Paskelbta Biblioteka, Metodinės priemonės, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

LIETUVOS ISTORIJA VAIKAMS

Knygynuose pasirodė Ž. Mikailienės ir M. Zavadskio lavinamoji knygelė vaikams apie Lietuvos istoriją. Knygelė bus63aa46e6972b6236b207d89b3ed437af naudinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, kurie, pripažinkime, daug ko nežino, o gal žinojo, bet pamiršo, todėl galės atgaivinti nemažai istorinių faktų ir įvykių, vykusių mūsų šalyje nuo akmens amžiaus.

Abejojančius, ar verta savo atžaloms padovanoti šią knygą, įtikinti turėtų mamos Laimos, rekomenduojančios perskaityti šalies istoriją, komentarai.

Paskelbta Specialistams ir tėvams

Apie ateities mokyklas

Šiandien vienas po kito pasirodė du straipsniai, analizuojantys šių dienų mokyklos problemas ir pristatantys ateities 17361491-child-with-booksmokyklų vizijas.

Vilijos Andrulevičiūtės reportaže „Ateities mokykla: žinoti nebūtina, reikia mokėti googlinti?“ nedrąsiai užsimenama, kad  ateityje gal reikėtų pasinaudoti Suomijos švietimo sistemos pavyzdžiu. Švietimo konsultantas Aurimas Ražanauskas žada, kad po dešimties metų vaikai nebebus apkraunami sausais faktais. Atlikdami praktines užduotis, kurdami bei dalyvaudami įvairiuose projektuose, mokiniai bus mokomi patys susirasti reikiamos informacijos. Tačiau ekonomistė Aušra Maldeikienė abejoja, ar visi sugebės ir ar norės pasinaudoti jiems suteikta galimybe savarankiškai ieškoti, kurti bei priimti sprendimus.

Austėjos Landsbergienės straipsnis „Mokslo metai baigėsi. Tegyvuoja mokslo metai!“ – puiki galimybė į(si)vertinti savo darbą ir nu(si)brėžti ateinančių mokslo metų darbo gaires taip, kad mokiniai neskaičiuotų, kiek minučių liko iki išsvajotos pertraukos, o jų tėveliai lankytųsi mokykloje ne tik gavę kvietimą į susirinkimą, bet norėdami susitikti, pabendrauti ir pasižvalgyti po antruosius savo atžalų namus.

 

 

Paskelbta Naudingos nuorodos, Specialistams ir tėvams

STARTAVO MOKOMOJI INTERNETINĖ PROGRAMA PAAUGLIŲ TĖVAMS

Šią savaitę startavo vienintelė Lietuvoje mokomoji internetinė programa Ką veikia vaikai?“, skirta paauglių tėvams.logo Programa padės tėvams geriau suprasti paauglystę išgyvenančias jų atžalas, stiprins tarpusavio ryšį, keis įsisenėjusius stereotipus apie psichoaktyvių medžiagų prevenciją, suteiks reikalingų žinių apie sveiką gyvenimo būdą.

Programą „Ką veikia vaikai“ sukūrė organizacija „Mentor Lietuva“. Pasak jos generalinės sekretorės Jurgitos Ribinskaitės-Glatzer, paauglystės laikotarpis yra ypatingai svarbus prevencijai, kadangi būtent tuo metu prasideda eksperimentavimai, savęs ieškojimas ar ribų išbandymas. Todėl norėdama padėti tėvams sudėtingu paauglystės laikotarpiu, organizacija sumanė Lietuvoje adaptuoti „Mentor International“ tinklalapį „Prevention – smart parents“, skirtą plėsti tėvų bendravimo su vaikais žinias bei ugdyti reikalingus įgūdžius.

Mokomosios internetinės programos „Ką veikia vaikai“ unikalumą ir efektyvumą užtikrina ne tik paauglius auginantiems tėvams naudingos žinios bei reikalingi įgūdžiai, bet ir koncentruotai pateikiama informacija. Programa yra paremta konkrečių užduočių principu, kurias atlikę tėvai nesunkiai galės įgytas žinias pritaikyti praktikoje.

Apsilankę portale, tėvai ras pamokas įvairiomis temomis – apie paauglių elgseną, ryšio su vaikais stiprinimą, alkoholio ir tabako prevenciją ir panašiai. Šios pamokos bus nuolat pildomos naujomis temomis. Kiekviena pamoka susideda iš 5 dalių: faktų, patarimų, užduočių, testo ir vaizdo medžiagos, kurioje savo įžvalgomis ir patirtimi dalijasi tiek įvairūs specialistai, tiek žinomi žmonės.

 Informacijos šaltinis – Švietimo informacinių technologijų centras

Paskelbta Metodinės priemonės, Naudingos nuorodos, Specialistams ir tėvams

KOMPETENCIJŲ KABINETAS

Klaipėdos Litorinos mokykloje, ugdančioje sutrikusios klausos vaikus, atidarytas virtualus kompetencijų kabinetas. logotipasTai daugiau nei metus brandinta idėja, kilusi išaugus klausos negalią turinčių vaikų integracijai į bendrojo ugdymo įstaigas.

