslaptį išsiaiškinti siūlau kartu su chemijos mokytoju, nes reikės prisiminti cheminių elementų periodinę lentelę. Iššifravę raštelį būtinai aptarkite, kas įvyktų, susijungus kiekvieno žodžio elementams. Po to pasinerkite į jausmų ir dažų magiją, kad kalbėdami apie difuzijos dėsnį pajustumėte ir terapinį spalvų poveikį. Tik nepamirškite užsiėmimo ar pamokos pažymėti #STEAM ženklu!
Daugiau idėjų Šv. Valentino dienai:
ŠIRDELIŲ DIENAI NAUJA!
ŽAIDIMAS „KĄ MATAI IR KĄ JAUTI?“
VIENA ŠVENTĖ KITĄ ŠVENTĘ VEJA, O MES VĖL MOKOMĖS SU ŠIRDELĖM!
LĖLĖS
Ar galite patikėti, kad šios lėlės – berniukų darbas? Kodėl lėlės? Ką jos veikia lietuvių kalbos pamokose? Koks jų vaidmuo klasės valandėlėse? Kas jas sieja su STEAM ugdymu? Kokiai terapijos rūšiai jos priskiriamos?.. Klausimų daug, o atsakymų reikės šiek tiek palūkėti, nes šiandiena buvo tik netikėta pradžia įdomiame kelyje 😀
„MANO VIDINIS PANTEONAS“
„Iš pradžių buvo chaosas“… Taip prasideda pasakojimas apie graikų dievų kilmę. Mano piešinyje iš pradžių buvo Olimpo kalnas.
Įdomu, kad šiandien vykęs dailės terapijos užsiėmimas „Mano vidinis panteonas“ sutapo su vyresnėse klasėse pradėta studijuoti graikų mitologija. Dar vienas sutapimas, kad vieną iš septynių šiandieniniame užsiėmime paminėtų deivių – Persefonę – šiandien su mokiniais sutikome skaitydami mitą apie Sizifą. Tiesa, dailės terapeutai sako, kad nieko atsitiktinai nebūna, bet mintyse kirba, jog literatūros pamokos galėjo pakišti koją ir sutrukdyti įsigilinti į save. Nors… Lektorės užduotis buvo visai kita, tokia kalno transformacija įvyko savaime, tad gal tik reikia laiko, kad suprasčiau, kas mano panteone užima svarbiausią vietą.
Kaip gera, kad prieš keletą metų į mano gyvenimą atėjo dailės terapija, kaip gera, kad pripildė jį ramybės, susitaikymo, įkvėpimo…
korsigita 