Paskelbta Naudingos nuorodos, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

„AR BE LIETUVIŠKŲ KABUČIŲ GALI BŪTI TIKRAS LIETUVIS?“

Taip pavadintame  savaitraščio „Veidas“ žurnalistės Aušros Lėkos straipsnyje apžvelgiama veidas.ltsunki lietuvių kalbos rašyba, cituojamos Ilinojaus universiteto Čikagoje Slavų ir baltų kalbų bei literatūros departamento profesoriaus, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo bendradarbio Giedriaus Subačiaus, lituanistės doc. Zitos Alaunienės ir Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos mokytojos metodininkės Birutės Vaiciukevičienės mintys apie bereikalingai į vaikų galvas kišamą archaizmų rašybą, diskutuojama su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) pirmininke Irena Smetoniene apie testų žalą mokant vaikus, apie nepasisekusias pastangas  panaikinti nosines raides žodžių šaknyje ir pakeisti raidės j rašymo taisyklę, apie liberalesnės skyrybos atsiradimą.

Straipsnyje svarstoma, ar lietuviškos kabutės, ilgieji ir trumpieji brūkšniai sumenkina mūsų lietuviškumą, pasakojama apie šnekamojoje kalboje neišnykusių žodžių reabilitaciją, dar kartą grįžtama prie naujųjų moterų pavardžių darybos. Ši straipsnio vieta man ypatingai patiko, kadangi ne kartą girdėjau kritikuojant mano pasirinkimą turėti pavardę be priesagos -ien-. Pasirodo, pavardės su galūne -ė yra sudarytos pagal baltišką modelį!

Tačiau, nežiūrint visų aukščiau išdėstytų minčių, profesorius Giedrius Subačius primena, kad daugelyje pasaulio kalbų yra istorinė rašyba, todėl į rašybos reformą jis žiūri atsargiai ir viliasi, kad  Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programos priemonių planas netaps „dar vienu vien šūkiais apipintu darbo planu“.

Paskelbta Autizmas, Biblioteka, Metodinės priemonės, Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos institutas, Specialistams ir tėvams

VAIKŲ AUTIZMAS: SUPRATIMO IR PAGALBOS KELIAI

Neseniai gavau laišką iš Rusijos Švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto mokslininkės, pedagogikos  ikp-logo mokslų daktarės Olgos Kukuškinos, kuriame ji priminė, kad nuo 2000 metų institute yra leidžiami almanachai, pristatantys naujausius instituto mokslininkų tyrimus ir straipsnius, apžvelgiančius aktualiausias sutrikusios raidos vaikų problemas, pateikiančius metodines rekomendacijas specialistams, dalijančius patarimus tėvams.

Instituto darbuotojai per tuos metus parengė 24 numerius. Noriu atkreipti dėmesį į 18-tą, 19-tą, 20-tą ir 23-čią  numerius, skirtus vaikų autizmui.

 Daugiau įrašų panašia tema:

ŽURNALAS „LIETAUS VAIKAI“  NAUJA!
PEDAGOGAI IŠ PAŠAUKIMO 
„VYKSTA NUOSTABŪS DALYKAI“
„GIMTADIENIO ŠVENTĖ“
,,KEISK SAVO POŽIŪRĮ Į NEGALIĄ…“
PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES
KNYGA „KODĖL TAIP MĖGSTU ŠOKINĖTI“
10 FAKTŲ APIE AUTIZMĄ, KURIUOS REIKIA ŽINOTI KIEKVIENAM
JUMS PASAKĖ, KAD ŠIAIS METAIS JŪSŲ KLASĖJE MOKYSIS VAIKAS AUTISTAS
„LIETINIAI“, ARBA PASAKOJIMAS APIE KITOKĮ VAIKĄ
„PASAULIS VAIKO AUTISTO AKIMIS“

 

Paskelbta Apklausos, Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Sintaksė ir skyryba, Specialistams ir tėvams

JUODOSIOS PEDAGOGIKOS LABIRINTE: Į KOVĄ SU NAMŲ DARBAIS

     Dienraštyje „Klaipėda“ publikuotas straipsnis apie namų darbų skyrimą sukėlė dviprasmiškų minčių. Jamegeltonas bloknotas pasakojama apie Vokietijoje gyvenantį rašytoją Arminą Himmelrathą, kuris savo knygoje „Namų darbai, ne, ačiū!“ dalijasi mintimis apie namų darbų žalą mokiniams ir jų šeimos nariams.

