Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Naujosios Zelandijos Kenterberio universiteto profesorius Timas Bellas drauge su kolegomis parengė svetainę „Computer Science Unplugged“ ir išleido knygą, kuriose, net neprisėdus prie kompiuterio, galima susipažinti su kompiuterio veikimo pagrindais. Įvairaus amžiaus mokiniams sukurtos įdomios ir smagios užduotys, mokančios bendradarbiauti, skatinančios kartu ieškoti problemų sprendimo būdų, lavinančios mąstymą, kūrybiškumą.
Vilniaus universiteto mokslininkės prof. Valentina Dagienė ir dr. Eglė Jasutė minėtą knygą „CS Unplugged“ išvertė į lietuvių kalbą („Informatika be kompiuterio“).
Knygą galima laisvai platinti, kopijuoti ar persiųsti.
Kai 2014 mokslo metų pabaigoje Klaipėdos Litorinos mokyklos bendruomenė sužinojo, kad jų mokykloje bus atidaryta antroji Lietuvoje Virtuvės mitų griovėjų kulinarijos klasė, suprato, kad šį įvykį, sutapusį su Rugsėjo 1-osios švente, reikia paminėti neįprastai. Tais metais mūsų įstaigoje buvo sugriautas tradicinės Mokslo ir žinių dienos šventės scenarijus. Todėl po įspūdingai pradėtų mokslo metų internetiniame dienraštyje bernardinai.lt perskaitytas žurnalistės Jurgos Žiugždienės straipsnis „Rugsėjo 1-oji: gėlininkų sąmokslas ir „dekretinės atostogos“ šiek tiek suglumino. Dar labiau išmušė iš vėžių Romo Sadausko straipsnis „Kam reikia Rugsėjo 1-osios sentimentų?“.
Laimė, komentatoriai nebuvo tokie griežti ir didžioji dalis šiltai prisiminė mokslo metų pradžios šventes.
Kad ši diena nėra betikslė pompastika, liudija ir pilnos gatvės, kavinės, poilsio zonos išsipuošusių vaikų ir jų šeimos narių.
Todėl ir per šiemetinę mokyklos šventę stengiausi griauti nusistovėjusius mitus ir sukurti dar nematytą renginį. Karpydamas šventei reikalingus atributus, mano vyras visa rugpjūtį garsiai stebėjosi, kam to reikia. Pasak jo, būtų užtekę kelių eilėraščių, dainelių ir palinkėjimų. Juk tai ne šou, o tradicinis mokslo metų pradžios minėjimas. Tada ir supratau, kad aukščiau paminėtus straipsnius rašę žmonės nenorėjo sumenkinti Rugsėjo pirmosios. Tiesiog jų, kaip ir mano vyro, prisiminimuose yra išlikusios rutininės, neįdomios naujų mokslo metų šventės su kasmet tuo pačiu užrašu mokyklinėje lentoje.
Todėl šią virtualią nuotraukų galeriją skiriu ne tik savo mokyklos bendruomenei, bet ir tiems, kuriems Rugsėjo pirmoji kelia ne itin džiugius prisiminimus.
Ar jau sugalvojote, ką veiksite su mokiniais per pirmąsias naujų mokslo metų pamokas? Jei mėgstate narplioti slaptus raštus, klaidžioti labirintais, spręsti galvosūkius, ši rubrika kaip tik jums! Atlikdami užkoduotas užduotis, linksmai ir originaliai poilsio ritmą pakeisite mokymosi ir darbo ritmu.
Tinklaraštis „Kūlgrinda“ dalijasi dienraštyje “The New York Times“ publikuojamu Theodore S. Thurston originaliu straipsniu ir jo vertimu apie lietuvių kalbos kilmę, jos turtingumą ir vertingumą.
Knygynuose pasirodė Ž. Mikailienės ir M. Zavadskio lavinamoji knygelė vaikams apie Lietuvos istoriją. Knygelė bus naudinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, kurie, pripažinkime, daug ko nežino, o gal žinojo, bet pamiršo, todėl galės atgaivinti nemažai istorinių faktų ir įvykių, vykusių mūsų šalyje nuo akmens amžiaus.
