Paskelbta Fonetika, Naujienos, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu

AR VISKĄ ŽINOME APIE LIETUVIŠKĄ ABĖCĖLĘ?

     Kad lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės, žino visi. Kad lietuviškajame raidyne turime abcbalses ir priebalses, taip pat visiems aišku. Puikiai pažįstame ir raides su brūkšneliais, paukščiukais ir nosinėmis, tačiau ne visi žinome, iš kur jos atsirado. Pasak Ilinojaus universiteto kalbotyros profesoriaus Giedriaus Subačiaus, jos yra arba pasiskolintos, arba sukonstruotos kitų kalbų pavyzdžiu. „Štai tris su paukščiukais – č, ž, š – pasiskolinome iš čekų kalbos, tada dvi nosines – ą ir ę – iš lenkų. Dar lieka keturios – ū, į, ų ir ė. Jų istorija pati įdomiausia“, – pasakojama straipsnyje „G. Subačius: Analogų pasaulyje neturi vienintelė lietuviška raidė“. Jame rasite intriguojančių istorijų apie įvairias raides ir garsus bei sužinosite, kuri iš jų pelnytai vadinama analogų pasaulyje neturinčia lietuviška raide.

 

 

 

 

 

Paskelbta Projektai, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas, Specialistams ir tėvams

СОТРУДНИЧЕСТВО ШКОЛЫ «ЛИТОРИНА» И ИКП РАО ПРОДОЛЖАЕТСЯ (LITORINOS MOKYKLOS IR RŠA KPI BENDRADARBIAVIMAS TĘSIASI)

Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto delegacijos mintys apie švietimo problemas abiejose ikp-logošalyse, vykusį seminarą ir viešnagę uostamiestyje

Daugiau apie korekcinės pedagogikos specialistų vizitą skaitykite čia.                         

Paskelbta Autizmas, Metodinės priemonės, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

„PAGALBA AUTISTIŠKAM VAIKUI IR SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMO AKTUALIJOS“

Klaipėdos Litorinos mokykla kartu su Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutu (Maskva) 2016  m. lapkričio 2–4 dienomis kviečia į tarptautinį seminarą „PAGALBA AUTISTIŠKAM VAIKUI IR SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VAIKŲ UGDYMO AKTUALIJOS“

SUSIPAŽINKITE SU SEMINARO PROGRAMA!

Seminaro temos:

2016-11-02 „Pagalba autistiškam vaikui“

2016-11-03 „Kompiuterinės programos, skirtos specialiųjų poreikių vaikų ugdymui“

2016-11-04 „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“

Seminaro kaina: 30 € (viena diena + pažymėjimas),

                          50 € (dvi dienos + pažymėjimas),

                         75 € (trys dienos + pažymėjimas).

Renginio vieta – Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras, Smiltelės g.22-1, Klaipėda

Seminaro kalba: lietuvių, rusų. 

Seminare galės dalyvauti tik iš anksto užsiregistravę klausytojai. Registracija vyks iki 2016 m. spalio 21 d. Vietų skaičius ribotas!

Registruokitės čia! 

Už seminarą gali mokėti įstaigos (išrašomos sąskaitos). Jei už seminarą mokama savo lėšomis, galima mokestį iš anksto pervesti į banko sąskaitą,  mokėjimo paskirtyje nurodant tikslų seminaro dienų skaičių arba apmokėti grynaisiais atvykus į renginį.

Duomenys apmokėjimui – UAB „PROSPERITUS“, įmonės kodas 301151570, A/s LT537300010103532537, AB Swedbank.

Įstaigų rekvizitus (sąskaitoms) siųsti el. paštu: diana.saveikiene@ipr.lt

Informacija tel.: Diana Saveikienė 8 670 19125

Apie seminaro lektorius:

Lapkričio 2 d. psichologijos mokslų daktarė, vyriausioji mokslinė bendradarbė JELENA BAENSKAJA skaitys pranešimą „Pagalba autistiškam vaikui“. Seminaro dalyviai susipažins su klinikine-psichologine vaikų autizmo charakteristika; sužinos apie šio fenomeno klinikinių ir psichologinių-pedagoginių tyrimų rezultatus Rusijoje; išgirs, kaip keitėsi supratimas apie pagalbos formų būtinumą autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams; turės galimybę susipažinti su Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkų sukurtais bendrais korekciniais metodais ir specifinėmis pagalbos priemonėmis, taikomomis skirtingoms šio sindromo formoms.

