Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Devintokas Arnas susižavėjo graikų mitologija. Prieš kiekvieno mito skaitymą, aiškinantis nežinomus žodžius, jis interaktyviame ekrane surasdavo kūrinio veikėjų iliustracijas, pasitikrindavo, kurioje Panteono vietoje yra minimi dievai. Taip pat berniukas elgėsi ir prieš mito „Dedalas ir Ikaras“ skaitymą. Kai ekrane pasirodė Dedalas, aš sustabdžiau Ikaro ieškantį Arną ir ištraukiau savo Erasmus vizito į Atėnus trofėjų – mažą, bet sunkią Ikaro skulptūrėlę. Ji man kainavo labai brangiai: ir kainos, ir paieškoms sugaišto laiko prasme. Didelėmis, visą mano kolekciją galėjusiomis užgožti Ikaro skuplptūromis, prekiavo kiekviena suvenyrų parduotuvė. Šią jaukią skulptūrėlę atradau tik ketvirtą vizito Atėnuose dieną, todėl čiupau nesiderėdama. Gali būti, kad permokėjau, nes pardavėja pridėjo gražų atviruką su Akropolio vaizdu🤭 Bet nesvarbu. Vaikų reakcija į paukščio skrydį pakartoti bandžiusį mito veikėją atpirko viską. Ikarui kompaniją palaiko kentauras. Kodėl aš jį nusipirkau, negaliu atsakyti. Norėdama sušvelninti tokį keistą pasirinkimą nusprendžiau, kad tai yra Chironas, viena iš gerųjų laukinių kentaurų išimčių.
Na o Spragtukas – išeinančių metų pirkinys, nes šis Ernsto Teodoro Amadėjaus Hofmano pasakos „Spragtukas ir pelių karalius“ veikėjas neatsiejamas nuo Naujųjų metų šventės.
Džiaugiuosi savo sumanymu rinkti literatūrinius veikėjus, nes į klasę be Ikaro jau buvo atvykęs bjaurusis ančiukas ir mažasis Bembis. Tiesa, Bembis namo nebegrįžo, kažkam jo labiau prireikė🥺
Noras aplankyti Paryžių visada buvo didelė mano svajonė. Galvojau, kad svajone ir liks, todėl spontaniškas sesers pasiūlymas aplankyti Prancūzijos sostinę buvo priimtas ir įgyvendintas. Nepasakosiu nei apie Luvrą, nei apie Eifelio bokštą, nei apie Monmartrą, apie tai galima paskaityti bet kur, šių nuostabių kultūros paminklų nuotraukų pilnas internetas. Užsiminsiu tik apie Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, kuri net ir po gaisro atrodo įspūdingai. Būtent šalia jos esančioje suvenyrų parduotuvėlėje radau geraširdžio Kvazimodo ir gražuolės Esmeraldos skulptūrėles. Paminėsiu ir Eliziejaus laukus, padovanojusius man Pelenės pasakos akimirką. Rašau akimirką, nes mažoje figūrėlėje sutilpo svarbiausi pasakos įvykiai: lemtingas laikrodžio dūžis, Pelenės bandymas spėti pasiekti karietą ir svarbiausia šio skubėjimo pasekmė – pamestas krištolinis batelis.
Tiesa, Paryžiuje galėjau nusipirkti daug Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ suvenyrų, tačiau jis mano kolekcijoje jau yra. O batuoto katino tikrai pasigedau 🤔
Turbūt nerimtai nuskambės pasakymas, kad prieš ketverius metus man kilo noras pradėti rinkti literatūrinius suvenyrus😆. Nerimtumas ne temoje, bet mano amžiuje – kažin, kiek bepavyks jų surinkti? Idėja kilo Romoje – Pinokio tėvynėje. Nusipirkusi lėlę marionetę planavau ją panaudoti pasakų terapijoje, bet vėliau atėjo tas nerimtas noras kolekcionuoti. Šiek tiek apmaudu, kad noras toks vėlyvas, nes praleista ne viena puiki proga. Pavyzdžiui, viešėdama Stokholme galėjau prisipirkti daug Astridos Lindgren ir Tuvės Janson knygų personažų, bet tada apie jokią kolekciją negalvojau. Laimė, praėjusią vasarą savo mokinukės mamai nedrąsiai išsakytas noras virto realybe – į kolekciją atkeliavo išdykėlė Pepė Ilgakojinė, mažytis Trolis Mumis ir banknotas su legendinės A. Lindgren atvaizdu. Dukterėčia iš Londono, Hario Poterio muziejaus, parvežė kortas, o mažytę garsiojo burtininko skulptūrėlę radau Prahoje. Beje, Praha padovanojo man ne tik linksmąjį kareivį Šveiką, bet ir animacinių filmų režisieriaus ir vaikų knygų iliustratoriaus Zdeneko Milerio sukurtą animacinį personažą Kurmį. Čekijoje radau ir Mažojo princo, ir Raudonkepuraitės suvenyrų. Drakula – Valakijos princas Vladas Tepešas – į mano kolekciją atėjo, savaime aišku, iš Rumunijos. Buvau sunerimusi, kad lankydamasi Bukarešte niekur nemačiau šio personažo. Man paaiškino, kad jo reikėtų ieškoti Transilvanijos regione, kuris, deja, į mano maršrutą neįėjo. Laimė, Drakula manęs laukė oro uoste. Panaši istorja nutiko besitikint sulaukti Hanso Kristiano Anderseno suvenyrų, kuriuos buvo pažadėjusi parvežti sesuo, viešėdama pas dukrą Kopenhagoje. Deja, bet teko apsiriboti tik garsiojo rašytojo magnetuku, nes tai, ko aš ieškau, galima rasti Odensėje, rašytojo gimtinėje. Bet vilties sulaukti Anderseno pasakų personažų vis dar yra 🙂 Kadangi manęs laukia net dvi kelionės į Graikiją, viliuosi rasti ir pasakėtininko Ezopo pėdsakų.
