Paskelbta eTwinning, Naujienos, Projektai, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu, Virtuali kelionė klasėje

INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2017

     Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose dalyvavau antrą kartą. Pernykštė patirtis, likus už nominantų ribos, kartėlio neatnešė. Priešingai, matydama laureatus – iš „Virtualios kelionės klasėje“ konkursų pažįstamą Kauno Jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoją Rigondą Skorulskienę ir eTwinning ambasadorę, su kuria dažnai susitinku eTwinning seminaruose, Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytoją Staselę Ryškienę, supratau, kodėl nepatekau tarp geriausiųjų. Todėl šiais metais nusprendžiau savo laimės nebandyti. Tačiau senas geras posakis apie tai, kad mes planuojame, o kažkas aukštai tarp debesų juokiasi, suveikė gavus laišką iš apdovanojimų organizatorių su pasiūlymu dar kartą įbristi į tą pačią upę. Prisipažinsiu, galvojau neilgai, nes praėję metai man buvo ypač turtingi metodine veikla, netradicinėmis pamokomis, kūrybiniais darbais ir renginiais, tad žinia, kad šiemet tapau viena iš trijų inovatyviausių šalies kalbų (gimtosios ir užsienio) mokytojų, buvo be galo maloni.

    Šias metais susidomėjau pasakų terapija, todėl lapkričio 21 dieną atvykusi į mokytojų pagerbimo iškilmes, pasijutau kaip Pelenė, netikėtai patekusi į puotą. Jausmas buvo toks keistas, jog iš pradžių vis žvalgiausi laikrodžio, po kurio dvyliktojo dūžio viskas turėtų pradingti. Mano draugystė su inovacijomis prasidėjo kaip ir pasakoje, labai labai seniai. Nusprendusi paįvairinti savo pamokas, nusipirkau knygą, mokančią kurti PowerPoint skaidres. Po vienos sėkmingos skaidrėmis iliustruotos pamokos sulaukiau mokinio, dabar jau auginančio sūnelį, klausimo, ar pati jas padariau. Pasigirdus teigiamam atsakymui, berniuko veide pasirodė visa puokštė emocijų: nuostaba, susižavėjimas, pagarba, džiaugsmas… To vaiko veidą dažnai prisimenu, nes jis įkvėpė nuolatiniams ieškojimams ir siekiams stebinti savo mokinius. Esu labai laiminga, kad savo darbais ir idėjomis pavyko nustebinti ir ekspertus, skaičiusius mano pedagoginės veiklos aprašymą ir nusprendusius, kad aš esu verta patekti į kalbų mokytojų TOP3. Dėkoju ir Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo skyriaus darbuotojoms, šį įsimintiną vakarą atvežusioms miesto mero sveikinimus. Smagu, kad jos tapo net penkių uostamiesčio nominantų, iš kurių du gavo inovatyviausio mokytojo vardus, triumfo liudininkėmis. Ačiū ir savo mokyklos bendruomenei. Tačiau didžiausią padėką skiriu savo esamiems ir buvusiems MOKINIAMS, kurie buvo, yra ir bus mano varomoji jėga. Mažos, bet vieningos kurčiųjų bendruomenės vaikų ir jaunuolių atkaklios pastangos surinkti man kuo daugiau balsų varžybose dėl Metų publikos mokytojo vardo leido man suprasti, kad būti mokytoju yra didelė privilegija ir begalinė laimė!

Paskelbta Metodinės priemonės, Naujienos, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

GIMTOJI KALBA MOKYKLOJE

  Kovo 24 dieną Šiauliuose vyko šeštoji respublikinė konferencija-seminaras „Gimtoji kalba mokykloje“. Šios konferencijos idėja prieš septynerius metus gimė prof. dr. Džiuljetai Maskuliūnienei ir dr. Onai Laimai Gudzinevičiūtei, pasidžiaugusioms šio renginio ilgaamžiškumu ir galimybe kartu su leidykla „Lucilijus“ skleisti gimtosios kalbos naujienas, aptarti problemas, dalintis gerąja patirtimi tokio paties pavadinimo straipsnių leidinyje. 