Lapkričio 3 d. klausytojams bus pristatytas Korekcinės pedagogikos instituto portalas. Pedagogikos mokslų kandidatas ILJA KUKUŠKIN supažindins su jo ištekliais ir virtualia biblioteka, kuriais galės naudotis ne tik Lietuvos specialieji pedagogai, bet ir tėvai, auginantys specialiųjų poreikių vaikus, juos ugdantys bendrojo ugdymo įstaigų pedagogai. Seminarą tęs Pedagogikos mokslų daktarė, Rusijos švietimo akademijos narė korespondentė OLGA KUKUŠKINA. Pranešime„Kompiuterinės programos, skirtos specialiųjų poreikių vaikų ugdymui lektorė pristatys skaitmenines priemones, padedančias lavinti vaikų, turinčių intelekto, klausos ir kalbos sutrikimų, socialinę, komunikacinę, pažinimo kompetencijas, suvokimo klausa, sakytinės ir rašytinės kalbos, skaitymo, matematinio raštingumo ir kt. įgūdžius. Pedagogikos mokslų daktarei padės mokslinė bendradarbė MARIJA CHAIDARPAŠYČ, prisidėjusi kuriant skaitmeninę priemonę „Laiko juosta“ ir atlikusi tyrimą, leidusį suvokti šios priemonės naudą specialiųjų poreikių vaikų lavinimui(si).

Lapkričio 4 d. psichologijos mokslų daktarė  JELENA GONČIAROVA pranešime „Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo įgūdžių formavimas(is)“ apžvelgs specialiųjų poreikių vaikų skaitymo įgūdžius; patars, kaip atpažinti mokinio skaitymo sunkumus; pasidalins darbo šioje srityje patirtimi; pateiks konkrečių darbo metodų ir priemonių.

KVIETIMAS

Paskelbta Autizmas, Metodinės priemonės, Specialistams ir tėvams

„NAUJŲ METODŲ TAIKYMAS UGDANT VAIKŲ AUTISTŲ MUZIKINIUS GEBĖJIMUS“

Leidykla „Šviesa“ su partneriais – Nacionaliniu tautinių mažumų ir išeivijos švietimo, kultūros, mokymo ireea_grants_logo informacijos centru (NTMI centras) bei Islandijoje esančia lituanistine mokykla „Trys spalvos“ įgyvendino projektą „Naujų metodų taikymas ugdant vaikų autistų muzikinius gebėjimus“, kurio tikslas – sukurti naujus muzikinės veiklos metodus autistiškų vaikų pasiekimams skatinti ir išmokyti mokytojus, dirbančius su šiais vaikais, taikyti juos ugdymo veikloje.

Projekto grupė parengė gerosios praktikos vadovą „Muzikinės veiklos ypatumai ugdant autistiškus vaikus“, metodines rekomendacijas mokytojams ir surengė mokymus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių muzikos mokytojams, specialiesiems pedagogams ir visiems, dirbantiems su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.

Projektas pristatomas reportaže „Pedagogai mokosi, kaip padėti autistiškiems vaikams“.

Doc. Rolando Aiduko straipsnyje „Autistiškų vaikų muzikinis ugdymas šiuolaikinių mokslo tyrimų kontekste“ apžvelgiami mokslininkų tyrimai, pateikiami muzikinės terapijos įtakos autistiškam vaikui įrodymai, pristatomi šios terapijos būdai ir formos.