Abejojančius, ar verta savo atžaloms padovanoti šią knygą, įtikinti turėtų mamos Laimos, rekomenduojančios perskaityti šalies istoriją, komentarai.
Apsilankę tinklapyje Coloring Pages for adults, sužinosite, kad spalvinimas nėra tik vaikų užsiėmimas. Ne vieną šimtmetį spalvinimas buvo laikomas ne tik maloniu užsiėmimu, bet ir būdu atsipalaiduoti, nusiraminti bei atsikratyti
neigiamų emocijų.
Tinklapio autoriai siūlo daugybę nemokamų paveikslų: nuo gėlės iki ornamento, nuo raitytos linijos iki paslaptingų mandalų. Visi paveikslai suskirstyti pagal temas, todėl jums beliks išsirinkti norimą piešinį, atsispausdinti jį ir pasinerti į džiaugsmingą kūrybinį procesą, padėsiantį ne tik atsipalaiduoti, bet ir pasisemti energijos, o gal ir įkvėpimo patiems pradėti kurti magiškus raštus.
Seniai bejutau tokį džiaugsmą apžiūrinėdama mokymo priemones, sukurtas Jungtinės Karalystės pradinės mokyklos mokytojos Rachel, kuriomis ji dalijasi savo tinklaraštyje Stimulating Learning with Rachel. Pažintinių procesų lavinimui skirtas priemones kūrybiška mokytoja kuria iš to, ką mes naudojame beveik kiekvieną dieną. Jos mokiniai skaičiuoja pajūryje rastas kriauklytes, susipažįsta su geometrinėmis figūromis dėliodami spalvotus vatos pagaliukus, lavina rašymo įgūdžius margindami akmenėlius, modeliuoja pasitelkdami specialią tešlą, kuria ornamentus iš įvairių formų makaronų, sagų, rutuliukų ir kitų mielų smulkmenų.
Tai Ugdymo plėtotės centro (toliau UPC) ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje vykdomas specialus projektas, kurio tikslas – sukurti sistemines prielaidas medijų ir informacinio raštingumo (toliau – MIR) ugdymui, remiantis geriausiais Šiaurės šalių pavyzdžiais integruojant MIR į bendrąjį ir neformalųjį ugdymą.
Projekto dalyviai mokysis atpažinti propagandą ir kritiškai vertinti medijose pateikiamą informaciją; aiškinsis, kas lemia žiniasklaidos turinį; stebės, kokią įtaką medijos daro visuomenei, o taip pat ieškos būdų, kaip įtraukti MIR į ugdymo turinį.
Šiuo metu projekte dalyvauja 300 mokytojų iš 60-ties Lietuvos mokyklų. Vėliau informacinio raštingumo ugdymo metodika bus diegiama ir kitose švietimo įstaigose. Smagu, kad mano mokykla pateko į šį skaičių, kadangi ypatingai svarbu ugdyti kurčiųjų informacinį raštingumą. Būtent IKT suteikia mūsų vaikams pasitikėjimo savo jėgomis, kadangi medijų dėka jų saviraiškai ne visada reikia žodžių.
Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijoje vykusioje konferencijoje dalyvavo 100 mokytojų. UPC direktorius Giedrius Vaidelis ir projekto koordinatorė Rasa Jančiauskaitė papasakojo, kad projekto idėja kilo susidūrus su atsiradusia informacijos gausa. Mokytojai turi mokėti atmesti bevertę informaciją, sugebėti atsirinkti, kas vertinga, svarbu ir pateikti tai savo mokiniams. Taip pat mokytojas turi mokyti savo ugdytinius saugiai elgtis internetinėje erdvėje, žinoti kaip ir su kuo galima bendrauti socialiniuose tinkluose.
