Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Pakelėse pro medžius šmėžuojantys oranžiniai moliūgai, kvietimai skaptuoti juos ir puošti ugdymo įstaigas, nuotraukos socialiniuose tinkluose iš kasmetinės Moliūgų šventės Švėkšnoje, padažnėjusios užklausos apie Helovino šventę mano tinklaraštyje primena, jog atėjo laikas dalintis užduotimis apie Šiurpnakčio šventę ir lietuviškąsias Vėlines.
Žaidimas „KĄ IŠVIRSI: MOLIŪGŲ SRIUBĄ AR RAGANOS VIRALĄ?“ padės skirti Helovino, Visų šventųjų dienos ir Vėlinių tradicijas.
Na, o tiems, kurie žavisi Helovino personažais, siūlau TinyTap programoje sukurtą penkių skirtingų lygių galvosūkį „ŠIURPUSIS SUDOKU“. Išsprendę galvosūkį papildykite jį užduotimis: parašyk žodžiui šiurpus sinonimų, sugalvok jiems antonimų, pavadink žaidimo veikėjus, surašyk jų vardus abėcėlės tvarka, sugalvok su jais sakinių, apibūdink veikėjus, paieškok jiems lietuviškų atitikmenų, sukurk šiurpų pasakojimą, pasigamink kaukę ir pan.
Šventės baigėsi, o pravesta pamoka, vaikų piešiniai ir mintys liks ilgam… Kažkada pasakojau, kad mokinių požiūrį į kalendoriuje vieną po kitos einančias šventes (airiškąjį Heloviną ir lietuviškas Vėlines, Romos imperijos laikus siekiančią Valentino dieną, Lietuvos valstybės atkūrimo šventę, o kartais į jų tarpą įsimaišančias ir Užgavėnes) bandžiau atskleisti ant apibrėžtų rankų kuriamais koliažais. Tačiau šį kartą labiau pasiteisino karakulių technika. Pildydami lyginamąją rudens minimų dienų lentelę didžioji dalis mokinių pirmenybę atidavė Helovinui. Tačiau karakuliai ne vieną sugrąžino prie lietuviškų šaknų. Įspūdis buvo toks stiprus, kad daugumai vaikų teko pripažinti, jog jų pasąmonėje Helovinas užima ne pačią svarbiausią vietą. Ir galbūt net ne Helovinas, o mūsų šalyje atsiradusi graži nauja tradicija – moliūgų šventės. Džiaugiuosi jomis, nes šios šventės nukreipia dėmesį nuo užjūrio tradicijų, liaudiškais raštais išskaptuoti moliūgai primena, kas mes esame. Tad kol vieni, nenorintys atsisakyti šiurpnakčio, kelia adrenaliną keistomis kaukėmis, antri džiaugiasi gausiu moliūgų derliumi, o treti, grožėdamiesi akį glostančiais raštais ir tarp jų plevenančiomis žvakučių ugnelėmis, bando apmalšinti išėjusiųjų paliktą skausmą.
Pažvelgite į šį piešinį. Kaire (darbine) ranka buvo išraizgyta mėgstama šventė – Vėlinės, dešinėje raudonais karakuliais išsiraizgė Helovinas. Ieškant karakuliuose realių objektų, Vėlinių pusėje iš pradžių nevalingai buvo pradėtas spalvinti vaiduoklis. Kada dešinėje Helovino pusėje pasirodė, pasak autoriaus, pusiau demonas, pusiau šuo, jam kilo noras pakoreguoti kairės pusės piešinį, tad jame netikėtai atsirado liūdno žmogaus veidas. Visi žinome, kad liūdesiui su Helovinu tikrai nepakeliui!
Šio piešinio autorius gerai suvokė, kokios skirtingos rudens šventės. Tuos skirtumus išryškino Saulę primenantis objektas ir Mėnulis. Mane labai sudomino žuvis, daugelyje tautų laikoma gyvybės, kilusios iš vandens, vaisingumo simboliu. Iš pradžių Vėlinių karakulyje pasirodė didelis vandens lašas. Netrukus Helovino pusėje atsirado į saulę besistiebianti žuvis. Tikrai iškalbingas piešinys.
Panašus savo simbolika ir šis piešinys: išskaptuotą Helovino moliūgą iš visų pusių supa vandens ir oro simboliai: žuvis, lašas, Mėnulis. O už moliūgo esantį vaiduoklį atidžiai stebi Saturnas. Jungtis tarp žemės ir dangaus labai stipri…
Šis karakulis atskleidžia netikėtą vidinę transformaciją. Kairėje pusėje buvęs Vėlinių piešinys virto ragana – vienu iš Helovino simbolių. Dešinėje, Helovino karakulyje, pasirodė piešinio autorės profilis, paskatinęs susimąstyti, ar renkantis mėgstamą šventę nebuvo padaryta klaida, nes trauka lietuviškai šventei pasirodė stipresnė. Už šiuos atradimus ir vėl esame dėkingi nenuspėjamai meno terapijai!
