Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Įkvėpta sėkmingo meno terapijos metodų pritaikymo ugdant savo mokinių gebėjimą vertinti ir įsivertinti, parengiau seminarą, kurio metu pristačiau keletą naujų metodų, galinčių pakeisti visiems įprastus emocijų veidelius, šviesoforo spalvas, lipnius lapelius, picos ar pyrago dalybas.
Nors pamažu, nors nedrąsiai, bet renginio dalyvės neatsilaikė prieš meno terapijos magiją ir atsivėrė, su nuostaba prisipažindamos, kad renginio pradžioje kiekvienos jų atliktas darbas ženkliai pasikeitė nuo panašaus darbo, padaryto prabėgus keletui valandų. Susirinkusios sužinoti, kaip užauginti kritiškai mąstančią, gebančią vertinti ir įsivertinti asmenybę, ugdytojos nejučia pačios tapo to proceso dalimi, nes turėjo galimybę pačios praktiškai išbandyti meno terapijos metodus, taikomus pamokose, klasės valandėlėse, neformaliojo ugdymo užsiėmimuose ir kitose veiklose tiek ikimokyklinukams, tiek mokyklinio amžiaus vaikams, tiek savo kolegoms. Jos sužinojo, kad meno terapiją galima pasitelkti į(si)vertinant ne tik įgytas žinias ir pasiekimus, savo ir aplinkinių poelgius, nuotaikas ir jausmus, bet ir perskaitytos knygos, matyto kino filmo, spektaklio herojus. Seminaras padėjo suprasti, kad meno terapija yra vienas iš dėkingiausių būdų, padedančių ir vaikams, ir suaugusiesiems geriau pažinti save, suvokti savąjį AŠ, skatinančių atsiverti sau ir kitiems, mokančių prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, darbą, suteikiančių galimybę gauti grįžtamąjį ryšį.
Susidomėjusius ir norinčius apie šiuos metodus sužinoti daugiau, kreipkitės el. paštu kudariene@gmail.com ir aš su malonumu padėsiu perprasti juos bei pasidalinsiu teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.
Tęsdama temą PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES, dalinuosi vienos didžiausių Didžiosios Britanijos nevyriausybinių organizacijų projekto ,,Keisk savo požiūrį į negalią – „Žemiški nepatogumai“ sukurtais socialiniais filmukais, kurių personažai turi kokią nors negalią. Su humoru pristatydami rimtas problemas filmuko veikėjai ir jų kūrėjai siekia, kad žmonės pakeistų savo požiūrį į negalią, suprastų neįgaliųjų žmonių poreikius ir pradėtų kitaip mąstyti bei elgtis.
Tai nėra naujas produktas, pasak projektą pristatančių atstovų, flmukai DVD plokštelėse su lietuviškais subtitrais turėjo būti platinami mokyklose ir jaunimo ugdymo centruose. Kadangi manęs jie nepasiekė, įtariu, jog ir kitiems jie gali būti nematyti. Ši vaizdo medžiaga tiks klasių valandėlėms, socialiniams renginiams, juos galima pasiūlyti žiūrėti vaikams kartu su savo šeimos nariais, kadangi dauguma mūsų vis dar nusuka akis prieš save išvydęs neįgalų žmogų arba perdėtai siūlo savo pagalbą, kurios jiems kartais visiškai nereikia.
Gana greitai miestuose ir miesteliuose prasidės tradicinis šurmulys – linksmai aidintis varpelis praneš apie naujų mokslo metų pradžią, kurią kiekvienas ugdytojas stengiasi padaryti kuo įspūdingesnę, originalesnę ir įsimintinesnę. Todėl kaip ir kasmet parengiau užduočių, tiksiančių ir pirmajai mokslo metų šventei, ir pirmosioms pamokoms. Šį kartą kviečiu pažaisti su žodžiais.
Kartu su vaikais keliaujant po Lietuvą („KELIONĖ PO LIETUVĄ“) ir ieškant pasislėpusių žodžių, galima pakalbėti apie įvairius miestus, pasidalinti žiniomis apie kultūros ir istorinius paminklus. Jei vaikai dar nenusiteikę rimtai dirbti, galima paprašyti pažymėti tuos miestus, kuriuose gyvena vaikams svarbūs žmonės, tuos miestus, kuriuos jiems norėtųsi aplankyti. Mėgstantiems žaidimus vaikams turėtų patikti išrinkti ir surašyti miestus, iš kurių pirmųjų raidžių susideda jų vardai. O vėliau būtų įdomu sujungti tuos miestus linijomis ir pamatyti savo vardo figūrą.