Gaila, kad ne kiekvienoje šalyje žinau, ko reikia ieškoti. Būdama Estijoje nesugebėjau nieko rasti, nors bandžiau pasitelkti į pagalbą ir visažinę paieškos sistemą Google. Gal jūs galite pasidalinti savo žiniomis ir mintimis, kur turėtų krypti mano kelionių maršrutai, padėsiantys padidinti mano kolekciją?!
Nors jaunojo burtininko nuotykius studijavome su septintokais, burtų lazdeles gaminome visi, nes mano auklėtinių grupę sudaro įvairaus amžiaus vaikai, nes mažieji labai norėjo dalyvauti nematytoje veikloje. Šis noras dar kartą patvirtino vieną iš meno terapijos sąlygų – norint pasiekti reikiamų rezultatų, veikla turi būti nematyta, netikėta ir įdomi. Tik tada žmogus atsipalaiduos, įsigilins į save ir atsiskleis.
„Kaip burtų lazdelės gaminimas gali taip paveikti?“ – pagalvosite. Prieš darbą vaikai išėjo pasivaikščioti po mokyklos kiemą ir susirasti lazdelei reikalingų priemonių. Pakvėpavę grynu oru, atsipalaidavę jie kibo į gamybos procesą, kurio metu atsiskleidė ne tik kūrybiškumas – dirbant tokį neįprastą darbą tikrai kyla įvairių minčių. Kartais jos būna padrikos, tačiau gana dažnai – gilios ir prasmingos. Pradėjus nuo Hario Poterio ir jo šeimos likimo aptarimo, netrukus buvo pereita prie savos aplinkos ir joje esančių žmonių. Pasigaminę po lazdelę vaikai turėjo galimybę sugalvoti norą. Jis turėjo būti ypatingas, nes lazdelė galėjo išpildyti tik vieną. Šis užsiėmimo momentas buvo labai jautrus, parodęs, kad vaikams rūpi ne vien tik asmeninė gerovė.
Taigi įduodu jums į rankas burtų lazdelę, galinčią paversti pamoką įdomia veikla, suteikiančią puikią progą pamokos turinį susieti su klasės vadovo veikla, leidžiančią į(si)vertinti, padedančią suvokti save ir savo jausmus.
Net neabejoju, kad pirmoji asociacija išgirdus žodį kortos – tradicinė juodai raudonų kortų kaladė. Tačiau kortų gali būti įvairių. Pirmoje nuotraukoje iš tiesų pamatysite tradicinę kortų kaladę, tačiau mano pamokose ji atliks kitą vaidmenį – susipažinsime su britės rašytojos J. K. Rowling fantastinių romanų apie Harį Poterį veikėjais, pažiūrėsime ir aptarsime kodėl ir kokios vertės korta priskirta kiekvienam iš jų, o sužaidę kelias partijas, patikrinsime, kuris veikėjas dažniau laimi 🙂
Antroje nuotraukoje esanti kortų kaladė sukurta pasakų terapijos mokymus vedusios psichologės iš Baltarusijos Jelenos Belinskajos. Tai – puiki priemonė klasės valandėlėms, literatūros kūrinių aptarimams, emocinio raštingumo lavinimui, pagalbos mokiniui specialistų užsiėmimams.
