Kalbėdama su mokiniais apie švenčių simbolius, nustebau išgirdusi iš vieno mokinio atsakymą „Užgavėnės“. Nustebau, nes sunkiai įsimindamas paprastesnius žodžius, šitą vaikas ištarė negalvodamas. Pradėjusi analizuoti situaciją, greitai supratau, kad įdomios, linksmos ir įspūdingos šventės pavadinimą prisiminti lengviau nei niekuo neišsiskiriantį žodį. Tad šiemetines Užgavėnes su mokiniais atšvęsime ir tradiciškai – su kaukėmis, blynais, triukšmingomis vaikštynėmis, ir pagardindami jas kalbą, pažintinius procesus lavinančiomis užduotimis.
Tradicinis Sudoku šį kartą bus nelengvas, nes paveikslėliuose esančios kaukės tarpusavyje šiek tiek panašios. Tad dėmesį palavinti tikrai reikės!
Užduotis „KĄ DĖSI Į UŽGAVĖNIŲ LĖKŠTĘ?“ padės prisiminti tradicinius Užgavėnių patiekalus, skatins pristatyti naujų arba nuolat šiai šventei namuose gaminamų valgių aprašymus.
Žaidimas „MESK KAULIUKĄ IR SUKURK UŽGAVĖNIŲ BAUBUKĄ“ turėtų sukelti linksmą šurmulį, kadangi niekas iš karto negalės atspėti, kokį Užgavėnių personažą nulems metamas žaidimų kauliukas. Žaidimas parengtas įvairių gebėjimų turintiems vaikams, tad išmonės ir juoko užteks visiems. Paskutinėje individualioje užduotyje figūros ir įvairios veido dalys sudėtos iš eilės, tad galima žaisti dviem būdais: mesti kauliuką vieną kartą ir pasirinkti atitinkamą lapą arba mesti kauliuką šešis kartus ir iš kiekvieno lapo iš(si)kirpti reikiamą veido dalį. Antrasis variantas smagesnis, tačiau didelių raidos sutrikimų turintiems vaikams gali būti per sudėtingas.
Užduotis „KAS IŠŠIFRUOS PIRMESNIS, TAM BLYNAS TEKS SALDESNIS“ skirta tiems, kas pamiršo Užgavėnių šventės tikslą. Ją atlikti padės terapinė abėcėlė. Tik būtinai turėkite tą blyną ar kitokį saldų prizą greičiausiai iššifravusiems tekstą🥞
internetinėje paieškos sistemoje iššokant Valentino dienos pavadinimui ir įvairiems šios šventės simboliams. Nors mano kuriamos priemonės tikslas – emocinio intelekto ugdymas, tačiau neslėpsiu, kad širdelių idėją pasufleravo artėjanti vasario mėnesio šventė. Žinau, kad tą dieną mokykloje dominuos raudona spalva, vaikų drabužiai ir net žandai bus apklijuoti širdelėmis, o linksma nuotaika visiškai nesiderins su mokytojų pastangomis suteikti mokiniams naujų ar įtvirtinti jau turimas žinias. Štai kodėl į ugdymą įtraukiu širdeles, į kurias dažnas skeptikas žiūri su nepasitenkinimu ir vis primena, kad tai ne mūsų šalies šventė. Etnologas Libertas Klimka, paklaustas, ar ši šventė Lietuvoje prigijo, atsakė dviprasmiškai: ir taip, ir ne. Tas dviprasmiškumas lyg ir suteikia pasirinkimo teisę. Tad norintys švęsti tegul švenčia, o nepritariantys lai nesmerkia švenčiančių 😉
korsigita 