 

Paskelbta Naudingos nuorodos, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

„AR BE LIETUVIŠKŲ KABUČIŲ GALI BŪTI TIKRAS LIETUVIS?“

Taip pavadintame  savaitraščio „Veidas“ žurnalistės Aušros Lėkos straipsnyje apžvelgiama veidas.ltsunki lietuvių kalbos rašyba, cituojamos Ilinojaus universiteto Čikagoje Slavų ir baltų kalbų bei literatūros departamento profesoriaus, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo bendradarbio Giedriaus Subačiaus, lituanistės doc. Zitos Alaunienės ir Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos mokytojos metodininkės Birutės Vaiciukevičienės mintys apie bereikalingai į vaikų galvas kišamą archaizmų rašybą, diskutuojama su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) pirmininke Irena Smetoniene apie testų žalą mokant vaikus, apie nepasisekusias pastangas  panaikinti nosines raides žodžių šaknyje ir pakeisti raidės j rašymo taisyklę, apie liberalesnės skyrybos atsiradimą.

Straipsnyje svarstoma, ar lietuviškos kabutės, ilgieji ir trumpieji brūkšniai sumenkina mūsų lietuviškumą, pasakojama apie šnekamojoje kalboje neišnykusių žodžių reabilitaciją, dar kartą grįžtama prie naujųjų moterų pavardžių darybos. Ši straipsnio vieta man ypatingai patiko, kadangi ne kartą girdėjau kritikuojant mano pasirinkimą turėti pavardę be priesagos -ien-. Pasirodo, pavardės su galūne -ė yra sudarytos pagal baltišką modelį!

Tačiau, nežiūrint visų aukščiau išdėstytų minčių, profesorius Giedrius Subačius primena, kad daugelyje pasaulio kalbų yra istorinė rašyba, todėl į rašybos reformą jis žiūri atsargiai ir viliasi, kad  Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programos priemonių planas netaps „dar vienu vien šūkiais apipintu darbo planu“.

Paskelbta Autizmas, Biblioteka, Metodinės priemonės, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas, Specialistams ir tėvams

VAIKŲ AUTIZMAS: SUPRATIMO IR PAGALBOS KELIAI

Neseniai gavau laišką iš Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkės, pedagogikos  ikp-logo mokslų daktarės Olgos Kukuškinos, kuriame ji priminė, kad nuo 2000 metų institute yra leidžiami almanachai, pristatantys naujausius instituto mokslininkų tyrimus ir straipsnius, apžvelgiančius aktualiausias sutrikusios raidos vaikų problemas, pateikiančius metodines rekomendacijas specialistams, dalijančius patarimus tėvams.

Instituto darbuotojai per tuos metus parengė 24 numerius. Noriu atkreipti dėmesį į 18-tą, 19-tą, 20-tą ir 23-čią  numerius, skirtus vaikų autizmui.

 Daugiau įrašų panašia tema:

ŽURNALAS „LIETAUS VAIKAI“  NAUJA!
PEDAGOGAI IŠ PAŠAUKIMO 
„VYKSTA NUOSTABŪS DALYKAI“
„GIMTADIENIO ŠVENTĖ“
,,KEISK SAVO POŽIŪRĮ Į NEGALIĄ…“
PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES
KNYGA „KODĖL TAIP MĖGSTU ŠOKINĖTI“
10 FAKTŲ APIE AUTIZMĄ, KURIUOS REIKIA ŽINOTI KIEKVIENAM
JUMS PASAKĖ, KAD ŠIAIS METAIS JŪSŲ KLASĖJE MOKYSIS VAIKAS AUTISTAS
„LIETINIAI“, ARBA PASAKOJIMAS APIE KITOKĮ VAIKĄ
„PASAULIS VAIKO AUTISTO AKIMIS“

 

Paskelbta Apklausos, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Specialistams ir tėvams

JUODOSIOS PEDAGOGIKOS LABIRINTE: Į KOVĄ SU NAMŲ DARBAIS

     Dienraštyje „Klaipėda“ publikuotas straipsnis apie namų darbų skyrimą sukėlė dviprasmiškų minčių. Jamegeltonas bloknotas pasakojama apie Vokietijoje gyvenantį rašytoją Arminą Himmelrathą, kuris savo knygoje „Namų darbai, ne, ačiū!“ dalijasi mintimis apie namų darbų žalą mokiniams ir jų šeimos nariams.