Klaipėdos universiteto dr. Vygantas Vareikis apžvelgė žmogaus, visuomenės ir valstybės pokyčius per visą jos gyvavimo istoriją. Pabrėžęs, kad pasaulis niekada nebebus toks, kaip anksčiau, perspėjo, jog žmonija nuolat susiduria su virtualiais iššūkiais, todėl mokytojai privalo savo mokinius kreipti tinkama linkme, kad jie nepasiduotų virtualioms vilionėms bei propagandoms.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3 rinktinės 302 pėstininkų kuopos kapitonas Gintautas Razma papildė peržiūrėtą filmą nacionalinio saugumo tema. Lektorius pristatė karo erdves – sausumą, jūrą, orą ir XXI amžiuje atsiradusią naują informacinę erdvę. Kapitonas teigė, kad pavojingiausias ginklas pasaulyje yra idėja, dėl kurios žmogus gali atsisakyti visko. Tinkamai paskleidus ją, galima sugriauti galingiausias valstybes. Todėl G. Razma perspėjo, kad mokytojai mokiniams turi suformuoti faktus tokius, kokie jie yra, o ne naudotis iš šono išgirsta informacija.
Interneto dienraščio bernardinai.lt žurnalistė Dalia Žemaitytė apžvelgė medijų įtaką visuomenei ir mokyklai, o UPC Ugdymo skyriaus metodininkė Ginta Orintienė papasakojo, kokiu būdu galima integruoti medijų raštingumą į ugdymo turinį.
Darbo grupėse metu mokyklų komandos turėjo galimybę įsivertinti savo mokyklos silpnąsias ir stipriąsias puses ugdant bendruomenės informacinį raštingumą, pasisemti iš kolegų idėjų, išsikelti būsimos veiklos uždavinius bei numatyti pirmuosius darbus.
Projekto pristatymas
UPC direktorius Giedrius Vaidelis ir projekto koordinatorė Rasa Jančiauskaitė.
Klaipėdos universiteto daktaras Vygantas Vareikis.
Kapitonas Gintautas Razma.
Jolita, Kristina ir Renata studijuoja projekto dokumentus.
Nepabūgę kovo 13-osios penktadienio, mokslininkai, dėstytojai, mokytojai rinkosi į ketvirtąją respublikinę mokslinę-praktinę konferenciją, vykusią Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete. Organizatoriai siekė, kad konferencijos metu skaityti pranešimai ir praktiniai pristatymai paskatintų domėjimąsi gimtąja kalba ir tarme, lietuvių kalbos ugdymu ir puoselėjimu formaliajame ir neformaliajame ugdyme. Renginio dalyviai galėjo pabendrauti su lietuvių kalbos ir literatūros, kitų dalykų mokytojais bei kitose institucijose dirbančiais lituanistais. Mums, mokytojams buvo sudarytos sąlygos tobulėti, kelti savo kvalifikaciją, dalytis praktiniais pavyzdžiais, skaityti pranešimus, pasisemti aukštųjų mokyklų dėstytojų patirties.
Konferencija buvo pradėta įdomaus tyrimo rezultatų apie Šiaulių mokyklą 5–6 klasių mokinių rašiniuose pristatymu.
Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto direktoriaus pavaduotoja, dr. Edita Musneckienė, supažindino su mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sąlygomis, galimybėmis ir naujovėmis.
Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Daiva Trijonienė pasidalijo savo kurta metodine priemone, skirta silpnesniems mokiniams pasiruošti lietuvių kalbos brandos egzaminui.
Su gera humoro doze apie egzaminus kalbėjo ir žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė. Pranešėja pristatė iš įvairių socialinių tinklų surinktus lietuvių kalbėjimo įskaitos darbų pardavėjų skelbimus su… klaidomis. Nuo 2.90 ik 10 eurų už savo paslaugas prašantys pardavėjai painiojasi kultūros epochose, literatūros srovėse, nedraugauja su skyrybos ženklais, daro grubių kalbos kultūros klaidų. Deja, bet vis daugėjantis pardavėjų skaičius leidžia spėti, kad pirkėjų jiems netrūksta.
Mano buvusi retorikos dėstytoja, prof. Giedrė Čepaitienė, pranešimu „Viešasis etiketas“ išsakė susirūpinimą komercinių Lietuvos televizijų daroma neigiama įtaka žiūrovams, kurie, paveikti moderniųjų technologijų, nebekreipia dėmesio į turinį. Tuo ir naudojasi minėtos televizijos, kadangi jos nejaučia poreikio ugdyti žiūrovo, o žiūrovas lengvai perima televizijų peršamą gyvenimo ir bendravimo būdą.
