Prasidėjus Advento kalendorių prekybai, supratau, kad tradicinio klasės kalendoriaus dar nepasiilgau, todėl šiemet vėl išbandysiu kitokią laiko iki Kalėdų skaičiavimo priemonę. Advento laikotarpis ragina žmones apžvelgti praeitį ir pabandyti praskleisti ateities uždangą, todėl mano Advento kalendorius susideda iš dviejų dalių – prisiminimų ir laukimo. Keturių pašto dėžučių imitacija simbolizuoja keturias savaites trunkantį Advento laikotarpį.
Prisiminimų dalimi siūlysiu vaikams apgalvoti ne tik tai, ką jie patyrė, išgyveno, sužinojo, pamatė, išmoko, sutiko, prarado, bet ir prisiminti seniai matytus žmones, neatliktus darbus, pamirštus pažadus…
Laukimo dalis simbolizuoja ne tik pasiruošimą ateinančioms šventėms, bet ir svajonių, naujų tikslų išsikėlimą, pasižadėjimą sau ir kitiems, o gal net ir tikėjimą stebuklais 🙂
Pirmasis šių metų Advento kalendoriaus variantas buvo keturi vokai. Tačiau iš voko bet kada galima ištraukti tai, kas jame yra, o ištraukus, vėl pamiršti arba išsižadėti. Ne kartą knygose, filmuose ir tikrame gyvenime esame išgyvenę tą jausmą, kada įmetę voką su laišku į pašto dėžutę, pradedame gailėtis ir norėti jį susigrąžinti. Deja, bet tai – vienas iš nedaugelio atvejų, kada neįmanoma pasinaudoti klavišu Delete 😦 Todėl vokų idėją ir pakeitė pašto dėžučių imitacijos, padrąsinsiančios vaikus atsiverti ir nebijoti parašyti tai, ko kartais balsu net sau nedrįsta pasakyti. Uždaros dėžutės taip pat turėtų paskatinti vaikus susimąstyti, ką jie rašo, ką žada, ko siekia, nes už savo žodžius kiekvienas privalo būti atsakingas…
Daugiau apie netradicinius Advento kalendorius:
GALIMYBIŲ EGLUTĖ
IŠVIRKŠČIAS ADVENTO KALENDORIUS
ADVENTO KALENDORIAI KITAIP
GERUMO KALENDORIUS
O jeigu vis dėlto nusprendėte gaminti tradicinį Advento kalendorių, idėjų rasite kategorijoje ADVENTO KALENDORIAI .
ketverius metus, kada asociacija „Žinių ekonomikos forumas“ nusprendė prisidėti prie mokytojo profesijos prestižo kėlimo ir tarti „ačiū“ tiems, kurie kuria ateitį Lietuvoje, kurių klasėse vyksta ne mažesni stebuklai nei Estijos, Suomijos ar Singapūro mokyklose. Taip atsirado Lietuvos respublikos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio globojama iniciatyva „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai“. Nors iniciatyvos organizatoriai teigia, kad jų tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti, nuo savęs noriu pridėti, kad tai – dar viena galimybė įsitikinti, jog mokytojo profesija yra pašaukimas. Mokytojas, pasak šiandieninių apdovanojimų metu kalbėjusių svečių, yra labai drąsus, kadangi nebijo kartu su vaikais laipioti uolomis, leistis lynu nuotykių parke arba karštai melstis, kad besileidžiantiems vaikams nieko nenutiktų, vežtis juos į trumpesnes ir ilgesnes keliones, leisti naktis prie laužo ir kt. Nes mokytojas yra labai imlus, kadangi bedirbdamas su Z karta jau žino, kaip reikės dirbti su alfa ir kitomis raidėmis pavadintomis kartomis. Nes mokytojas tiki savo mokiniais ir tuo, ką jis daro. Nes mokytojas mėgsta tai, ką jis daro. Nes mokytojas gyvena tuo, ką jis daro… Ir aš darysiu, kadangi žinia, jog antrą kartą patekau į inovatyviausių kalbų mokytojų trejetuką, ne tik džiugina, bet ir įkvepia plačiau išskleisti sparnus naujiems skrydžiams. Svarbu tik neappsvaigti kaip Ikarui nuo atsivėrusių galimybių, neišpuikti nuo gražių žodžių, skambėjusių Valdovų rūmuose, nesudeginti suteiktų galimybių ir nepamiršti tų, kurių dėka šiandien žengiau raudonuoju kilimu.
vietas, sudėjote jame? O gal daugiau pliusų gavo kitos pasaulio šalys? Skamba absurdiškai, tačiau ne vienas, apkeliavęs kone visą Europą, po Lietuvą būna keliavęs labai mažai. Kalbu ir apie save, nes prieš penkmetį paklausta etnologijos ir mitologijos dėstytojo apie Baltų mitologinį parką, išraudau ir nuleidusi galvą pasižadėjau apsilankyti jame. Pažadą įvykdžiau su kaupu, šiame parke vedu 
korsigita 