Žyma: literatūriniai suvenyrai

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LITERATŪRINIAI SUVENYRAI IŠ JUNGTINĖS KARALYSTĖS

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Britų rašytojo Maiklo Bondo (Michael Bond) meškiukas Pedingtonas – džentelmenas iš „Giliojo Peru“ – vaikų literatūroje išsiskiria ypatinga dvasia. Tai nėra tiesiog mielas personažas – tai sveiko humoro, mandagumo, empatijos ir prisitaikymo naujame pasaulyje simbolis. Vilkintis mėlyną paltuką, pasipuošęs raudona skrybėle ir nešantis mažą lagaminėlį Pedingtonas įkūnija klasikines etiketo vertybes, kurios šiandienos skubotame pasaulyje atrodo tikra atgaiva. Meškutis dažnai patenka į kurioziškas situacijas, tačiau visada stengiasi jas ištaisyti, pateikdamas nuostabias pamokas apie atsakomybę, mokymąsi iš klaidų ir nuoširdumą.

Kai kalbame apie detektyvo žanrą, sero Artūro Konano Doilio (Arthur Conan Doyle) sukurtas Šerlokas Holmsas išlieka nepralenkiamas pavyzdys. Jis – ne tik XIX a. pabaigos Londono mįslių narpliotojas, bet ir stebėjimo meno, pastabumo, loginio mąstymo simbolis. Holmso populiarumas neslūgsta jau daugiau nei šimtmetį, nes jo personaže dera absoliutus protinis nuoseklumas, atsidavimas tiesai ir subtilus, ramus paslaptingumas. Todėl keista, kad mano kolegė tiek ilgai ieškojo šio detektyvo skulptūrėlės, nors puodeliais prekiavo kiekviena suvenyrų parduotuvėlė. Šerloko Holmso fenomenas mus moko itin svarbios pamokos, kuri aktuali ir šiandien – mokėjimo matyti, o ne tik žiūrėti. Šis mano kolekcijos eksponatas DI sugeneruotame filmuke atgyja, kad primintų, jog literatūriniai personažai peržengia knygų puslapius ir tampa gyva kultūros dalimi, įkvepiančia mus smalsumui ir autentiškam pažinimui.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

„FANTAZIJOS PARKAS“

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Yra muziejų, kuriuos apžiūrime. Ir yra muziejų, kuriuose kuriame patys. Džanio Rodario muziejus Omenjoje (Italija) – iš antrųjų. Omenja – miestelis prie Ortos ežero, kuriame 1920 m. gimė Džanis Rodaris (Gianni Rodari) – mokytojas, žurnalistas, vaikų rašytojas, 1970 m. pelnęs H. Ch. Anderseno premiją. Jo gimtinėje 2021 m. spalį, minint rašytojo 101-ąjį gimtadienį, atidarytas Museo Rodari – pirmasis pasaulyje muziejus „Parco della Fantasia“ (Fantazijos parkas), skirtas šiam autoriui. Šis muziejus sumanytas taip, kad be lankytojo jis liktų… nebaigtas. Čia saugomi ne daiktai, o istorijos ir patirtys. Tekstai „nusileidžia“ nuo skaitmeninių lentynų, telefonu galima išklausyti Rodario pasakas įvairiomis kalbomis, o specialios „istorijų išradimo“ mašinos kviečia žaisti fantastiniais binomais ir kurti pasakas atvirkščiai. Daug ką galima liesti, bandyti, sujungti savaip. Vaikas čia – ne stebėtojas, o bendraautoris.

Man atrodo, kad tai labai tiksliai atliepia paties Rodario požiūrį į ugdymą. Knygoje „Fantazijos gramatika“ jis rašė, kad fantazija – ne pramoga, o mąstymo būdas, prieinamas kiekvienam vaikui. O „Klaidų knygoje“ paliko mintį, kurią muziejus pasirinko savo šūkiu: tai, ko nežinome, dažnai yra svarbiau už tai, ką žinome. Klaida Rodariui – ne gėda, o durys į naują istoriją. Šis sakinys turi būti įskiepytas kiekvienam mūsų nuo pačios gyvenimo pradžios.

