Paskelbta Biblioteka, Daiktavardis, Literatūra, Logopedams, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Nuotolinis mokymas, TinyTap, Žodžių daryba

SKAITMENINIŲ KNYGŲ PRIVALUMAI

Nors vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad šiuolaikiniai žmonės mieliau renkasi elektroninių knygų skaitykles, kad skaitmeninės knygos ateityje pakeis popierines, aš kalbėsiu apie mokomąsias skaitmenines knygas ir jų privalumus. Pirmasis privalumas – tapti knygos autoriumi, sukurti tokią knygą, kuri tiktų tavo ugdytiniams, kurią galėtum pritaikyti ne vienai klasei ir ne vienus metus. Nors esu sukūrusi tik penkias knygutes, tačiau atsivertusi jas pamokose nuolat pasidžiaugiu sutaupytu laiku. Dar vienas privalumas – knygas galima bet kada papildyti reikiama medžiaga. Vadinasi, joms nėra jokių naudojimo(si) apribojimų. Savaime aišku, kad skaitmeninės knygos padeda mokyti(s) nuotoliniu būdu, todėl pandemijos metu sukūriau keturias knygas, kuriomis ir dabar sėkmingai naudojasi mano tinklapio lankytojai: RUDŽIO NUOTYKIAI IR PAMOKĖLĖS APIE DAIKTAVARDŽIO SKAIČIUS, KĄ GALI RANKOS?, SAKMĖS,LEGENDOS,PADAVIMAI. Prie skaitmeninių knygų priskirsiu ir TinyTap programa kurtas užduotis: INTERAKTYVI PASAKOS „SIGUTĖ“ VERSIJA, „LAIKAS“, METŲ LAIKAI, GIMINIŠKI ŽODŽIAI. Tokios knygos patinka ir vaikams, nes jose esančius tekstus pagyvina ne tik įprastos, bet ir animuotos iliustracijos. Į skaitmenines knygas galima įkelti garso, vaizdo medžiagą ir, svarbiausia, interaktyvių užduočių!

Pandemijai aprimus, knygų kūrimo platformas primiršau. Prieš keletą dienų gavau elektroninį laišką, kviečiantį susipažinti su platformos BOOK CREATOR atnaujinimais, išklausyti dviejų valandų mokymus ir gauti sertifikuoto autoriaus ženklelį. Mokymų metu pajutau kūrybinį įkvėpimą, kuris sugulė į skaitmeninę knygutę „MIŠKO DETEKTYVAS“, skirtą mažiesiems nuotykių ieškotojams. Tad pasakysiu apie dar vieną privalumą – malonumą kurti ir matyti, kaip greitai tavo mintys įgauna pavidalą. Juk nei viena popierinė knyga nėra išleidžiama tokiu greičiu.  Tad kviečiu ne tik skaityti, bet ir kurti! Kviečiu ne tik kurti, bet ir dalintis!  

Daugiau apie skaitymą: 

INTERAKTYVI PASAKOS „SIGUTĖ“ VERSIJA

Mokausi skaityti ir suprasti 

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Nuotolinis mokymas, STEAM ugdymas, TinyTap, Žodžių daryba

„ŽĄSINO GAGIO KELIONĖS“

Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“ kasmet kviečia ugdymo įstaigas dalyvauti konkurse „Vaikų Velykėlės“. Konkurso dalyviai kuria didžiulius margučius, o fondas dovanoja knygas. Šiemetinė dovana – Aido Jurašiaus knyga „Žąsino Gagio kelionės“. Mano mokiniai fondo dėka savo bibliotekų lentynas papildė jau trečia knyga. Ir ne tik knyga, bet ir teksto suvokimo užduočių rinkiniais, padedančiais lavinti kalbą, mąstymą, atmintį, orientaciją tekste, vaizduotę ir kūrybiškumą.