Ruošiantis pirmosioms pamokoms pravartu prisiminti ne tik mokyklinių priemonių pavadinimus, bet ir pasikartoti daiktavardžių kaitymo linksniais taisykles. Tai padaryti galima sprendžiant galvosūkį „RUOŠIUOSI PAMOKOMS“.
Mokyklinių priemonių temą tęsia KRYŽIAŽODIS „PABĖGUSIOSBALSĖS“. Ši užduotis padeda prisiminti lietuvių kalbos garsus ir raides, plečia žodyną, lavina mąstymą.
DĖLIONĖ „SAKINYS“ tinka ir lietuvių kalbos pamokoms, ir kalbos lavinimo užsiėmimams, ir žurnalistų, literatų ar kalbininkų būreliams, ir įvairioms šventėms, konkursams ar viktorinoms. Suradę kiekvienos dėlionės detalės vietą ir perskaitę sakinį, vaikai sakinio minties teisingumu gali įsitikinti analizuodami žemiau pateiktus pavyzdžius:
Aš myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Myliu visus šeimos narius.
Ar myliu mamą, tėtį, sesę ir brolį. Svarstau, ar myliu savo šeimos narius.
Aš myliu mamą, tėtį, sesę ar brolį. Teigiu, kad myliu kažkurį šeimos narį.
Pasiūlius mokiniams pakeisti kiekviename naujai sudarytame sakinyje po vieną raidę, mokoma suvokti žodžio įtaką tekstui, plečiamas vaikų žodynas, lavinamas dėmesys, vaizduotė:
Jonas parodė savo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tavo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius barus. Jonas parodė tėvo mėgstamiausius batus.
Julė pradėjo kepti pyragą. Julė pradėjo tepti pyragą. Julė padėjo tepti pyragą. Julė žadėjo tepti pyragą.
Sceną puošė lėlės. Sceną puošė gėlės. Sieną puošė gėlės.
Vyresniųjų klasių mokiniams galima pasiūlyti pakeisti pasirinkto sakinio iš skaitomos knygos raidę ir padiskutuoti, kaip pakryptų kūrinio siužetas, kaip susiklostytų veikėjų likimai, o gal ta raidė nepadarytų jokios įtakos ir pan.
Žaisti su sakiniais galima ir analizuojant periodinės spaudos tekstus. Tai šiuo metu ypač aktualu, kadangi internetiniai portalai, konkuruodami ne tik vieni su kitais, bet ir su laiku, daro labai daug klaidų, kartais iš esmės pakeičiančių pateikiamą informaciją.
Pavyzdys iš „Lietuvos ryto“ savaitinio žurnalo „TV antena“ (32/2018).
Pradinukams skirta užduotis „OBUOLIŲ MAIŠAS“ lavina kalbą, dėmesį, moko skirti spalvų atspalvius.
Būsimiems pirmokėliams skirta Birutės Lenktytės-Masiliauskienės knygutė „Peliuko pamokėlės. Ruošiamės į mokyklą“ padeda papildyti turimų žinių bagažą, lavina pažintinius procesus, kūrybiškumą.
Tinklapis Education.comskirtas tiems, kurie vis dar nieko nerado. Čia yra daug originalių visus pažintinius procesus lavinančių užduočių, skirtų pirmosioms pamokoms! (NAUJA!)
Emocijoms nurimus, įspūdžiams susigulėjus, keistai tuštumai atsiradus, norisi vėl mintimis sugrįžti į pusmetį trukusius kūrybinius darbus.