     Gilintis į namų darbų temą rašytojas pradėjo suvokęs, kiek prarado laiko ir nervų įtikinėdamas savo tris vaikus atlikti mokytojų užduotus darbus. Remdamasis mokslininkų tyrimais rašytojas išsiaiškino, kad namų darbai ne tik nedaro jokios įtakos mokinių žinioms, bet yra nenaudingi ir beprasmiški. Kadangi esu mokytoja, nieko keisto, jog nesutinku su šiuo teiginiu. Manau, kad dirbdami namuose vaikai prisimena pamokoje išeitą temą, pagilina žinias, mokosi jas pritaikyti praktiškai. Tikiu, kad dauguma šiuos žodžius pavadins tradicinėmis šabloniškomis frazėmis, todėl pabandysiu jas iliustruoti pavyzdžiais. Skaitydama su septintokais Ulfo Starko knygos „Sikstenas“ ištraukas, pasiūliau jiems namuose sukurti saugaus elgesio atmintinę mažiems vaikams. Kuriant atmintinę paprašiau vartoti liepiamosios nuosakos veiksmažodžius. Smagu buvo skaityti vaikų darbus! Atmintinėse radau ne tik perspėjimų apie slypinčius pavojus, bet ir paliepimų neliesti vyresniųjų brolių ir seserų daiktų, nesiskųsti tėvams, netrukdyti bendrauti su draugais ir pan. Šios atmintinės priminė, kad konkurencinė kova tarp brolių ir seserų vis dar tebevyksta. Beje, man taip pat teko pereiti jaunesniojo vaiko šeimoje kančios kelius 😀

     Nenaudinga? Nesutinku, nes mokiniai net nepajuto, kaip pagilino gebėjimą vartoti liepiamosios nuosakos veiksmažodžius savo kalboje. Beprasmiška? Ne, nes niekada nepakenks dar kartą prisiminti, kokie pavojai gali slypėti artimoje aplinkoje.

     Remdamasis sociologų išvadomis knygos autorius teigia, kad silpnesni mokiniai, matydami, jog jų žinios atsilieka nuo kitų vaikų pasiekimų, neberuošia namų darbų, o gerai besimokantieji stropiai juos atlieka, todėl jis siūlo alternatyvą namų darbams: referatų rašymą, mėgstamų kompiuterinių žaidimų žaidimą, skaitymo minutes ir pan. Manau, kad autorius nieko naujo nepasakė, nes šiuolaikiškai dirbantis mokytojas gana seniai namų darbus keičia mokiniams patrauklia veikla. Pateikiu dar pavyzdį – mokydamiesi tiesioginės kalbos skyrybos, mano mokiniai kuria interaktyvius komiksus. Nenaudinga? Nesutinku, nes nemokamai internete platinamos komiksų kūrimo programos padeda vaikams žaismingai įtvirtinti taisykles. Betikslis laiko leidimas? Prieštarauju! Juk kurdami dialogus mokiniai plečia savo žodyną. Beprasmiška? Ne, nes pamėgtus šaudymus ir gaudymus vaikai iškeičia į vaizduotę ir kūrybiškumą lavinančią veiklą.

     Informacinėms technologijoms vis sparčiau užimant kiekvieną mūsų gyvenimo minutę, reikėtų jas visapusiškai išnaudoti mokinių lavinimui, nes jos yra patrauklios, nenuobodžios ir įtraukiančios. Ir dar galvoju, kad reikėtų rečiau vartoti žodžių junginį „namų darbai“, pabandykime pakeisti jį į pasiūlymus namuose sukurti, sukonstruoti, surasti, suskaičiuoti, išbandyti, ištirti, išrinkti, apklausti, apžiūrėti, apgalvoti ir pan.