Perkaičiusi „Žąsino Gagio keliones“ supratau, kad tai puikus kūrinys skaityti kartu su tėvais. Ir ne tik dėl to, kad apie žąsino keliones lyg šešėlių teatre pasakoja tėčio ranka, ne tik dėl to, kad vienam skaitytojui nelengva sugaudyti visus žąsino pokštus. Skaitant knygą galima atlikti įvairių užduočių: vienos jų lengvesnės, kitos sudėtingesnės, vienas galima atlikti savarankiškai, kitoms tikrai prireiks vyresniųjų pagalbos. Tad smagaus skaitymo kartu su vaikais! 📚  

Daugiau apie skaitymą: 

INTERAKTYVI PASAKOS „SIGUTĖ“ VERSIJA

Mokausi skaityti ir suprasti 

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

Paskelbta Biblioteka, Literatūra, Metodinės priemonės, Nuotolinis mokymas, TinyTap

INTERAKTYVI PASAKOS „SIGUTĖ“ VERSIJA

Sutrikusios klausos mokinių 5 klasės literatūros vadovėlyje lietuvių liaudies pasaka „Sigutė“ padalinta į penkias dalis. Skaitant šį įspūdingą kūrinį kasmet mėgaudavausi mokinių noru nesustoti ties perskaityta dalimi ir pradėti analizuoti naują, nes juk taip neramu, kaipgi seksis našlaitėlei ir jos mylimiems gyvulėliams, smalsu, ar pavyks pamotei įgyvendinti savo piktus kėslus.

Bet šiemet man jau buvo nusvirusios rankos, nes prieš kiekvienos naujos dalies skaitymą mokiniai neįstengdavo prisiminti, kas vyko ankstesnėse dalyse. Prieš paskutinės dalies skaitymą pavyko „perkąsti“ naujos internetinės programos TinyTap veikimo principus ir sukurti interaktyvią pasakos versiją. Programoje sukurta teksto suvokimo užduotis labai sudomino vaikus, todėl jie pasistengė atgaminti pirmųjų keturių pasakos dalių siužetą ir taip įsitraukė į paskutinės dalies skaitymą, jog pavyko aptarti ne tik visų veikėjų poelgius, pasakos nuotaiką, bet ir pasidalinti savo jausmais ir emocijomis. Tegyvuoja TinyTap – socialinė platforma, suteikianti galimybę šeimoms, mokytojams ir mokiniams mokytis vieniems iš kitų kuriant ir savo mokymosi priemones, ir naudojantis tūkstančiais naujų programų, kuriomis kasdien dalijasi viso pasaulio pedagogų ir besimokančiųjų bendruomenė!

Lietuvių liaudies pasaka „Sigutė“ #Nuotoliniam mokymuisi

Daugiau apie skaitymą: 

Mokausi skaityti ir suprasti 

PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

Paskelbta Biblioteka, Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Literatūra, Meno terapija, Naujienos, TUK (terapija, ugdymas, kūryba)

SKAITYMO MOTYVATORIUS

Jei pasakyčiau, kad mano mokiniai labai laukia perskaitytų knygų atsiskaitymo dienų, meluočiau ir jums, ir sau. Vieniems tokios dienos nepatinka, nes jie nespėja perskaityti pasiūlytos ar pačių pasirinktos knygos, kiti nerimauja, kad mano parengtos užduotys gali būti per sunkios. Žinoma, yra ir malonių išimčių – vaikų, kuriems tokios dienos itin patinka.

Bet vieno momento laukia tikrai visi! Anksčiau, skatindama vaikus skaityti, siūlydavau jiems skaičiuoti, kiek kuris perskaito per metus. Niekur nefiksuojami skaičiai vaikų visiškai nesudomino, bet prieš keletą metų pasiūlytas smėlio terapijos metodas įtraukė pirmuosius jį išbandžiusius vaikus. Spalvingi smėlio sluoksniai ne tik rodė perskaitytų knygų skaičių, bet ir džiugino gražiais raštais. Meno terapijos specialistai turbūt gūžtelėtų pečiais ir paklaustų, kur gi čia yra smėlio terapija. Ir jie, ir aš žinome, jog menas tampa terapija tik tada, kai įvyksta pozityvūs pokyčiai. Pirmieji pokyčiai, tiesa, nedidukai, įvyko rudenį, pirmųjų perskaitytų knygų pažymėjimo dieną, kada vaikai, įpylę į indelius nurodytą kiekį smėlio, ilgai nenorėjo atsitraukti nuo dėžučių mėgaudamiesi raminančiu smiltelių byrėjimu pro pirštus. Antrasis pokytis įvyko pavasarį, pristačius paskutinę tais mokslo metais perskaitytą knygą. Kadangi vieni vaikai skaitė nenoriai ir lėtai, jie netruko suprasti, jog jų indeliai labai skiriasi nuo mėgstančių skaityti vaikų indelių. Nors žinau, kad dėl klausos sutrikimo lėčiau besivystančios vaikų kalbos jiems būna sunku skaityti, kadangi ne visada supranta, ką perskaitė, bet taip pat žinau, kad skaitymas yra vienas iš dėkingiausių būdų, užpildantis žodyno spragas, lavinantis kalbą, plečiantis akiratį. Todėl smėlio terapijos metodą tęsiau. Pamačiusi naujų mokinių reakciją į vyresniųjų smėlio indelius, sulaukusi daugybės klausimų, ar galima skaityti daugiau knygų negu siūlau visai klasei, supratau, jog įvyko trečias be galo svarbus pokytis – noras kuo greičiau pripildyti savąjį indą. O tai įgyvendinti nėra labai lengva – prieš įpilant sluoksnelį nuspalvinto Baltijos pajūrio smėlio, reikia ne tik perskaityti knygą, bet ir įveikti ne vieną užduotį.