Vaizdo reportažą baigiu literatūriniu suvenyru iš „Parco della Fantasia Gianni Rodari“: juoda pieštukine su paties Džanio Rodario parašu, kurioje telpa skaidri liniuotė ir du pieštukai – vienas rožinis, kitas juodas. Rožinis pieštukas – vaizduotei, svajonėms, pasakoms ir tam „pasauliui, kokį norėtume matyti“, o juodas pieštukas – realybei, struktūrai ir, prisimenant Rodario knygą, gramatikai, kuri padeda vaizduotei tapti kūriniu. Jei tikite, kad vaikų literatūra gali būti ne tik skaitoma, bet ir gyvenama, keliaudami Šiaurės Italijos ežerų link būtinai užsukite į Omenja miestelį.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LITERATŪRINĖS KOLEKCIJOS PAPILDYMAS

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Darbų gausa mane taip įsuko, jog net nepastebėjau, kaip sparčiai pildosi naujų literatūrinių suvenyrų kolekcija. Nesibaigiantys darbai bandė užgožti ir keistą sutapimą ‒ vos tik randu ilgai ieškotą ar netikėtai pasitaikiusį suvenyrą, netrukus į rankas patenka vienas ar net keli to paties kūrinio herojai. Todėl ir pirmasis jų ‒ įspūdinga Romeo ir Džuljetos statulėlė – iš pradžių sukėlė pyktį, kadangi neplanuotai šią vasarą Veronoje aplankytas garsusis namas, po kurio balkonu, pasak Viljamo Šekspyro, dūsaudavo jaunasis Romeo, ir įsigytas suvenyras man buvo ypatingai vertingas.

Antrasis – Mikė Pūkuotukas ir asiliukas ‒ sukėlė nuostabą, nes jie atkeliavo iš karto po to, kai nusipirkau naują anglų rašytojo Alano Aleksanderio Milno knygos „Pūkuotuko pasaulis“ leidimą. Ir ne tik nusipirkau, bet ir skaičiau skyrių apie asiliuko nelaimę pradingus uodegai. Nuotraukoje matyti, ką išgyveno ilgaausis, o DI padėjo perteikti jo džiaugsmą atgavus uodegą. Dar vieno Mikės Pūkuotuko neplanavau pirkti, tačiau papirko draugystės receptas😊  

Na, o kiti suvenyrai buvo sutikti su džiaugsmu. Ypač mano vaikystės numylėtinė – Pamelos Lindos Trevers sukurta auklė Merė Popins. Šalia jos jaukiai įsitaisė Beatričės Poter triušelis Petriukas, nusidriekė pasaulio pasakų veikėjų domino takelis.

Kalėdinė eglutė taip pat pasidabino naujais žaisliukais – „gražiu, protingu ir gerai įmitusiu vyruku pačiame jėgų žydėjime“ iš Astridos Lindgren knygos „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyveno ant stogo“ ir apskrudusiu pagranduku, apie kurį galima pasiklausyti įgarsintos pasakos.

Gal kažkas pagalvos, kad Ančiukas Donaldas netinka mano kolekcijoje, tačiau aš iš karto reabilituosiu jį, nes man šis mažas suvenyras, rastas Austrijos kalnų parduotuvėlėje, primena lietuvišką komiksų knygelę, kuri nuo ilgo vartymo buvo klijuota ir perklijuota baltomis popieriaus juostomis ( lipnių tuo metu dar nebuvo).

Paskutinis pirkinys – kortų žaidimas „Baltų dievai“ – yra skirtas mano mokiniams, skaitantiems baltų mitus. Žaidime jie rado ne tik skaitytų kūrinių herojus, bet ir galybę negirdėtų dievybių, apie kurių egzistavimą net nenumanė.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LITERATŪRINIAI VASAROS ĮSPŪDŽIAI

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Rugpjūčio mėnesį planuodami kelionę po Austriją ir Italiją mano vaikai turėjo nemažą iššūkį, nes aš pareiškiau norą aplankyti Džanio Rodario muziejų jo gimtojoje Omenijoje. Iššūkiu mano noras tapo dėl paprastos priežasties – šis Italijos regionas buvo tolokai nuo mūsų numatyto maršruto. Teko nuryti nusivylimą ir viltį pasivaikščioti svogūnėlio Čipolino autoriaus gimtomis vietomis palikti ateičiai, nes nedidelį suvenyrą – ženkliuką su Čipolino paveikslėliu – radau Jūros šventės mugėje.