Edukologės socialinių mokslų dr. Austėjos Landsbergienės mintys apie namų darbus pradinėse klasėse.

Namų darbų tema taip pat buvo gvildenta čia ir čia.

namų darbai

Paskelbta Apklausos, Mokiniai, Specialistams ir tėvams

DEBATAI APIE ŠIUOLAIKINES MEDIJAS UGDYME

Pasidaliję į dvi stovyklas pedagogai iš visos Lietuvos sausio 8 dieną Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijoje ieškojo atsakymo į respublikinės konferencijos klausimą „ŠIUOLAIKINIŲ MEDIJOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS UGDYMO PROCESE – BŪTINYBĖ AR MADOS REIKALAS?“

Kartu su biologijos mokytoja Renata Aglinskiene pratęsiau šį klausimą stendiniu pranešimu „Žaidimas … mokymasis“, prašydama konferencijos dalyvių vietoj daugtaškių padėti, jų nuomone, reikalingą žodį.

Deja, bet vieningo atsakymo konferencijoje nebuvo rasta, klausimas taip ir liko atviras. Viena tapo aišku, jog mokytojai turi būti pasiruošę kardinaliems pokyčiams ir jų nebijoti, nes naujoji karta, nesiraukydama imanti į rankas vadovėlį, nori, kad šalia būtų galima pasidėti ir planšetę, išmanųjį telefoną ar elektroninių knygų skaityklę.

Tebeieškodamos atsakymo į savo klausimą, mes prašome peržiūrėti nuotraukų albumą ir pratęsti konferencijoje pradėtą apklausą: kokį žodį teiginyje „Mokymasis … žaidimas“ įterptumėte Jūs.

Mums labai svarbi ir mokinių, ir jų tėvelių, ir pedagogų nuomonė!

Paskelbta Autizmas, Biblioteka, Specialistams ir tėvams

KNYGA „KODĖL TAIP MĖGSTU ŠOKINĖTI“

     Trylikamečio Naoki, sergančio autizmu, kurio, kaip jis pats rašo, išgydyti neįmanoma, trumpi atsakymai į 58 klausimus grąžino tikėjimą ir atvėrė akis ne tik knygos anglų kalba sudarytojui Davidui Mitchellui, auginančiam sūnų autistą. Knyga sukrėtė ir daug ką paaiškino ir man, kasdien matančiai autizmu sergančius vaikus.

     Abėcėlės lentele – nežodinės komunikacijos metodu – išmokęs bendrauti berniukas, retkarčiais pasvajojantis, kad autizmas galėtų būti penktasis charakterio tipas, bando paaiškinti žmonėms, iš anksto nurašantiems „kitokius“ vaikus, kaip jie iš tikrųjų jaučiasi.

     Sunku pasakyti, ar tikrai visi atsakymai tiksliai apibūdina autistų būseną, tačiau žinojimas, kad daugumą neįprastų veiksmų tokie vaikai atlieka ieškodami nusiraminimo, stengdamiesi nugalėti baimę, bandydami išvengti slogių atsiminimų, norėdami atrasti būdą, padėsiantį bendrauti su žmonėmis, paaiškina ir pateisina daugelį su nuolatiniais gyvenimo sunkumais kaip su vėjo malūnais kovojančių autistų poelgių.