Kurdama trečiojo konkurso užduotis likau ištikima renginio idėjai ir formatui, tad dalyviams vėl teko sulaukti interneto kanalais atkeliavusios užduoties ir pradėti nuotykių kelionę, kuri šiais metais buvo pakankamai ilga. Tačiau, priešingai nei praėjusiais metais, nesulaukėme jokių nepasitenkinimo komentarų, kadangi visi žinojo, jog šis konkursas dedikuojamas sportui. Taigi pasirinkę keturis labiausiai mūsų miestą garsinusius objektus, nukėlėme konkurso dalyvius į senovės baltų ir Antikos mitus, kadangi uostamiesčio sporto klubai vieningai pasirinko dievų ar su jais susijusių daiktų pavadinimus. Kokius? Iššifruokite užduotis ir sužinosite.
Jeigu patiko pirmųjų dviejų konkursų idėjos, į klasės, grupės, komandos ar šeimos renginius drąsiai įtraukite ir trečiojo konkurso temą. Dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis ar riedučiais aplankydami keturis uostamiesčio sporto klubus, atgaivinsite ir sielą, ir kūną, nes nieko nėra maloniau už bendravimą su artimais žmonėmis.
Jei mano žodžiais dar abejojate, pasižiūrėkite nuotaikingą filmuką, kuriame slapta kamera užfiksuotos nesuvaidintos emocijos, džiaugsmas ir azartas 😀
Sunku paaiškinti, kas nutiko, kad toks šaunus konkursas, patekęs net į Klaipėdos – 2017 metų Lietuvos kultūros sostinės renginių programą, liko neaprašytas mano tinklaraštyje. Apie tai prisiminiau kurdama trečiojo konkurso, vyksiančio šių metų balandžio 11–26 dienomis, užduotis.
Laimė, visagalis internetas išsaugojo įdomiausias konkurso akimirkas ir pasakojimą apie tai, kaip jaunieji klaipėdiečiai vykdė miesto mero misiją 🙂
Dalinuosi konkurso užduotimis, kad visi norintys bet kada galėtų pasinerti į kvapą gniaužiančius nuotykius ir pakartoti Prūsijos karalienės Luizės paieškas:
Ilgai galvojau, kokį Advento kalendorių padaryti savo auklėtiniams, todėl „Kalėdų miestelio“ brėžiniai internete labai nudžiugino mane ne tik originalumu, bet ir patogumu: juk reikės tik iškirpti ir suklijuoti. Tačiau karpydama spalvotas figūras supratau, kad tai nebuvo pati sunkiausia artėjančio Advento dalis, nes niekaip nesugalvojau, ką įdėti savo vaikams į tuos simpatiškus mažyčius namelius. Iš pradžių svarsčiau apie lietuvių kalbos užduotėles, vėliau mintys peršoko prie saldumynų, o šiandien ryte šovė išganinga mintis padaryti viską atvirkščiai. Todėl nuo gruodžio pirmos dienos iki pat Kūčių į „Gerumo miestelio“ vardą gavusio kalendoriaus namelius vaikai dės savo gerus darbus ir darbelius. Jie bus įvairūs: dideli ir maži, reikšmingi ir ne tokie ypatingi, kasdieniniai ir netradiciniai, suplanuoti ir netikėtai atlikti… Beje, jau žinau, kad gruodžio pirmosios namelyje atsiras lapelis su užrašu „mes pasistengėme, kad benamiams šunų ir kačių prieglaudos gyvūnėliams gruodis būtų sotesnis ir šiltesnis“.
Šios trumpos animacinės istorijos leis vaikams ir suaugusiesiems suprasti, kaip jaučiasi mūsų tarpe žmonės, turintys negalią, nevalingų įpročių ar keistenybių. Jei jūsų klasėje yra vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, šie filmukai padės šalia esantiems mokiniams įsijausti į jų būseną, paskatins užjausti, globoti ir neatstumti. Peržiūrėkite juos klasės valandėlių, tolerancijos renginių metu. Jautriai papasakotos istorijos neturėtų palikti abejingų net ir didžiausių mokyklos akiplėšų.
Tikrais faktais paremtas filmukas “Ian” pasakoja apie berniuką Janą, cerebrinio paralyžiaus prikaustytą prie invalido vežimėlio, bet nenuslopinusio noro žaisti ir bendrauti su vaikais. Tačiau vaikams berniuko noras nedaro didelio įspūdžio, priešingai, sukelia juoką ir patyčias. Filmuko tikslas – parodyti vaikams, kad jie yra sudaryti iš tos pačios medžiagos, o suaugusiesiems priminti, kad šiandieniniame pasaulyje nebūtina būti neįgaliu, susvetimėjimas, atstūmimas, izoliacija būdinga ir sveikų žmonių tarpe.