  Skirtingai nei ketvirtojoje konferencijoje, kurioje aš skaičiau pranešimą Dvikalbystės problemos mokant sutrikusios klausos vaikus, šioje konferencijoje daug pranešimų pristatė mokytojai ir net mokiniai.

  Šiemetiniame savo pranešime apžvelgiau neprigirdinčiųjų daromas klaidas, šių klaidų priežastis ir pateikiau patarimų bendrojo ugdymo įstaigų pedagogams, ugdantiems integruotus sutrikusios klausos vaikus. Faktą, kad mano pranešimas „Ką reikia žinoti ugdant neprigirdintį vaiką“ įtrauktas į plenarinį posėdį, palaikiau nesusipratimu, tačiau prieš konferenciją priėjusi pasisveikinti mano buvusi dėstytoja prof. dr. Dž. Maskuliūnienė prasitarė, kad po pirmojo mano pranešimo jie suprato, jog nieko nežino apie klausos negalią turinčius žmones, todėl aš privalau kalbėti ne atskiros sekcijos klausytojams, o visiems konferencijos dalyviams. Nors jaudulio buvo dvigubai daugiau, tačiau vėliau tokiu organizatorių sprendimu labai džiaugiausi, nes išanalizavusi programą, galėjau vaikščioti iš sekcijos į sekciją, praleisdama man neaktualius pranešimus ir klausydama tų, kurie domino.

 Prof. Kazimieras Župerka kalbėjo, kad kalbą išmokti nėra sunku, tačiau pagauti jos dvasią pasiseka ne kiekvienam. Pasak jo, kalbos dvasios iškėlimas padėtų kovoti prieš lietuvių kalbos pralaimėjimą anglų kalbai. Po kalbos dvasios Lietuvos verslo kolegijos Šiaulių fakulteto dekanė Raimonda Tamoševičienė kalbėjo apie lietuvių kalbos… purvą. Pranešėja neslėpė nusivylimo ir nuostabos pastebėjusi, kad jos studentai paskaitų metu konspektuoja angliškai, nes taip, pasak jų, yra lengviau ir greičiau. Dabartinė karta, R. Tamoševičienės žodžiais, pakenčia lietuvių kalbą, tačiau nuolat kartoja, kad gilintis į ją nesiruošia, nes neketina likti Lietuvoje. Baigdama pasisakymą pranešėja padovanojo savo buvusiam dėstytojui, prof. K. Župerkai, melioną dėkodama už suteiktas žinias ir sakydama, kad mūsų kalba panaši į jos turimą vaisių – iš viršaus kieta ir sunki, o viduje be galo saldi ir turinti daug sėklyčių, kurias nuolat sodindami neleisime išnykti lietuvių kalbai.

  Viena iš dviejų konferencijos iniciatorių dr. Ona Laima Gudzinevičiūtė priminė, kaip svarbu žinoti žodynuose esančius ženklus ir simbolius, kad nepatektume į keblias situacijas, kaip nutiko vienos Šiaulių rajono kavinės savininkams, pavadinusiems savo įstaigą „Smakų smakas“.  Pasirodo, jie kreipėsi į lietuvių kalbos mokytoją, kuri pasakė, jog toks žodis yra lietuvių kalbos žodyne, todėl vartoti galima. Tačiau mokytoja nepastebėjo, kad prie šio žodžio žodyne yra net du sutartiniai ženklai, perspėjantys, kad šis žodis yra nevartotinas.

  Įdomus buvo  Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorės dr. Vaidos Buivydienės pranešimas apie XX a. pirmosios pusės ugdymo programas ir vadovėlius. O literatūros ir literatūros didaktikos sekcijoje dar kartą pasidžiaugiau savo dėstytojos prof. dr. Dž. Maskuliūnienės pasakojimu apie vaikų skatinimą skaityti nuo Mažvydo laikų iki dabar, apie vaikų literatūros ir lietuviško rašto atsiradimo ryšius, apie šiuolaikinę literatūrą vaikams ir paaugliams.

