Štai ir vėl nušuoliavo žvitrioji kengūra, palikusi mokiniams ir mokytojams daugybę įspūdžių ir minčių.
Praėjusią vasarą atsisveikinusi su didžiausiais šio konkurso gerbėjais Ignu ir Roku, ėmiau žvalgytis naujų projekto fanų. Šiemetiniu konkursu suviliojau tik du savo mokinius – Veroniką, atlikusią IV lygio užduotis ir Faustą, sprendusį III lygio pratimus. Gal būtų prisijungęs ir trečias – Pauliukas, tačiau užsitęsusi liga jam sutrukdė.
Smagu, kad abu dalyviai yra ir mano auklėtiniai, todėl po užduočių atlikimo galėjome neskubėdami aptarti, kas patiko, kas netiko, ko nesuprato. Kaip ir kasmet mano ugdytiniai susiduria su eile užduočių, kurių jie nesimoko. Pavyzdžiui, ir vėl teko pasikliauti sėkme žymint kirčiavimo užduotis. Specifinė kalbos raida sukėlė problemų susidūrus su nežinomomis sąvokomis. Faustas net išpūtė akis perskaitęs apie kažkokius sutaptinius dvibalsius. Berniukui sunkiai sekėsi suvokti perkeltinės reikšmės žodžius, jų junginius, iššifruoti liaudies tautosakos kūrinius. Veronikai koją pakišo jau minėtos nežinomos sąvokos, tarmybės, ieškodama frazeologizmų prasmės, mergaitė lengvai pasidavė klaidinantiems atsakymų variantams.
Nežiūrint viso to, konkursas leido vaikams įsivertinti savo žinias ir gebėjimus. O aš pamačiau, į ką reikės atkreipti didesnį dėmesį mokant vaikus, pasisėmiau naujų užduočių idėjų. Net juokinga pasidarė, kad ne tik Veronikai, bet ir man ne iš pirmo karto pavyko nustatyti Džalaladino Rumi pasakėčioje minimų avinų kainą. Todėl, kol lauksime konkurso rezultatų, reikės pasiskolinti iš pradinukų matematikos vadovėlį ir pavartyti jį.
smegenų vystymosi sutrikimu paprastus žmones, o taip pat ir paneigti jų klaidingą nuomonę apie autizmą turinčius asmenis.
korsigita 