Technologijų kaita ir modernėjimas atnešė teigiamų pokyčių sutrikusios klausos žmonėms suteikdami jiems galimybę gauti vis geresnes girdėti padedančias priemones, dažniau pasiryžti kochlearinei implantacijai. Atsiradus galimybei geriau girdėti, klausos negalią turinčių vaikų tėvai nusprendžia savo atžalas lavinti kartu su girdinčiaisiais. Todėl Klaipėdos Litorinos mokyklos bendruomenė sulaukia daug prašymų ne tik teikti specialiąją pagalbą tokiems vaikams, bet ir konsultuoti su jais dirbančius mokytojus. Kadangi nėra lengva suderinti susitikimų ir konsultacijų laiką, mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė kartu su pavaduotoja ugdymui Renata Aglinskiene ir surdopedagoge eksperte Sigita Koroliove sugalvojo įkurti kompetencijų kabinetą, kurio durys visuomet būtų atviros ne tik miesto, bet ir viso Vakarų regiono pedagogams, tėvams, dirbantiems su sutrikusios klausos vaikais, ir, be abejo, patiems vaikams.

Kol kas kabinetas yra tik virtualus. Siekiant padėti sutrikusios klausos asmenims sėkmingiau integruotis į girdinčiųjų bendruomenę, jame bus dalijamasi gerąja patirtimi, publikuojami moksliniai-praktiniai straipsniai, teikiama surdopedagogo konsultacija, talpinamos metodinės priemonės.

Jei kabineto idėja patiks jo lankytojams, ateityje virtualų bendravimą norima papildyti susitikimais su pedagogais ir tėvais, kurių metu  jiems būtų rodomos atviros pamokos, vedami seminarai, organizuojamos bendros veiklos. Kabinete norėtųsi matyti ir klausos negalią turinčių vaikų, kurie galėtų pažiūrėti, kaip mokosi jų bendraamžiai, palyginti savo žinias ir gebėjimus dalyvaujant bendrose pamokose, įvairiuose konkursuose ir renginiuose.

Kompetencijų kabinetą galima rasti šiuo adresu.

Paskelbta Specialistams ir tėvams

AR VISADA BUS LAIMINGAS VAIKAS, NETEKĘS GALIMYBĖS AUGTI DVIKALBĖJE APLINKOJE?

Trumpame filmuke pademonstruota amžina problema, kai tėvai iš visų jėgų stengiasi „apsaugoti“ negirdintį vaiką nuo kurčiųjų pasaulio.

Sutikite, kad ne visi kurtieji gali sėkmingai mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. Gal šveicarų profesoriaus Fransua Grožano straipsnis „Kurčio vaiko teisė augti dvikalbiam“ padės tėvams, negalintiems susitaikyti su faktu, kad jų vaikas negirdi.

Paskelbta Metodinės priemonės, Specialistams ir tėvams, Įvairūs

KONFERENCIJA „GIMTOJI KALBA MOKYKLOJE“

Nepabūgę kovo 13-osios penktadienio, mokslininkai, dėstytojai, mokytojai rinkosi į ketvirtąją respublikinę mokslinę-praktinę konferenciją, vykusią Šiaulių universiteto Humanitariniame fakultete. Organizatoriai siekė, kad konferencijos metu skaityti pranešimai ir praktiniai pristatymai paskatintų domėjimąsi gimtąja kalba ir tarme, lietuvių kalbos ugdymu ir puoselėjimu formaliajame ir neformaliajame ugdyme. Renginio dalyviai galėjo pabendrauti su lietuvių kalbos ir literatūros, kitų dalykų mokytojais bei kitose institucijose dirbančiais lituanistais. Mums, mokytojams buvo sudarytos sąlygos tobulėti, kelti savo kvalifikaciją, dalytis praktiniais pavyzdžiais, skaityti pranešimus, pasisemti aukštųjų mokyklų dėstytojų patirties.

Konferencija buvo pradėta įdomaus tyrimo rezultatų apie Šiaulių mokyklą 5–6 klasių mokinių rašiniuose pristatymu.

Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto direktoriaus pavaduotoja, dr. Edita Musneckienė, supažindino su mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sąlygomis, galimybėmis ir naujovėmis.

Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Daiva Trijonienė pasidalijo savo kurta metodine priemone, skirta silpnesniems mokiniams pasiruošti lietuvių kalbos brandos egzaminui.

Su gera humoro doze apie egzaminus kalbėjo ir žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė. Pranešėja pristatė iš įvairių socialinių tinklų surinktus lietuvių kalbėjimo įskaitos darbų pardavėjų skelbimus su… klaidomis. Nuo 2.90 ik 10 eurų už savo paslaugas prašantys pardavėjai painiojasi kultūros epochose, literatūros srovėse, nedraugauja su skyrybos ženklais, daro grubių kalbos kultūros klaidų. Deja, bet vis daugėjantis pardavėjų skaičius leidžia spėti, kad pirkėjų jiems netrūksta.