Kol kas mano mokiniai tik mėgaujasi spalvingais indeliais, bet jau greitai aš jiems atversiu didelę paslaptį, juk tuose indeliuose yra sukauptas ne tik knygų sąrašas, bet ir naujai susiformavęs požiūris į skaitymą ir jo teikiamas vertybes.

Daugiau apie skaitymą: Mokausi skaityti ir suprasti PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS

Paskelbta Dailės terapijos metodų pritaikymas ugdyme, Fonetika, Literatūra, Logopedams, Meno terapija, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Terapija

„ROVĖ, ROVĖ – NEIŠROVĖ…“

     Atrodo, kad pasakos „Ropė“ skaitytojai pasinaudojo visomis jos teikiamomisropė galimybėmis: skaitė prozą ir eiles, klausėsi įgarsinimo, žiūrėjo vaizdo įrašus, dėliojo dėliones, iliustravo, kūrė spektaklius, savaip interpretavo, žaidė žaidimus ir net į vestuvių, gimtadienių vakarėlius perkėlė…

     Pabandžiau ir aš su savo mokiniais perskaityti šią populiarią pasaką kitaip. Teksto suvokimo užduotis kūriau pasitelkdama nonsenso žanrą, tad vaikai jiems žinomą pasaką prisiminė linksmai ir neįprastai. Vienas iš netikėtumų buvo senelio, „to kur pasakoj gyvena“, filmukas, pasakos temą siejantis su sveika mityba. Tiesa, šis filmukas gali būti ne visiems priimtinas, kadangi senasis pasakorius dantyse laiko pypkutę. Dėl šios priežasties minėtas pasakos „Ropė“ variantas prieš metus buvo atmestas kuriant mokymo priemones „Auk sveikas, vaike“. Tačiau matydama vaikų susidomėjimą nusprendžiau to nepaisyti ir įdomią pasakos interpretaciją pasiūlyti ir jums. Dar vienas netikėtumas, džiugiai nustebinęs ir mane, internete rastos neįprastos pasakos iliustracijos, paskatinusios mokinius įdėmesniam skaitymui.   

„Ropė“. Teksto suvokimo užduotys.

     Pasinaudodama pasakos tema į užduotis įtraukiau vaisių ir daržovių pavadinimus ir abėcėlės mokymąsi. Abėcėlės raidžių kartojimas taip pat vyko pasitelkiant nonsensą, įtraukusį vaikus į naujo pasakos „Ropė“ siužeto kūrimą.      

Vaisių ir daržovių pavadinimai.

Abėcėlė

     Kadangi senelio ropė užaugo neįtikėtinai didelė, kyla įtarimas, kad be stebuklų čia neapsieita. Todėl pamokose panaudojau vieną meno terapijos metodą – piešimą dzen doodle technika. Paslaptingas meditacinis raizgymas leido vaikams atsipalaiduoti ir sukurti ne mažiau įspūdingus ropės paveikslus. Šį metodą vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, ugdyme planuoju pritaikyti plačiau, tad apie jį papasakosiu vėliau.

 

Daugiau įrašų panašia tema:

Mokausi skaityti ir suprasti
ZENDOODLE – MEDITACIJA, SUSITAIKYMAS, ĮKVĖPIMAS 
TARPUSAVIO RYŠIO KŪRIMAS 
MALONUS IR NAUDINGAS MENO TERAPIJOS POVEIKIS
YPATINGI RAŠTAI SPALVINIMO MĖGĖJAMS!
MEDITACIJA SU DZENRAIZGYMU
PASIEKIMŲ Į(SI)VERTINIMAS DAILĖS TERAPIJOS METODAIS
DAILĖS TERAPIJOS METODŲ PRITAIKYMAS UGDYME
PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI
SPALVINIMO TERAPIJA