Atsargi istorija jautriai paaiškina buliozine epidermolize sergančiam Nikitai, kad jis pasaulyje ne vienintelis lengvai pažeidžiamas, kad atsargiai elgiantis įmanoma džiaugtis ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Dovana. Šiuo trumpametražiu filmuku vokiečių multiplikatorius Jacob Frey suteikia stiprybės atsitiesti visiems, patyrusiems didžiausias negandas, ir ragina keisti požiūrį ne tik į savo, bet ir aplinkinių gyvenimus.
Anatolio puodelis pasakoja ne tik apie kitokius vaikus, tokį puodelį turime dažnas. Tik vieniems pavyksta su juo susigyventi, o kiti niekaip nesugeba padaryti taip, kad puodelis kuo mažiau kristų aplinkiniams į akis. Savaime suprantama, nes tai nėra daiktas, kurį galima „pamesti“, tai – mūsų charakterio bruožai, neretai sukeliantys daug problemų ir skaudžių pasekmių.
Skarlet suteikia stiprybės su sunkiomis ligomis kovojantiems ir dažnai į juodą nevilties bedugnę įkritusiems žmonėms. Pagal tikrą istoriją sukurtame filmuke mažos mergaitės svajonę tapti balerina sugriovė sarkoma – kaulų vėžys. Jos ir mamos užsispyrimo dėka Skarlet vėl gyvena pilnavertį gyvenimą, savo džiaugsmu suteikdama viltį jos netekusiems.
Filmuko Tamara herojė iš pirmo žvilgsnio lyg ir niekuo neišsiskiria iš kitų vaikų. Vėliau paaiškėja, kad ypatinga plastika ir ritmo pojūčiu apdovanota mergaitė yra kurčia. Kadangi aš pati dirbu su klausos negalią turinčiais vaikais, tai manęs nenustebino – kurtieji mėgsta ir gali šokti. Sulaukę palaikymo iš artimųjų, jie gali įgyvendinti beveik visas savo svajones.
Valso duete dvi iš išorės trapios lyg porcelianas merginos yra siamo dvynės, bijančios visuomenės reakcijos, todėl vengiančios viešumo. Gyvenimo džiaugsmą seserys junta tik grodamos fortepionu. Bet kartą jų vienatvę nutraukė pro šalį ėjęs smuikininkas, parodęs, kad muzikai nesvarbu, kaip atrodo ją mėgstantys žmonės. Juk muziką mes jaučiame širdimi.
Mano broliukas iš mėnulio mažos mergaitės lūpomis pasakoja apie autistišką brolį, kuris bijo triukšmo, svetimų žmonių, nagų kirpimo ir kitų pašalinių dirgiklių, į kuriuos reaguoja save žalodamas, šaukdamas, griūdamas ant žemės. Sesutei gaila brolio, su kuriuo darželyje niekas nedraugauja, jo vengia net praeiviai, todėl ji praskaidrina mažylio dienas pačių sugalvota kalba, smagiais žaidimais ir užsiėmimais. Šį filmuką reikėtų peržiūrėti visiems, kadangi gana dažnai autizmo sindromą turintį vaiką visuomenė nurašo vienu vieninteliu žodžiu – neišauklėtas 😦
Rugsėjo pirmosios šurmulys nurimo, tačiau įspūdžiai išliko, todėl dalinuosi jais su savo tinklaraščio draugais. Ką mes veikėme pirmosios pamokos metu, skaitykite šventės scenarijuje.
Pasakodama apie savo klasės stendus, esu minėjusi, kad mėgstu gyvus, įtraukiančius į veiklą stendus. Šis – ne išimtis, kadangi ne tik papuošė mano klasę, bet ir pasitarnaus kartojant skyrybos ženklus, sakinių rūšis, padės plečiant žodyną sinonimais ir antonimais, diskutuojant apie žmonių nuotaikas, jausmus ir emocijas.
