Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Jau pasirodė Lituanistinio ugdymo mokomosios priemonės „Kelionė į Lietuvą“ ir „Laiškai iš Lietuvos“, skirtos mokyti lietuvių kalbos dviejų amžiaus grupių (6–9 ir 10–13 metų) vaikus. Priemonę sudaro po dvi literatūrinių tekstų ir kūrybinio rašymo knygas, po du pratybų sąsiuvinius ir viena Mokytojo knyga. Šiomis priemonėmis ne tik bus mokoma kalbėti, skaityti, rašyti, bet ir bus ugdoma lietuviška tapatybė pateikiant žinias apie Lietuvos istoriją, etninę kultūrą, lietuvišką gyvenimo būdą, valstybingumą, geografiją ir kt.
Autoriai užduotis ir tekstus pateikė taip, kad mokytojas jais galėtų naudotis klasėje, kurioje yra skirtingos kalbinės kompetencijos ir gebėjimų vaikų. Manau, kad šios priemonės pasitarnaus ir mokytojams, ugdantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, kadangi jose gausu teksto suvokimo, mąstymą lavinančių užduočių, mokomųjų žaidimų, kūrybinių projektų.
Čia patalpinti elektroniniai priemonių variantai yra pateikiami Ugdymo plėtotės centro informacinėje sistemoje „Ugdymo sodas“.
Pagalbą pradinių klasių mokytojams siūlo Ugdymo plėtotės centras, pristatydamas metodinę priemonę „3–4 klasių mokinių skaitymo gebėjimų ugdymas“, kuri padės mokytojams nustatyti vaikų skaitymo gebėjimų spragas, jų priežastis ir pateiks įrankius, nulemsiančius geresnius rezultatus.
Lietuvių kalbos mokytojams UPC siūlo metodinę medžiagą, skirtą lietuvių kalbos vartojimo įgūdžiams formuoti ir tvirtinti. Mokytojai galės pasinaudoti lietuvių kalbos mokytojos ekspertės Aldonos Kruševičiūtės sudaryta atpasakojimų metodine priemone, skirta 5–6 ir 7–8 klasių mokiniams, ir lietuvių kalbos raštingumo ugdymo užduotimis bei diktantais, skirtais 5–8 ir 9–10 klasių mokiniams.
Tai Ugdymo plėtotės centro (toliau UPC) ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje vykdomas specialus projektas, kurio tikslas – sukurti sistemines prielaidas medijų ir informacinio raštingumo (toliau – MIR) ugdymui, remiantis geriausiais Šiaurės šalių pavyzdžiais integruojant MIR į bendrąjį ir neformalųjį ugdymą.
Projekto dalyviai mokysis atpažinti propagandą ir kritiškai vertinti medijose pateikiamą informaciją; aiškinsis, kas lemia žiniasklaidos turinį; stebės, kokią įtaką medijos daro visuomenei, o taip pat ieškos būdų, kaip įtraukti MIR į ugdymo turinį.
Šiuo metu projekte dalyvauja 300 mokytojų iš 60-ties Lietuvos mokyklų. Vėliau informacinio raštingumo ugdymo metodika bus diegiama ir kitose švietimo įstaigose. Smagu, kad mano mokykla pateko į šį skaičių, kadangi ypatingai svarbu ugdyti kurčiųjų informacinį raštingumą. Būtent IKT suteikia mūsų vaikams pasitikėjimo savo jėgomis, kadangi medijų dėka jų saviraiškai ne visada reikia žodžių.
Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijoje vykusioje konferencijoje dalyvavo 100 mokytojų. UPC direktorius Giedrius Vaidelis ir projekto koordinatorė Rasa Jančiauskaitė papasakojo, kad projekto idėja kilo susidūrus su atsiradusia informacijos gausa. Mokytojai turi mokėti atmesti bevertę informaciją, sugebėti atsirinkti, kas vertinga, svarbu ir pateikti tai savo mokiniams. Taip pat mokytojas turi mokyti savo ugdytinius saugiai elgtis internetinėje erdvėje, žinoti kaip ir su kuo galima bendrauti socialiniuose tinkluose.
Klaipėdos universiteto dr. Vygantas Vareikis apžvelgė žmogaus, visuomenės ir valstybės pokyčius per visą jos gyvavimo istoriją. Pabrėžęs, kad pasaulis niekada nebebus toks, kaip anksčiau, perspėjo, jog žmonija nuolat susiduria su virtualiais iššūkiais, todėl mokytojai privalo savo mokinius kreipti tinkama linkme, kad jie nepasiduotų virtualioms vilionėms bei propagandoms.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3 rinktinės 302 pėstininkų kuopos kapitonas Gintautas Razma papildė peržiūrėtą filmą nacionalinio saugumo tema. Lektorius pristatė karo erdves – sausumą, jūrą, orą ir XXI amžiuje atsiradusią naują informacinę erdvę. Kapitonas teigė, kad pavojingiausias ginklas pasaulyje yra idėja, dėl kurios žmogus gali atsisakyti visko. Tinkamai paskleidus ją, galima sugriauti galingiausias valstybes. Todėl G. Razma perspėjo, kad mokytojai mokiniams turi suformuoti faktus tokius, kokie jie yra, o ne naudotis iš šono išgirsta informacija.