Profesorius Kazimieras Župerka linksmai citavo iš radijo ir televizijos surinktus posakius, kuriuose kalba prasilenkia su logika. Įdomu buvo susipažinti su profesorės Genovaitės Kačiuškienės pateiktais anketinio tyrimo rezultatais apie tai, kaip Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai supranta Šiaurės panevėžiškių tarmės vaizdingąją leksiką.
Po plenarinio posėdžio darbas vyko sekcijose, todėl su dideliu nusivylimu palikau literatus, kadangi mano pranešimas apie dvikalbystės problemas mokant sutrikusios klausos vaikus, savaime aišku, buvo įtrauktas į kalbotyros sekciją. Tačiau tai, ką ten išgirdau, atpirko prarastą galimybę pasimėgauti lietuvių literatūros naujovėmis.
Iš Lietuvių kalbos instituto atvykusi Aurelija Tamulionienė pristatė klausytojams būdingiausias rašybos klaidas mokinių rašiniuose, rašytuose brandos egzaminų metu. Lektorė, aptardama dažnai kurioziškas klaidas, perspėjo, jog tyrėjai nežinojo nei mokinių amžiaus, nei tautybės. Tačiau man klausantis, kiek procentų mokinių „pamiršta“ padėti varnelę ar tašką ant raidės, keli iš jų neskiria balsių nuo dvibalsių ir pan., kilo mintis, kad tarp tirtų darbų turėjo būti ir rašiniai vaikų, turinčių raidos ypatumų. Kaipgi kitaip paaiškinti tokį neraštingumą!
Humanitarinių mokslų daktarė Ona Laima Gudzinevičiūtė dar kartą priminė klausytojams lietuviškųjų kabučių rašymo taisykles, o Šiaurės Lietuvos kolegijos dėstytoja Sigita Damanskienė su graudžia šypsena pristatė studentų siunčiamų elektroninių laiškų klaidas ir kuriozus.
Humanitarinių mokslų daktaras, Šiaulių universiteto dėstytojas Stasys Tumėnas, aptarė veiksmažodžių turėti ir daryti vartojimo problemas. Lengvai pasiduodamas anglų kalbos įtakai, mūsų jaunimas „turi gerą laiką, turėjo puikias rungtynes, turės dvidešimt metų“. Vis giliau skverbiantis anglų kalbai, lietuviai nebemeta kamuolio į krepšį, bet „daro metimą“. Ir knygų jie neberašo, o, deja, „padaro jas per keletą metų“.
Man teko laimė, o gal ir nelaimė, konferenciją užbaigti. Matydama pavargusius klausytojų veidus, bijojau, kad mano pamąstymai apie lietuvių kalbos mokymo sunkumus vaikams, kalbantiems gimtąja lietuvių gestų kalba, bus visiškai neįdomūs. Stengdamasi kuo trumpiau išsakyti savo mintis, trumpindama filmuotus pavyzdžius, buvau sustabdyta ir paprašyta neskubėti, nes tai, ką aš parodžiau, Šiaulių universiteto akademinei bendruomenei pasirodė nematyta, negirdėta ir be galo įdomu.
Bundant gamtai, artėjant Velykoms, norisi kažko naujo, neįprasto. Parinkite savo vaikams spalvingų ir linksmų užduočių, parengtų ne tik išradingų mokytojų, bet ir mamų, kurios negailėdamos nei jėgų, nei laiko veda savo mažuosius pasaulio pažinimo, suvokimo ir domėjimosi viskuo, kas juos supa, taku.
„Computer Science Unplugged“ ir išleido knygą, kuriose, net neprisėdus prie kompiuterio, galima susipažinti su kompiuterio veikimo pagrindais. Įvairaus amžiaus mokiniams sukurtos įdomios ir smagios užduotys, mokančios bendradarbiauti, skatinančios kartu ieškoti problemų sprendimo būdų, lavinančios mąstymą, kūrybiškumą.
korsigita 