Emocijų veidukus laminavau ir užklijavau ant pagaliukų, kadangi planuoju juos panaudoti dažniau. Ne vienas esame įpratę pamokos pabaigoje įsivertinti savo pasiekimus, apžvelgti pamokos turinį naudodami tris emocijų veidelius: liūdną, linksmą ir susirūpinusį. Jeigu turime dešimtbalę vertinimo sistemą, kodėl gi negali būti ir emocijų įvairovės?
Spalvingus veidelius naudosiu ir klasės valandėlėse, ypač tose, kuriose bus kalbama apie bendravimą, patyčias ir kitas negeroves. O kaip man seksis, būtinai pasidalinsiu šiame tinklaraštyje 😀
Aš jau žinau, ką rugsėjo pirmosiomis dienomis veiks mano mokiniai, o ar žinote tai jūs? Jei dar nenusprendėte, kuo užimsite savo ugdytinius, siūlau pasižvalgyti po mano ir vaikus mėgstančių stebinti kolegų bei kūrybingų mamų iš įvairių šalių svetaines.
Kol mokiniai, ypač mažieji, pripras prie naujų mokslo metų ritmo, pamokas paįvairinkite žaidimais ir linksmais galvosūkiais. Vietoj įprastinio sveikinimo, užrašyto ar iškabinto lentoje, galima pažaisti stalo žaidimą „SVEIKINIMAI“. Mažiesiems labai patinka tarp įvairių daiktų rasti nurodytus objektus. Ši smagi veikla lavina vaikų dėmesį ir pastabumą, skatina susikaupti. Tokių užduočių rasite mano sukurtame žaidimų rinkinyje „PAIEŠKOK IR PAGALVOK. Jeigu susidomėsite, panašią užduotį rasite čiairčia(NAUJAS!).
Kalbos lavinimo, žodyno plėtimo, logopediniams užsiėmimams sukūriau stalo žaidimą „SUDĖKŽODĮ“ ir rebusą „LAIKASĮ MOKYKLĄ“. Šie žaidimai lavins mąstymą, vaizduotę, padės prisiminti mokykloje naudojamų daiktų pavadinimus. Mažiesiems mokinukams šia tema sukūriau užduotį MOKYKLINIS VARPELIS, o vyresniųjų paprašysiu prisiminti priesaginę žodžių darybą ir kelintinius skaitvardžius, padėsiančius nepaklysti tarp klasių, atliekant užduotį KLASĖS!
Su mokyklinėmis priemonėmis susipažinti padės ir kirpimo bei klijavimo įgūdžius lavinanti užduotis, ir žaidimas „MOKYKLASUDOKU“. Jei šitas žaidimas vaikams pasirodys per lengvas, pasiūlykite mano sukurtą SUDOKU „MOKYKLINIS“.
Na, o dėlionių reklamuoti tikrai nereikia, juk jas mėgsta ir maži, ir dideli!
Nežinau, kaip jūsų mokiniai, tačiau maniškiai nelabai saugo mokyklos vadovėlius. Prašymas aplenkti juos nusitęsia iki begalybės. O gal reikėtų pabandyti aplenkti knygas pačių išmargintais viršeliais, atliksiančiais ir spalvinimo terapijos vaidmenį? Tiems, kam per sunku marginti didelius piešinius, pasiūlykite mokyklinės tematikos iliustracijų, piešinių apvedžiojimui,nebaigtųpaveikslėlių.
Jeigu nuspręsite, kad aukščiau pasiūlyta veikla „vagia“ brangų pamokos laiką, spalvinimo veiklą įtraukite į skaitymo ir abėcėlės mokymo(si) programą. Abėcėlės mokytis galima ir darbų, ir dailės, ir net pasaulio pažinimo pamokose. Patiems mažiausiems turėtų patikti raideles pažinti taktiliniu būdu.
Čia rasite puikią alternatyvą pabodusiems rašinėliams apie praėjusias vasaros atostogas.
Klasės vadovai ir auklėtojai gali pasinaudoti šaunia idėja, padėsiančią pakeisti nusibodusį vaikų sąrašą stende 😀
Norisi dar ko nors? Apsilankykite čia vėliau, nes iki rugsėjo pabaigos pildysiu šį įrašą viskuo, ką netikėtai šovus į galvą sukursiu, ką rasiu internete, ką sužinosiu iš bendradarbių.