Mano buvusi retorikos dėstytoja, prof. Giedrė Čepaitienė, pranešimu „Viešasis etiketas“ išsakė susirūpinimą komercinių Lietuvos televizijų daroma neigiama įtaka žiūrovams, kurie, paveikti moderniųjų technologijų, nebekreipia dėmesio į turinį. Tuo ir naudojasi minėtos televizijos, kadangi jos nejaučia poreikio ugdyti žiūrovo, o žiūrovas lengvai perima televizijų peršamą gyvenimo ir bendravimo būdą.

Profesorius Kazimieras Župerka linksmai citavo iš radijo ir televizijos surinktus posakius, kuriuose kalba prasilenkia su logika. Įdomu buvo susipažinti su profesorės Genovaitės Kačiuškienės pateiktais anketinio tyrimo rezultatais apie tai, kaip Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai supranta Šiaurės panevėžiškių tarmės vaizdingąją leksiką.

Po plenarinio posėdžio darbas vyko sekcijose, todėl su dideliu nusivylimu palikau literatus, kadangi mano pranešimas apie dvikalbystės problemas mokant sutrikusios klausos vaikus, savaime aišku, buvo įtrauktas į kalbotyros sekciją. Tačiau tai, ką ten išgirdau, atpirko prarastą galimybę pasimėgauti lietuvių literatūros naujovėmis.

Iš Lietuvių kalbos instituto atvykusi Aurelija Tamulionienė pristatė klausytojams būdingiausias rašybos klaidas mokinių rašiniuose, rašytuose brandos egzaminų metu. Lektorė, aptardama dažnai kurioziškas klaidas, perspėjo, jog tyrėjai nežinojo nei mokinių amžiaus, nei tautybės. Tačiau man klausantis, kiek procentų mokinių „pamiršta“ padėti varnelę ar tašką ant raidės, keli iš jų neskiria balsių nuo dvibalsių ir pan., kilo mintis, kad tarp tirtų darbų turėjo būti ir rašiniai vaikų, turinčių raidos ypatumų. Kaipgi kitaip paaiškinti tokį neraštingumą!

Humanitarinių mokslų daktarė Ona Laima Gudzinevičiūtė dar kartą priminė klausytojams lietuviškųjų kabučių rašymo taisykles, o Šiaurės Lietuvos kolegijos dėstytoja Sigita Damanskienė su graudžia šypsena pristatė studentų siunčiamų elektroninių laiškų klaidas ir kuriozus.

Humanitarinių mokslų daktaras, Šiaulių universiteto dėstytojas Stasys Tumėnas, aptarė veiksmažodžių turėti ir daryti vartojimo problemas. Lengvai pasiduodamas anglų kalbos įtakai, mūsų jaunimas „turi gerą laiką, turėjo puikias rungtynes, turės dvidešimt metų“. Vis giliau skverbiantis anglų kalbai, lietuviai nebemeta kamuolio į krepšį, bet „daro metimą“. Ir knygų jie neberašo, o, deja, „padaro jas per keletą metų“.

Man teko laimė, o gal ir nelaimė, konferenciją užbaigti. Matydama pavargusius klausytojų veidus, bijojau, kad mano pamąstymai apie lietuvių kalbos mokymo sunkumus vaikams, kalbantiems gimtąja lietuvių gestų kalba, bus visiškai neįdomūs. Stengdamasi kuo trumpiau išsakyti savo mintis, trumpindama filmuotus pavyzdžius, buvau sustabdyta ir paprašyta neskubėti, nes tai, ką aš parodžiau, Šiaulių universiteto akademinei bendruomenei pasirodė nematyta, negirdėta ir be galo įdomu.

Dvikalbystės problemos mokant sutrikusios klausos vaikus

Paskelbta Autizmas, Specialistams ir tėvams

10 FAKTŲ APIE AUTIZMĄ, KURIUOS REIKIA ŽINOTI KIEKVIENAM

lrytas.lt straipsnyje amerikietė Lisa Daxer, autistė, pateikia 10 faktų apie autizmą siekdama supažindinti su šiuoLrytas.lt-2010 smegenų vystymosi sutrikimu paprastus žmones, o taip pat ir paneigti jų klaidingą nuomonę apie autizmą turinčius  asmenis.

Daugiau įrašų panašia tema:

ŽURNALAS „LIETAUS VAIKAI“  NAUJA!
PEDAGOGAI IŠ PAŠAUKIMO 
„VYKSTA NUOSTABŪS DALYKAI“
„GIMTADIENIO ŠVENTĖ“
,KEISK SAVO POŽIŪRĮ Į NEGALIĄ…“
PASAKOJIMAI APIE KITOKIUS ŽMONES
VAIKŲ AUTIZMAS: SUPRATIMO IR PAGALBOS KELIAI
KNYGA „KODĖL TAIP MĖGSTU ŠOKINĖTI“
JUMS PASAKĖ, KAD ŠIAIS METAIS JŪSŲ KLASĖJE MOKYSIS VAIKAS AUTISTAS
„LIETINIAI“, ARBA PASAKOJIMAS APIE KITOKĮ VAIKĄ
„PASAULIS VAIKO AUTISTO AKIMIS“