  Nemažai idėjų parsivežiau išklausiusi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėjos Aldonos Šiaulienės pranešimo „Biblioteka ir skaitymo idėjos tarp skaitmeninių džiunglių“. Patiko Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinių pamąstymai apie popierinių ir skaitmeninių knygų įtaką šiuolaikiniam jaunuoliui, apie renginius, skirtus skaitymo skatinimui. O Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos mokytojos Ingridos Samulionienės idėją vesti skaitymo valandėles parke ir „Akropolio“ prekybos centre pabandysiu įtraukti į savo pamokas.

  Lietuvių kalbos ir didaktikos sekcijoje pavyko išklausyti pastabų apie Lietuvių kalbos mokymo(si) priemonių komplekte „Pupa“ I–IV klasei rastas logines, gramatines ir skyrybos klaidas. Su nekantrumu laukiau Lietuvių kalbos instituto darbuotojų pranešimų, apžvelgiančių mokinių kalbos pokyčius, daromas klaidas. Dar viena  Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokinė pristatė tyrimą apie tarmių išlikimą bendraamžių kalboje ir pasidalino panevėžiškių tarme kalbančios savo močiutės kalbos aruodais.

  Pranešimai baigėsi, tačiau mokslininkų, pedagogų ir mokinių pašnekesiai truko dar gerą pusvalandį – kalbėjome apie gimtosios kalbos, visos ugdymo sistemos, užsienio kalbų veržimosi į lietuvių kalbą problemas, kurios, tikiuosi, bus išsamiau aptartos septintojoje konferencijoje.

Ką reikia žinoti ugdant neprigirdintį vaiką

Paskelbta Naujienos, Specialistams ir tėvams

„ŠVIESOS“ LEIDYKLOS MOKYMO CENTRO NAUJIENOS

     Siūlau susipažinti su „Šviesos“ leidyklos mokymo centro nauju seminarų ciklo „Geroji sviesa-mokymo-centrasypatingų vaikų ugdymo patirtis“ renginiu – seminaru „Muzikos, dailės, šokio ir teatro saviraiška – unikalus vaikų, turinčių intelekto sutrikimų, ugdymosi būdas.“

     Lektorė – knygos „Naujų metodų taikymas ugdant autistiškus vaikus. Gerosios praktikos vadovas“ (Kaunas, „Šviesa“, 2016) vieno iš straipsnių autorė, specialioji pedagogė ekspertė Ilona Papečkytė dalijasi ilgamete savo gerąja patirtimi ugdant intelekto sutrikimų turinčius vaikus.

     Šis seminaras – apie įvairių meno rūšių taikymą ir jų teigiamą poveikį ugdant intelekto sutrikimų turinčius vaikus. Menas šiems ypatingiems vaikams yra unikali priemonė, forma informacijai apie pasaulį kaupti ir puiki galimybė jų gebėjimams atsiskleisti ir plėtotis. Kiekviena pasaulio suvokimo tema atskleidžiama aktyvinant visus  vaiko pojūčius – per garsų, spalvų, judesių, net kvapų ar skonio patyrimą, pažinimą. Kuriamos mažai žodžių turinčios dainelės apie vaikus supančią aplinką, jos atliekamos panaudojant  žaidybinius, vaidybinius ir dailės elementus.  Šiame kūrybiniame terapiniame procese lavinami vaiko  ugdymosi ir socialiniai įgūdžiai, plečiama pasaulėjauta, sukuriama jauki veiklos aplinka saviraiškai, savirealizacijai, padedanti atrasti savyje  dvasinę harmoniją, stiprinti savivertę.

     Seminaras skiriamas ikimokyklinių ugdymo mokyklų mokytojams, neformaliojo ugdymo mokytojams, pradinių klasių mokytojams, muzikos, dailės, teatro, šokio mokytojams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, meno terapeutams, kitiems specialistams, ugdantiems intelekto sutrikimų turinčius vaikus,  vaikų tėvams, globėjams.

Seminaras vyks kovo 27 d. 13.30 val. Klaipėdoje, viešbutyje „Navalis“, H. Manto g. 23.

