Noras aplankyti Paryžių visada buvo didelė mano svajonė. Galvojau, kad svajone ir liks, todėl spontaniškas sesers pasiūlymas aplankyti Prancūzijos sostinę buvo priimtas ir įgyvendintas. Nepasakosiu nei apie Luvrą, nei apie Eifelio bokštą, nei apie Monmartrą, apie tai galima paskaityti bet kur, šių nuostabių kultūros paminklų nuotraukų pilnas internetas. Užsiminsiu tik apie Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, kuri net ir po gaisro atrodo įspūdingai. Būtent šalia jos esančioje suvenyrų parduotuvėlėje radau geraširdžio Kvazimodo ir gražuolės Esmeraldos skulptūrėles. Paminėsiu ir Eliziejaus laukus, padovanojusius man Pelenės pasakos akimirką. Rašau akimirką, nes mažoje figūrėlėje sutilpo svarbiausi pasakos įvykiai: lemtingas laikrodžio dūžis, Pelenės bandymas spėti pasiekti karietą ir svarbiausia šio skubėjimo pasekmė – pamestas krištolinis batelis.
Tiesa, Paryžiuje galėjau nusipirkti daug Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“ suvenyrų, tačiau jis mano kolekcijoje jau yra. O bartuoto katino tikrai pasigedau 🤔
korsigita 