Interneto dienraščio bernardinai.lt žurnalistė Dalia Žemaitytė apžvelgė medijų įtaką visuomenei ir mokyklai, o UPC Ugdymo skyriaus metodininkė Ginta Orintienė papasakojo, kokiu būdu galima integruoti medijų raštingumą į ugdymo turinį.
Darbo grupėse metu mokyklų komandos turėjo galimybę įsivertinti savo mokyklos silpnąsias ir stipriąsias puses ugdant bendruomenės informacinį raštingumą, pasisemti iš kolegų idėjų, išsikelti būsimos veiklos uždavinius bei numatyti pirmuosius darbus.
Projekto pristatymas
UPC direktorius Giedrius Vaidelis ir projekto koordinatorė Rasa Jančiauskaitė.
Klaipėdos universiteto daktaras Vygantas Vareikis.
Kapitonas Gintautas Razma.
Jolita, Kristina ir Renata studijuoja projekto dokumentus.
Neasmenuojamosios veiksmažodžių formos – viena iš sunkiausiai specialiųjų poreikių vaikams įsisavinamų temų. Tik vaizdingi ir praktiniai pavyzdžiai padės suvokti dalyvių, padalyvių ir pusdalyvių vartojimo kalboje ypatumus. Šis pamokų planas skirtas temos įtvirtinimui, tačiau skaidrėse esančias užduotis galima panaudoti ir supažindinant su dalyviais, padalyviais ar pusdalyviais, ir aiškinant, kodėl lietuvių kalboje jie yra vartojami. Pamokos planas parengtas pagal UPC projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių lietuvių kalbos esminių kompetencijų ugdymas“ rekomendacijas.
Birželio mėnesį mokytojai jau gali užsiregistruoti į vienerių metų trukmės kvalifikacijos tobulinimo stažuotes, prasidėsiančias nuo rugsėjo 1-osios. Tai gali būti stažuotės Lietuvos arba užsienio šalių švietimo, mokslo, kultūros įstaigose, įmonėse, universitetinės studijos ar metodinių priemonių ir vadovėlių rengimas.
Atiduokite savo balsus svetainei „Lietuvių kalbos kursas 5–6 klasėms“
Ši svetainė sukurta Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant projektą Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas. Pagal projekto vykdytojo parengtą turinį Šviesos leidykla sukūrė interaktyvių mokymosi objektų svetainę. Svetainės mokymosi objektai parengti vadovaujantis Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis (2008 m.) ir susieti su atitinkamų veiklos sričių mokinių pasiekimų reikalavimais. Lietuvių kalbos 5–6 klasės kursą sudaro 10 temų. Jose yra po 6 veiklas: skaitymo, klausymo, žiūrėjimo, rašymo, tekstų kūrimo, žaidimų. Temų veikloms parengti 385 mokymosi objektai (interaktyvūs skaitymo ir klausymo rinkiniai, filmai su interaktyviomis užduotimis, žodžių, rišlaus teksto, įgarsinti diktantai, skyrybos pratimai, komiksai, minčių žemėlapiai, rašinio, charakteristikos, laikraščio, skrajutės, laiško, pristatymo šablonai, mokomieji žaidimai, žinynas). Kiekvienai temai parengta po 20 testų užduočių, iš kurių galima sudaryti įvairaus sudėtingumo testų. Prie kiekvieno mokymosi objekto pateikiami mokymosi uždaviniai ir metodinės rekomendacijos. Išnagrinėjęs kiekvienos temos mokymosi objektus ir atlikęs užduotis, mokinys turi įsivertinti, kaip suprato pateiktą medžiagą. Interneto svetainėje atliktas užduotis jis gali nusiųsti mokytojui elektroniniu paštu arba išsaugoti savo kompiuteryje. Mokymosi objektai skirti ugdyti ne tik dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas.
Ir skaitmeninei bibliotekai „Literatūros kūriniai 5─8 klasėms“
Ši svetainė sukurta Ugdymo plėtotės centrui įgyvendinant projektą Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas. Projekto vykdytojo užsakymu skaitmeninę biblioteką sukūrė Šviesos leidykla. Skaitmeninėje bibliotekoje skelbiama daugiau kaip 60 lietuvių ir visuotinės literatūros kūrinių 5–8 klasių mokiniams. Kūriniai pateikiami TXT, PDF, EPUB ir MP3 formatu ir laisvai prieinami internete. Mokiniai gali pasirinkti savo mokymosi stilių geriausiai atitinkantį formatą ir priimtiniausias technologijas (kompiuterį, elektroninių knygų skaityklę, planšetinį kompiuterį, išmanųjį telefoną), socialiniuose tinkluose bendrinti jiems patikusių knygų nuorodas. Skiriama kultūrinei ir komunikavimo gimtąja kalba kompetencijoms ugdyti.
skirtos mokyti lietuvių kalbos dviejų amžiaus grupių (6–9 ir 10–13 metų) vaikus. Priemonę sudaro po dvi literatūrinių tekstų ir kūrybinio rašymo knygas, po du pratybų sąsiuvinius ir viena Mokytojo knyga. Šiomis priemonėmis ne tik bus mokoma kalbėti, skaityti, rašyti, bet ir bus ugdoma lietuviška tapatybė pateikiant žinias apie Lietuvos istoriją, etninę kultūrą, lietuvišką gyvenimo būdą, valstybingumą, geografiją ir kt.