Kadangi negaliu pasigirti savo geografiniu mąstymu, kelionėje laukė didelis siurprizas – Džuljetos meilės miestas vos už 30 kilometrų nuo mūsų poilsio vietos! Galimybė pamatyti išgalvotą Kapulečių šeimos namą ištrynė Čipolino vardą iš galvos. Veroniečių pasirinktas XIII amžiaus statybos namas neturėjo balkono, kuriame, pasak Viljamo Šekspyro, dūsaudavo Džuljeta. XX amžiuje balkonas buvo pristatytas, todėl į nedidelį kiemelį pradėjo plūsti įsimylėjėliai, Viljamo Šekspyro gerbėjai ir smalsūs turistai. Kur yra turistai, ten privalo būti ir suvenyrų krautuvėlė. Būtent joje aš atradau į mano kelionės planus neįrašytą suvenyrą – balkone meilės istoriją kuriančius Romeo ir Džuljetą.   

Filmo „Muzikos garsai“ nuotrauką nusipirkau Austrijoje, Mondsee miestelyje esančioje Šv. Mykolo bazilikoje, kurioje buvo filmuojama pagrindinių herojų vestuvių scena. Spėjusiems pagalvoti, jog ji netinka mano literatūrinėje kolekcijoje, skubu paaiškinti, kad teisę tapti eksponatu nuotrauka gavo dėl dviejų priežasčių: miuziklo pripažinimo klasika ir fakto, kad filmas sukurtas pagal  tikrą istoriją – Marijos Augustos von Trapp memuarus „Trappų šeimos dainininkų istorija“, išleistus 1949 metais siekiant išgarsinti jos muzikuojančią šeimos grupę. Įdomu tai, kad įėjusius į baziliką mus pasitiko muzikos garsai. Paaiškėjo, kad mūsų apsilankymas sutapo su styginio trio, atliekančio Johano Sebastiano Bacho kūrinius, pasirodymu. 🎻🎻🎻

Čarlzo Dikenso Oliveris Tvistas manęs laukė sendaikčių parduotuvėje. Kažkam graži porcelianinė lėkštė, kaip ir pamestinukas Oliveris, pasirodė nebereikalinga. O gal kažkam labai reikėjo pinigų, Jeigu teisinga antroji versija, tai pasisekė mums abiem.

Tuvės Janson Trolis Mumis atvyko iš Suomijos, iš pramogų parko „Trolių Mumių slėnis“, kuriame lankėsi mano mokinys – didelis šių personažų gerbėjas. Gavusi iš berniuko saldainių maišelį, ilgai dvejojau atidaryti ir planavau paversti jį nevalgomu suvenyru. Gerai, kad potraukis saldainiams nugalėjo, nes įsidėjusi į burną pirmąjį saldainį supratau, kad gavau dovanų vaikystės skonio irisus.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LĖLIŲ KARALYSTĖ

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Ją galima rasti Preilių miestelyje, Latvijos etnokultūriniame regione Latgaloje. Tai – dailininkės Jelenos Mihailovos, pasirašinėjančios Vladlenos vardu, pasaulis, kuriame galima rasti ir gerai žinomų pasakos personažų, ir mitologinių herojų, ir zodiako ženklų, ir visiškai nežinomų fantastinių būtybių. Į muziejų galima važiuoti kasmet, nes jis nuolat pildomas naujomis lėlėmis. Važiuodama į paslaptingą karalystę tikėjausi parsivežti daugybę naujų literatūrinių suvenyrų. Deja, bet prekystalis nebuvo toks turtingas kaip ekspozicija.