     Gilintis į namų darbų temą rašytojas pradėjo suvokęs, kiek prarado laiko ir nervų įtikinėdamas savo tris vaikus atlikti mokytojų užduotus darbus. Remdamasis mokslininkų tyrimais rašytojas išsiaiškino, kad namų darbai ne tik nedaro jokios įtakos mokinių žinioms, bet yra nenaudingi ir beprasmiški. Kadangi esu mokytoja, nieko keisto, jog nesutinku su šiuo teiginiu. Manau, kad dirbdami namuose vaikai prisimena pamokoje išeitą temą, pagilina žinias, mokosi jas pritaikyti praktiškai. Tikiu, kad dauguma šiuos žodžius pavadins tradicinėmis šabloniškomis frazėmis, todėl pabandysiu jas iliustruoti pavyzdžiais. Skaitydama su septintokais Ulfo Starko knygos „Sikstenas“ ištraukas, pasiūliau jiems namuose sukurti saugaus elgesio atmintinę mažiems vaikams. Kuriant atmintinę paprašiau vartoti liepiamosios nuosakos veiksmažodžius. Smagu buvo skaityti vaikų darbus! Atmintinėse radau ne tik perspėjimų apie slypinčius pavojus, bet ir paliepimų neliesti vyresniųjų brolių ir seserų daiktų, nesiskųsti tėvams, netrukdyti bendrauti su draugais ir pan. Šios atmintinės priminė, kad konkurencinė kova tarp brolių ir seserų vis dar tebevyksta. Beje, man taip pat teko pereiti jaunesniojo vaiko šeimoje kančios kelius 😀

     Nenaudinga? Nesutinku, nes mokiniai net nepajuto, kaip pagilino gebėjimą vartoti liepiamosios nuosakos veiksmažodžius savo kalboje. Beprasmiška? Ne, nes niekada nepakenks dar kartą prisiminti, kokie pavojai gali slypėti artimoje aplinkoje.

     Remdamasis sociologų išvadomis knygos autorius teigia, kad silpnesni mokiniai, matydami, jog jų žinios atsilieka nuo kitų vaikų pasiekimų, neberuošia namų darbų, o gerai besimokantieji stropiai juos atlieka, todėl jis siūlo alternatyvą namų darbams: referatų rašymą, mėgstamų kompiuterinių žaidimų žaidimą, skaitymo minutes ir pan. Manau, kad autorius nieko naujo nepasakė, nes šiuolaikiškai dirbantis mokytojas gana seniai namų darbus keičia mokiniams patrauklia veikla. Pateikiu dar pavyzdį – mokydamiesi tiesioginės kalbos skyrybos, mano mokiniai kuria interaktyvius komiksus. Nenaudinga? Nesutinku, nes nemokamai internete platinamos komiksų kūrimo programos padeda vaikams žaismingai įtvirtinti taisykles. Betikslis laiko leidimas? Prieštarauju! Juk kurdami dialogus mokiniai plečia savo žodyną. Beprasmiška? Ne, nes pamėgtus šaudymus ir gaudymus vaikai iškeičia į vaizduotę ir kūrybiškumą lavinančią veiklą.

     Informacinėms technologijoms vis sparčiau užimant kiekvieną mūsų gyvenimo minutę, reikėtų jas visapusiškai išnaudoti mokinių lavinimui, nes jos yra patrauklios, nenuobodžios ir įtraukiančios. Ir dar galvoju, kad reikėtų rečiau vartoti žodžių junginį „namų darbai“, pabandykime pakeisti jį į pasiūlymus namuose sukurti, sukonstruoti, surasti, suskaičiuoti, išbandyti, ištirti, išrinkti, apklausti, apžiūrėti, apgalvoti ir pan.

Edukologės socialinių mokslų dr. Austėjos Landsbergienės mintys apie namų darbus pradinėse klasėse.

Namų darbų tema taip pat buvo gvildenta čia ir čia.

namų darbai