Trečioje nuotraukoje esančias kortas įsigijau paskutinę rudens savaitę, nusprendusi dalyvauti psichologės Irenos Bulotienės mokymuose „48 metaforinės kortelės trylikos pasakų motyvais“. Kortos atsirado labai netikėtai, bet pačiu laiku, nes nusipirktas naujas „Pinokio nuotykių“ leidimas, vaikų mėgstama dėlionė ir iš Romos parsivežta lėlė-marionetė kažkodėl vis dar nesulaukė savo eilės. Metaforinių pasakos kortų rinkinyje radusi pasaką apie Pinokį supratau, kad man trūko būtent tokio priedo. Ir nors paaiškinimas instrukcijoje neatitiko mano planų, tačiau juk niekas nesutrukdys jų pakreipti ta linkme, kurios man norėsis ar reikės. Kalbu šiek tiek užuominomis, tačiau pasakose taip pat jų apstu. Džiaugiuosi, kad prieš trejus metus lankyti pasakų ir meno terapijos mokymai neliko pamiršti, kad įgytos žinios vis dažniau perkeliamos į pamokas, nes tai, kas sunkiai įvardijama ar paaiškinama, terapijos metu lengvai atsiskleidžia.
Bendradarbių paraginta, pradedu dar vieną naują kategoriją, skirtą klasės vadovams. Joje pasistengsiu pateikti originalesnių idėjų klasės valandėlėms, naudingų patarimų, nuorodų į kolegių svetaines bei viską, kas susiję su vadovavimu klasei.
Norintiems pažinti mokinius, siekiantiems greičiau užmegzti su jais ryšį, siūlau apklausą, kuri vaikams bus patraukli ne tik savo forma, bet ir tema. Pasitelkusi vasaros skaitiniams skirtą Antuano de sent egziuperi pasaką „Mažasis princas“ ir verslo magnato, išradėjo, bendrovės „SpaceX“ ir vienos iš elektromobilių gamybos kompanijos „Tesla“ įkūrėjo Elono Musko bandymu rasti Žemės gyventojams jiems tinkančią planetą, sukūriau apklausą „Elono Musko naujos planetos žmonijai paieškos „Mažojo princo“ asteroiduose“, kuri padėtų išsiaiškinti, kuris asteroidas labiausiai tiktų žmonijai ne pagal gyvenimo sąlygas, bet pagal galimybę pritapti prie vietos gyventojų. Siekdama didesnio efekto, apklausą iliustravau satelitų traukinio vaizdais.
Socialinio ir emocinio ugdymo lavinimui skirtas žaidimas „Ką matai ir ką jauti?“padės suvokti jausmus ir būsenas, suprasti aplinkinių nuotaikas, išgyventi įvairias emocijas.
Meno terapijos metodai padeda atskleisti klasės, grupės santykius. Ką galima rasti namo piešinyje, skaitykite įraše NAMO PASLAPTYS.
Apklausa „Koks tavo temperamentas?“leis mokiniams įsigilinti į save, suprasti savo elgesio priežastis, pažinti emocijas ir jausmus.
Puiki galimybė lietuvių ir anglų literatūros pamokų turinį integruoti į klasės valandėles, skirtas socialiniam ir emociniam ugdymui. HARIO POTERIO BURTŲ LAZDELĖ .
Socialiniai filmukai – vienas iš efektingiausių būdų, papildančių pamokų, klasės valandėlių, tėvų susirinkimų, seminarų temas. Juose užkoduotos žinutės skatina atidžiau pažvelgti į visuomenės problemas ir skaudulius. Kartais kelių minučių vaizdas pasako daugiau nei ilgi mokymai ar kasdieniai pamokslai. Daugiau apie tai rasite įraše SOCIALINIAI FILMUKAI ir KAS UŽKODUOTA SOCIALINIUOSE FILMUKUOSE?
„RAKTELIS NUO ŠIRDELĖS“.Pasinaudojant Valentino diena, galima įgyvendinti net keletą tikslų: kurti gerą mikroklimatą klasėje mokant rasti gerą žodį kiekvienam, mokytis mylėti šalia save esančius ne tik per Valentino dieną, lavinti kūrybiškumą ir motoriką lankstant origami darbelius.
GERUMO ŽAIDIMAS skirtas klasės valandėlėms gerumo, draugystės, tolerancijos temomis, klasės mikroklimato gerinimui, nepažįstamų klasės (grupės) narių suartinimui.
„EMOCIJŲ DOMINO“ – emocinio intelekto lavinimo žaidimas, tinkantis OLWEUS klasės valandėlėms.
NAUJA!Užduotys, tinkančios ir Laisvės gynėjų dienai, ir minint Valstybės nepriklausomybės datas:ĮKOPK Į GEDIMINO KALNĄ!LIETUVA
ĄŽUOLO PASAKOJIMAI trys vaizdo istorijos apie Sausio 13-osios įvykius, prezidentą Antaną Smetoną ir Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį.
„KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ!“– originali užduotis apie Lietuvos nepriklausomybę. Žaidmas KĄ SLEPIA VĖLIAVOS?ne tik primins vaikams, kodėl kovo 11 dieną visa Lietuva švenčia, bet ir supažindins juos su kitų šalių vėliavomis, vizualiai panašiomis į mūsų trispalvę. Žaidimas taip pat lavins dėmesį ir pastabumą, mokys nurodyti vėliavų koordinates.
korsigita 