Daugiau įrašų panašia tema:

ŽURNALAS „LIETAUS VAIKAI“  NAUJA!
PEDAGOGAI IŠ PAŠAUKIMO
„VYKSTA NUOSTABŪS DALYKAI“
„GIMTADIENIO ŠVENTĖ“
,,KEISK SAVO POŽIŪRĮ Į NEGALIĄ…“
PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES
VAIKŲ AUTIZMAS: SUPRATIMO IR PAGALBOS KELIAI
10 FAKTŲ APIE AUTIZMĄ, KURIUOS REIKIA ŽINOTI KIEKVIENAM
JUMS PASAKĖ, KAD ŠIAIS METAIS JŪSŲ KLASĖJE MOKYSIS VAIKAS AUTISTAS
„LIETINIAI“, ARBA PASAKOJIMAS APIE KITOKĮ VAIKĄ
„PASAULIS VAIKO AUTISTO AKIMIS“

 

Paskelbta Apklausos, Mokiniai, Specialistams ir tėvams

KODĖL VAIKAI NENORI EITI Į MOKYKLĄ?

Žinių radijo žurnalisto Raigardo Musnicko laidoje „Atviras pokalbis” dalyvavę Švietimo informacinių technologijų4594354 centro direktorius Vaino Brazdeikis, Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Inga Uinskienė ir Lietuvos mokinių parlamento valdybos narys Kasparas Šidlauskas diskutavo apie norus ir galimybes sudominti Z kartos atstovus, kad jie norėtų eiti į mokyklą. Pokalbio metu buvo paminėtos ir elektroninės pratybos EMA, skirtos įvairios brandos ir gebėjimų penktokams, kurios moko spręsti problemas, ragina priimti šiandieninius iššūkius ir leidžia visa tai atlikti ne atsibodusiame sąsiuvinio puslapyje, o naujosios kartos pamėgtame kompiuterio ekrane.

Po laidos kilo noras pasidomėti, ar įdomu mokytis šiandieninėje mokykloje. Mano smalsumą patenkinsite atsakę i kelis apklausos klausimus.

 

Paskelbta Biblioteka, Metodinės priemonės, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

INFORMATIKA BE KOMPIUTERIO

Naujosios Zelandijos Kenterberio universiteto profesorius Timas Bellas drauge su kolegomis parengė svetainę be pavadinimoComputer Science Unplugged“ ir išleido knygą, kuriose, net neprisėdus prie kompiuterio, galima susipažinti su kompiuterio veikimo pagrindais. Įvairaus amžiaus mokiniams sukurtos įdomios ir smagios užduotys, mokančios bendradarbiauti, skatinančios kartu ieškoti problemų sprendimo būdų,  lavinančios mąstymą, kūrybiškumą.

Vilniaus universiteto mokslininkės prof. Valentina Dagienė ir dr. Eglė Jasutė minėtą knygą „CS Unplugged“ išvertė į lietuvių kalbą („Informatika be kompiuterio“).

Knygą galima laisvai platinti, kopijuoti ar persiųsti.

Paskelbta Specialistams ir tėvams, Tai įdomu

GESTŲ KALBA – SAVARANKIŠKA KALBA

Kurčiųjų mėnraščio „Akiratis“ korespondentės Nijolės Krasniauskienės interviu su kalbininku, Vilniaus kolegijosrankytes 2 lietuvių gestų kalbos ir gestotyros dėstytoju, Mantrimu Danieliumi pasakojama, kaip buvo sugriauti trys mitai apie lietuvių gestų kalbą, pristatoma elektroninio lietuvių‒gestų kalbų žodyno kūrimo istorija, atskleidžiami šio žodyno privalumai, aptariama gestų kalbos lingvistų trūkumo problema, dalijamasi ateities planais gestotyros srityje.

Paskelbta Specialistams ir tėvams

PRADINĖJE MOKYKLOJE NĖRA VIETOS VAIKYSTEI?

Interneto dienraštyje bernardinai.lt publikuojamą vokiečių žurnalisto Hauke Gooso straipsnį turėtų perskaityti visibernardinai.lt tėvai ir švietimo sferos darbuotojai. Autorius ragina susimąstyti ir apsispręsti, ko labiau „norime – „Lego vaikų“, neišsišokančių, paklusnių, įvairiapusiškai pritaikomų – ar vis dėlto norime vaikų, kurie pirmiausia yra vaikai: skirtingai gabūs, užsispyrę, saviti, užsisvajoję, kartais triukšmingi?