Registracija: http://mokymocentras.sviesa.lt/node/4857

Paskelbta Specialistams ir tėvams, Tai įdomu

INOVATYVIAUSIŲ MOKYTOJŲ APDOVANOJIMAI 2016

     Nors 2016 m. gruodžio 14 d. apdovanotųjų sąraše manęs nebuvo, tačiau mintimis apdovanojimuose dalyvavau, kadangi buvau viena iš dviejų šimtų, nominuotų šiam garbingam vardui. Rašydama šią eilutę pasijutau kaip tenisininkas Ričardas Berankis, apie kurio rezultatus ATP reitingų lentelėje kalbama vos ne kasdien. Jo tikslas – neiškristi iš šimtuko, manasis – pateisinti inovatyvaus mokytojo vardą.

     Nors, kaip minėjau, ant aukščiausios garbės pakylos nestovėjau, tačiau pralaimėjusi nesijaučiau. Pirmiausia dėl to, kad viena iš pirmųjų turėjau galimybę perduoti naujajai ŠMM ministrei tai, kas rūpi visiems mokytojams. Renginio iniciatoriai – „Žinių ekonomikos forumas“ – išleido el. trumpraštį „Kuriantiems ateitį“, kuriame išspausdino mokytojų ir mokyklų vadovų atsakymus į anketoje pateiktą klausimą „Koks būtų Jūsų pirmas darbas, tapus švietimo ir mokslo ministru?“

     Pildant minėtą anketą, teko mintimis perbėgti per visus savo darbo metus. Nuveiktų darbų sąrašas padėjo suprasti, kiek daug man reiškia darbas su vaikais. Mieli kolegos, jei kada pajusite, kad pavargote, kad darbas netenka prasmės, kad mokiniai jūsų nesupranta, pabandykite pasidaryti savo veiklos santrauką. Patikėkite, tai, ką joje perskaitysite, nuplaus visus nusivylimus ir abejones. Ir tai nebūtinai turi būti pergalė respublikinėje olimpiadoje ar laimėtas tarptautinio projekto finansavimas. Kartais užtenka žinoti, kad tavo dėka cerebrinį paralyžių turintis vaikas pradėjo jungti raides, didžiausias mokyklos neklaužada sutiko vaidinti mokyklos spektaklyje, o nedrąsiausia  klasės mergaitė laimėjo mokyklos skaitovų konkursą…

koroliove-sigita

Paskelbta Fonetika, Naujienos, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu

AR VISKĄ ŽINOME APIE LIETUVIŠKĄ ABĖCĖLĘ?

     Kad lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės, žino visi. Kad lietuviškajame raidyne turime abcbalses ir priebalses, taip pat visiems aišku. Puikiai pažįstame ir raides su brūkšneliais, paukščiukais ir nosinėmis, tačiau ne visi žinome, iš kur jos atsirado. Pasak Ilinojaus universiteto kalbotyros profesoriaus Giedriaus Subačiaus, jos yra arba pasiskolintos, arba sukonstruotos kitų kalbų pavyzdžiu. „Štai tris su paukščiukais – č, ž, š – pasiskolinome iš čekų kalbos, tada dvi nosines – ą ir ę – iš lenkų. Dar lieka keturios – ū, į, ų ir ė. Jų istorija pati įdomiausia“, – pasakojama straipsnyje „G. Subačius: Analogų pasaulyje neturi vienintelė lietuviška raidė“. Jame rasite intriguojančių istorijų apie įvairias raides ir garsus bei sužinosite, kuri iš jų pelnytai vadinama analogų pasaulyje neturinčia lietuviška raide.

 

 

 

 

 

Paskelbta Projektai, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas, Specialistams ir tėvams

СОТРУДНИЧЕСТВО ШКОЛЫ «ЛИТОРИНА» И ИКП РАО ПРОДОЛЖАЕТСЯ (LITORINOS MOKYKLOS IR RŠA KPI BENDRADARBIAVIMAS TĘSIASI)

Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto delegacijos mintys apie švietimo problemas abiejose ikp-logošalyse, vykusį seminarą ir viešnagę uostamiestyje

Daugiau apie korekcinės pedagogikos specialistų vizitą skaitykite čia.