Šį kartą mano literatūrinė kolekcija pasipildė daug skriaudų dėl savo kitoniškumo patyrusiu Vilhelmo Haufo mažuoju Muku, žydraplauke lėlyte Malvina iš Aleksejaus Tolstojaus literatūrinės pasakos „Buratinas arba auksinis raktelis“ ir iš stebuklų šalies atkeliavusia Alisa, kuri pakeis skulptūrėlę, dingusią iš mano klasės po Luiso Kerolio knygos aptarimo😒

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

PRISIMINIMAI

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Literatūrinių herojų kolekcijos pildymas sulėtėjo, bet nesustojo. Nauji jos eksponatai – spalvingi ženkliukai – prikėlė iš užmaršties ne vieną gražų prisiminimą. Rusų rašytojo Samuilo Maršako pasaką „Katės namai“ ne kartą skaičiau, žiūrėjau televizoriaus ekrane ir net vaidinau.  Nuo mažens įvairiuose spektakliuose man buvo skiriami pagrindiniai vaidmenys, tačiau ne tie, kurių aš norėdavau. Kadangi gebėjau raiškiai skaityti, be vargo išmokdavau ilgus tekstus, spektakliuose dažniausiai įgarsindavau autoriaus žodžius. Todėl penktoje klasėje gavusi katės vaidmenį buvau pakylėta. Pakylėta ne tik dėl svarbiausio vaidmens, bet ir dėl kostiumo – mamos vestuvinės suknelės, kailinės kepuraitės su dailiomis iš folijos išlankstytomis ausytėmis ir ilga kailine uodega. Tiesa, Maršako katė buvo labai išpuikusi, tačiau pasakos pabaigoje supratusi, kad tikrą draugą pažinsi nelaimėje, tapo švelnia ir rūpestinga dviejų mažų kačiukų globėja.

Pasiklausyti katės ir jos svečių istorijos galima LRT radiotekoje: Katės namai, 1 dalis ir Katės namai, 2 dalis

Laikydama rankose „Stebuklingųjų Nilso kelionių“ ženkliuką prisiminiau namuose turėtą pirmąjį šios knygos leidimą. Tokių senų knygų lentynoje buvo vos keletas, nes mano tėtė, dirbdamas mokyklos direktoriumi, mielai savo biblioteka dalinosi su mokiniais. Deja, bet daug knygų į mūsų namus nebesugrįžo😔

Dar vienas švedų kūrinys apie Karlsoną, gyvenantį ant vieno Stokholmo daugiaaukščio stogo, nuskraidino į jaunystę. Pažadėjusi sūnui kas vakarą prieš miegą perskaityti po vieną Astridos Lindgren knygos skyrių, džiaugiausi šešiamečio berniuko susidomėjimu Mažylio ir jo draugo nuotykiais. Skaitant ne kartą tekdavo daryti pauzes, nes Karlsono išdaigos prajuokindavo sūnų iki ašarų😅 Įdomu tai, kad šiuo metu jis augina lygiai tokio pat amžiaus berniuką. Dar vienas įdomus faktas – šiuos ženkliukus senienų turguje atrado mano anūkas su savo mama. Tad pats laikas priminti sūnui „Mažylio ir Karlsono, kuris gyvena ant stogo“ skaitymo istoriją ir pasiūlyti ją pakartoti.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

LOBIAI IŠ KARALIŲ MIESTO

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Prahos pilys ir jų požemiai slepia daug lobių. Tad nenuostabu, kad paskutinė kelionė į karalių miestą mano literatūrinę kolekciją papildė Žanos Mari Leprens de Bomon (Jeanne-Marie Leprince de Beaumont) pasakos „Gražuolė ir pabaisa“ personažais, žavinčiais pabaisos gerumu, gražuolės kuklumu, primenančiais apie jiems tekusius nelengvus išbandymus ir rūmuose vykusius stebuklus.

Pasakose gėris dažniausiai nugalėdavo blogį, bet Alano Aleksandro Milno (Alan Alexander Milne) herojui Mikei Pūkuotukui kovoti nereikėjo – jis pats kūrė gėrį. Nonsenso stiliumi parašytoje knygoje sutilpo tiek daug nuoširdaus tikėjimo gėriu, kad Mikės posakiai tapo netgi frazeologizmais, pvz. „Diena, praleista be draugo – kaip ąsotis, kuriame neliko nė lašelio medaus.  Mano mylimiausia diena – praleista su tavimi. Tad šiandien – nauja mylimiausia diena!“.