Ne visi darbai padėjo atsiskleisti, tačiau matydama vaikų susidomėjimą neįprastu piešimu, dedu sau pliusą už tai, kad jiems pavyko atsipalaiduoti ir sukurti įdomų dviejų švenčių susitikimą 🙂
Šiemet į mano pamokas atkeliaus smagūs, šiek tiek baugūs, bet tuo pačiu ir įtraukiantys Helovino žaidimai. „BAISIŲ DAIKTAVARDŽIŲ KAMBARYS“ padės prisiminti daiktavardžių rūšis, kaitymą giminėmis, skaičiais ir linksniais.
Testas „PABĖGIMAS IŠ HELOVINO“ skirtas pažinti Helovino šventę, palyginti ją su kitomis Lietuvoje minimomis ar švenčiamomis šventėmis.
Žaidimas „KAIP TAPTI KERĖTOJA?“ padės lavinti dėmesį ir pastabumą. Nors jis labiau tinka mergaitėms, tačiau gali žaisti ir berniukai 🙂
Šiemetinę Helovino šventę nusprendžiau susieti su populiariu fizikos reiškiniu – šviesos lūžiu. Paslaptingai pasirodantys ir vėl išnykstantys piešiniai tikrai turėtų sukelti mokinių smalsumą ir norą išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. O juk STEAM ugdymu to ir siekiama! Tik nepagalvokite, kad lietuvių kalbą iškeičiau į fiziką! Apie šviesos lūžį mokiniams papasakos gamtos ir fizikos mokytoja, o mano pamokoje, dirbdami su trumpos pasakos tekstu, vaikai gilins žinias apie antonimus, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą. Su kitais mokiniais kalbėsime apie Helovino herojus aiškindamiesi, ko trūko svečių sąraše, kuo ypatingi į pilį patekę veikėjai, kodėl jie pasirodė tik mėnuliui patekėjus, kaip jie reaguoja į patekančią saulę ir kt. Sudarydami Helovino veikėjų sąrašą, pakartosime lietuvių kalbos abėcėlę, o vėliau būtinai pasirinksime labiausiai patikusius veikėjus, nupiešime juos ir aprašysime pagal daikto aprašymo planą. Nuojauta kužda, kad bus linksma 🙂
Šėlsmu šį reportažą pavadinau neatsitiktinai, kadangi dar vienas STEAM integravimas į lietuvių kalbos pamoką nebebuvo toks sėkmingas kaip ankstesnieji (skaitykite kategorijojeSTEAM UGDYMAS).
Supažindinti su antonimais šiemetinius penktokus nusprendžiau lyginant vieną paskui kitą einančias minimas dienas: Heloviną ir Vėlines. Aptarę švenčių nuotaiką, simboliką, žmonių veiklas jų metu, pasiūliau mokiniams atlikti fizikinį bandymą, kurį radau „Google“ bendrovės socialinio tinklo kanale Youtube.
Deja, bet šis metodas pasirodė tinkamas ir įdomus ne visiems. Autizmo spektro sindromą turintys vaikai, nujausdami, kad balionai bet kuriuo metu gali sprogti (nors taip ir neatsitiko), iš karto išsigando. Elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai, greitai atlikę bandymą, dėmesį nukreipė ne į šokančius vaiduoklius, o į balionus, paversdami juos futbolo kamuoliais. Dar kitiems labai patiko ranka braukomo baliono garsas, tad jie be perstojo tuo mėgavosi. Nors buvo vaikų, kurie susižavėjusiomis akimis sekė savo ir draugų sklandančius vaiduoklius, supratau, kad ateityje tokius bandymus reikės rinktis atidžiau.
Kad artėjančios atostogos neprarastų žavesio, nesėkmę užglaisčiau rudeninio daržo karaliais – moliūgais. Varstydami laminuotas moliūgų figūras („MOLIŪGŲ ABĖCĖLĖ“) vieni mokiniai pasitikrino lietuvių kalbos abėcėlės žinias, kiti raidžių tankumyne ieškojo moliūgo pavadinimo raidžių, o treti suvarstė pabirusias daržovės pavadinimo raideles. Kam norėjosi daugiau, paruošiau loginį mąstymą lavinantį žaidimą „MOLIŪGŲ SUDOKU“. Pirmasis variantas skirtas mažiesiems, vyresniesiems turėtų patikti antrasis variantas, tačiau perspėju, kad daržo karaliai tikrai lengvai nepasiduos. Įveikę sudoku užduotis kalbėjome su mokiniais apie moliūgų emocijas ir jausmus, svarstėme, kas turėjo įtakos teigiamoms ir neigiamoms emocijoms, dalijomės turima patirtimi, ieškojome būdų, galinčių pakeisti kai kurių moliūgų emocijas.
Gerai, kad nesėkmes pavyko pakeisti sėkmingesne veikla – triukšmingai prasidėjęs klasės Helovinas baigėsi susikaupimu ir rimtimi, labai tinkančia artėjančioms Vėlinėms. Tiesa, minėto eksperimento nurašyti nereikėtų. Jis gali būti puikus pamokos paįvairinimas, tačiau esant panašiai situacijai bandymą galėtų atlikti mokytojas, o mokiniai būtų neįprasto reginio stebėtojai ir vertintojai.
korsigita 