Balandžio mėnesį šalies ugdymo įstaigas pasiekė LR Prezidento kanceliarijos kvietimas pasidalinti gerosios praktikos pavyzdžiais. Iš 145 paraiškų buvo atrinktos 42, kurios buvo pristatytos Pasaulinę vaikų gynimo dieną Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vykusioje ŠVIETIMO PAŽANGOS ASAMBLĖJOJE. Prezidentūros ir partnerių – VDU Švietimo akademijos, EDU Vilnius, „Renkuosi mokyti!“ ir Lietuvos moksleivių sąjungos – inicijuotame renginyje visos Lietuvos mokyklų ir švietimo organizacijų atstovai pristatė inovatyvius švietimo projektus ir mokymo iniciatyvas.
Atidarydamas asamblėją Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad kalbėti apie švietimo pažangos procesą reikia su pačiu jaunimu. Valstybės vadovo žodžiai prasmingai įsilieja į 2022 metus, Europos Komisijos pirmininkės Ursula von der Leyen paskelbtus Europos jaunimo metais (EYY). Kad jauni žmonės gali įnešti pokyčių į švietimą rodė ir jų pristatymai, ir jų pasiūlymai, pateikti asamblėjos pabaigoje.
Darbas vyko keturiose grupėse: „Žalioji darbotvarkė“, „Unikalus ugdymo turinys“, „XXI amžiaus kompetencijų ugdymas“, „Lokalus ir globalus švietimas“. Grupėse kartu su ugdytojais dirbo ir pradinukai, ir progimnazijų mokiniai, ir gimnazistai. Klaipėdos Litorinos mokyklai atstovavau aš ir mano auklėtinis, grupės lyderis ARNAS MEŠKYS. Asamblėjoje pristatėme lokalaus ir globalaus švietimo patirtį vykdant Erasmus+ projektą „Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai įveikia kliūtis meno terapijos pagalba“. Patekimas į asamblėją ir nudžiugino, ir nustebino, nes Litorinos mokykla buvo vienintelė dalyvė iš uostamiesčio! Manome, kad vertintojams įspūdį padarė mokykloje taikoma klasikinės dramos terapijos interpretacija – terapiniai spektakliai, kadangi jie nepaliko abejingų ir mūsų darbo grupės narių. Kodėl mokyklinius spektaklius vadiname terapiniais? Mūsų įstaigoje mokosi per 140 vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, klausos, intelekto, elgesio ir emocijų sutrikimų, autizmo spektro sindromą, Dauno sindromą ir kt. Įgyvendindami įtraukiojo ugdymo koncepciją organizatoriai įtraukia į spektaklius visus vaikus be išimties. Tam nesutrukdo nei vaikų sutrikimai, nei artistinių duomenų trūkumas, nei ribotas vaidinamo kūrinio herojų skaičius. Pasirodymai tokiuose spektakliuose kelia vaikų savivertę, padeda atsiskleisti jų kūrybiškumui, suteikia daug teigiamų emocijų. Tėvų džiaugsmo ašaros koncertų metu taip pat priskiriamos terapijai. Matyti savo vaiką lygiaverčiu koncerto dalyviu – didžiausia dovana jiems!
Projekto pristatymo metu pasidalinome ir netikėtu pasakų terapijos metodo pritaikymu vaikams iš Ukrainos. Atsiliepę į kvietimą prisijungti prie tarptautinės pilietinės seminarų rengimo iniciatyvos – vesti nuotolines pamokas Ukrainos vaikams, sugalvojome žaidimą „Sukurkime pasaką kartu!“, į kurį įtraukti pasakos ir dailės terapijų elementai padėjo išlieti susikaupusį nerimą ir baimę, atsipalaiduoti ir paieškoti išeities iš tokios sudėtingos situacijos karo niokojamoje Ukrainoje. Šiuo pavyzdžiu mes su Arnu norėjome parodyti, kaip lokalus, vienoje įstaigoje (šiuo atveju Rumunijos mokykloje) taikomas pasakų terapijos metodas buvo įgyvendintas globaliai: išbandytas antros šalies – Lietuvos – mokykloje ir pritaikytas trečiajai šaliai – Ukrainai.
Lokalaus ir globalaus švietimo grupėje dirbo dešimties įstaigų atstovai. Vieni pristatė unikalias mokyklos tradicijas, suvienijančias ne tik įstaigos, bet ir miesto bendruomenes taip, kad kiekvieną dieną matomas logotipas #Noriuįmokyklą tikrai gyvuoja mokinių mintyse ir širdyse. Kiti dalinosi kvapą gniaužiančiais mūsų šalies etninės kultūros pristatymais ne tik Europos (liaudies šokių rateliai Italijoje), bet ir Azijos, Pietų Amerikos žemynų gyventojams. Pasirodo, lietuvių gerųjų praktikų dėka vienoje nedidelio Japonijos miestelio mokyklos klasėse po truputį atsirado interaktyvios lentos ir kompiuteriai! Sujaudino ir sužavėjo savanorystės pagrindais įgyvendinti projektai su Indijos ir Argentinos švietimo bendruomenėmis. Kadangi pranešimų laikas buvo griežtai reglamentuojamas, nespėjau pasimėgauti šifruočių, kurias kuria… darželinukai, sprendimu. Nepabijosiu prisipažinti, kad mažųjų kodavimo gebėjimai apstulbino mane – galvosūkių ir šifrogramų asę. „Mūsų turtas yra žmonių potencialas“, – sakė gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“ atstovai. Apie tai kalbėjo ir gerąsias praktikas apibendrinantys grupių moderatoriai ir ekspertai, į tai bus kreipiamas ypatingas dėmesys ir kuriant ateities švietimą.