Nuo nonsenso literatūros pereiti prie fantastinio realizmo atstovo Franco Kafkos „Metamorfozių“ nebuvo sunku. Priėmiau visus rašytojo suvenyrus su džiaugsminga nuostaba, nes prieš keletą metų jo ieškojau Austrijoje, o tereikėjo prisiminti, kur F. Kafka gimė😊

Turkų pasididžiavimas Chodža Nasredinas (Hoça Nasrettin) – ne Prahos trofėjus. Nenorėdama gaišinti jūsų laiko, kantriai laukiau, kada galėsiu pristatyti bent du literatūrinius suvenyrus. Laukimas viršijo visus lūkesčius. Beje, legendinis turkų išminčius, daugybės facecijų, anekdotų ir pasakėčių autorius, garsėjęs giliu humoru ir įgimtu sąmojingumu, puikiai tinka šiai kompanijai.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

VIENAS PIRKINYS – PENKI EKSPONATAI!

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Radusi Rygos knygyne kaladėlių rinkinį supratau, kad reikia atidžiau dairytis po žaislų lentynas, nes vienu pirkimu laimėjau net penkis literatūrinius eksponatus! Kubeliuose vaizduojamų  pasakų neįvardinsiu  – prašysiu tai padaryti savo mokinių😊

Antrasis žaislas, rastas Klaipėdos bagažinių turguje, net metus laukė patekimo į mano tinklaraštį. Laukė, nes vis tikėjausi rasti modernesnį mažojo Čipolino variantą. Nors 1951 metais italų mokytojo, žurnalisto ir rašytojo Džanio Rodario pasaka „Čipolino nuotykiai“ yra kartas nuo karto naujai išleidžiami, tačiau viešėdama skirtinguose Italijos regionuose niekur neradau šio žaismingo svogūnėlio pėdsakų. Tiesa, visai neseniai sužinojau, kad lankydamasi Milane – tarpinėje stotelėje prieš kelionę į Parmą – buvau vos per 100 kilometrų nuo Džanio Rodario gimtojo Omenjės miesto ir jame įkurto muziejaus. Gaila, kad ši informacija mane pasiekė taip vėlai. Tad sveikas atvykęs iš mano jaunystės laikų, mažasis Čipoline!

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

KELIONĖS Į AMSTERDAMĄ PER KOPENHAGĄ PIRKINIAI

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Nieko nėra smagiau, kada žinodama, jog iš kelionės parsivešiu vieną literatūrinį suvenyrą, grįžtu su keliais! Vykdama į Amsterdamą lagamine palikau vietos Anos Frank prisiminimams. Kadangi skrydis buvo per Kopenhagą, aplankiau visas oro uosto suvenyrų parduotuvėles, iš kurių viena man buvo ypatingai dosni. Tad literatūrinių suvenyrų kolekcija pasilpildė Anos mini dienoraščiu ir nuotrauka, mažosios undinėlės skulptūrėle ir išdykėliu Emiliu iš Lionebergos 😊   

Tiems, kas dar nemoka skaityti, manau, patiks įgarsintos Emilio istorijos.

Tęsinys.

Paskelbta Biblioteka, Literatūra

KARALIŠKOS DOVANOS

Publikuota sukurta korsigita

Pradžia.

Auksinio rudens pradžia mano literatūrinių herojų kolekciją papildė karališkais suvenyrais. Mažasis princas man buvo padovanotas tikrai ne atsitiktinai – juk šią vasarą mano mokiniai leido būtent su šiuo Antuano de Sent Egziuperi knygos veikėju. Ačiū taip gražiai knygą „iliustravusiai“ mokinukei💖🌹💖

Porcelianinė Gerdos ir Kajaus skulptūrėlė mintimis nunešė mane į vaikystę. „Sniego karalienė“ buvo viena iš mėgstamiausių mano pasakų, net savo dukrą pavadinau šios šaunios mergytės vardu!

Su karališkais linkėjimais iš Krokuvos atskrido ugnimi alsuojantis drakonas. Nors smagioje dėlionėje jis atrodo visai nebaisus, tačiau, pasak legendos, buvo metas, kada įsikūręs Vavelio kalne siaubūnas terorizavo miesto gyventojus ir kas vakarą reikalaudavo atvesti po gražią mergelę. Laimė, atsirado drąsuolis, kuris nugalėjo drakoną ir pavertė jį Krokuvos simboliu, prie kurio visi nori nusifotografuoti🐉

Tęsinys.