Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Skaitydami Ezopo pasakėčią „Nesutarią žemdirbio vaikai“, visada su mokiniais parsinešdavome iš mokyklos kiemo pagaliukų, kad laužydami patikrintume tėvo pamoką sūnums ir išsiaiškintume pasakėčios moralo prasmę.
Šiemetiniams skaitytojams posakio „Vienybėje – galybė, nesantaikoje – pražūtis“ teisingumą pasiūliau patikrinti eksperimentu su spagečiais. Į klausimą „Kokį svorį gali išlaikyti spagečiai“, gavau daug vienodų atsakymų – beveik visi vaikai abejojo šios rūšies makaronų tvirtumu ir sakė, kad jie jokio svorio neišlaikys. Vienam mokinukui kilo mintis, kad makaronai gali išlaikyti tiek, kiek sveria visas pakelis, t. y. 500 g. Tik vienas berniukas išdrįso paprieštarauti klasės nuomonei ir pasakė, kad spagečiai išlaikys didelį svorį, tačiau nesugebėjo atsakyti, kodėl taip mano, todėl jo atsakymą prilyginome spėjimui. O spėjimus juk reikia patikrinti!
Šis eksperimentas ne tik paaiškina pasakėčios moralą, jis gali padėti suprasti, kaip inžinieriai, pasinaudodami mokslininkų tyrimais apie lenkiamų medžiagų lūžimą, apie jų tempimą ir gniuždymą, parenka tinkamas medžiagas projektuodami tiltus, pastatų konstrukcijas. Nors profesionaliems inžinieriams labiau rūpi plieninės tilto sijos, bet įdomus eksperimentas su makaronais taip pat suteikia žinių apie medžiagų stiprumą.
Pasakos „Žvejys ir auksinė žuvelė“ skaitymui ruošėmės ilgai. Iš pradžių vaikai su tėveliais gamino žuvis. Viena jų tapo mūsų pasakos talismanu, pradedančiu ir baigiančiu kiekvieną pamoką.
Kadangi mokydamiesi suvokti perkeltinę žodžių prasmę pasinaudojome širdies apibūdinimais, diktanto, padėjusio patikrinti priešdėlių iš ir už, ilgųjų ir trumpųjų balsių, tikrinių daiktavardžių, žodžių, atsakančių į klausimus KĄ? ir KADA? rašybą, tema buvo apie žuvį Perlę ir perlinės širdies reikšmę.
O tada jau atėjo laikas pasakai. Pasaką skaitėme ir po vieną, ir visi kartu: vieni gavo net du pasakos lapus, kiti skaitė sakinių korteles, treti jungė žodžius į skiemenis. Užduotys skirtingos, bet tikslas vienas – padėti vaikams suvokti pasakos siunčiamą žinutę. Tam pasitarnavo ir senoji animacija.
Pasakos turinį perteikti padėjo ir komiksų knygelių kūrimas, kurių paskutiniuose puslapiuose atsirado vaikų svajonės, ir darbas su iliustracijomis. Vieni mokėsi parinkti iliustracijai sakinį, kiti patys kūrė savo pasakos interpretacijas. Pasakos siužetą padėjo prisiminti ir žodžių tankumyne rasti tekste paminėti žodžiai. Ši užduotis leido pakartoti ir apibendrinamųjų žodžių temą.
Jeigu galvojate, kad literatūros pamokos praėjo be STEAM ugdymo, klystate, nes ši pasaka suteikė progą susipažinti su žuvies sandara ir išsiaiškinti, kodėl žuvys neskęsta vandenyje. Iš plastikinio maišelio pagamintos žuvys ne tik atskleidė gamtos paslaptį, bet ir atnešė daug džiaugsmo. Kas galėjo pagalvoti, kad kartą panaudotas maišelis gali padėti atlikti gamtos mokslų eksperimentą?! Įkvėpimo pagauti nusprendėme prikelti antram gyvenimui ir plastikinius butelius, kurie tapo jaukiais akvariumais vaikų pieštoms žuvelėms. Kad tos žuvelės buvo nepaprastos, liudijo ant kiekvienos jų parašytas šiltas ir jautrus palinkėjimas. Vaikų linkėjimai ir emocijos parodė, kad auksinė žuvelė nebūtinai turi būti konkretus daiktas, ją galima turėti mintyse, jausmuose ir širdyse. Ją galima susikurti savo vaizduotėje ir tikėti stebuklų galia taip, kaip patikėjo vienas berniukas, nusprendęs savo žuvytę apgyvendinti ne plastikiniame butelyje, o prie namų esančiame tvenkinyje 💖
Pasitikrinti skaitymo metu įgytas žinias mokiniams padėjointernetinis stalo žaidimas,sukurtas Flippity programa.
Pasinaudoję gamtos pažinimo pamokose įgytomis žiniomis apie vandens būsenas, Nijolės Morkūnaitės eilėraštį „Ledo pilis“ ne tik skaitėme, bet ir įtraukėme jį į mokslinius eksperimentus. Iliustruodami kiekvieną eilėraščio eilutę, vaikai sužinojo, kad esant dideliam šalčiui vanduo virsta į ledą, o temperatūrai kylant jis vėl įgyja skystą būseną. Šį atradimą mokiniai patikrino statydami pilį iš ledo plytų. Šiltose rankose aptirpę ledo gabalai nenorėjo stovėti vienas ant kito ir vis nuslysdavo. Ragindami nenuleisti rankų, tikėti savimi, nesinervinti ir nenusiminti vaikai vis dėlto sugebėjo sudėti ledines plytas dviem aukštais. Ir visai nesvarbu, kad dedant paskutinę plytą statinys vėl sugriuvo, svarbiau tai, kad vaikai ne tik suprato, nuo ko priklauso vandens būsena, bet ir mokėsi drauge dirbti.
Pamoka apie vandens būseną persikėlė į namus. Mokiniai kartu su tėveliais net penkias dienas stebėjo stiklinėje esančio vandens pokyčius, leidusius suprasti, jog ne tik virinamas vanduo garuoja. Šis atradimas paskatino išsiaiškinti, kur dingo stiklinėse buvęs vanduo. Gamtos mokslų mėgėjai nesunkiai atsakė, kad garuodamas vanduo kyla aukštyn ir virsta debesimis.
O į klausimą, kaip jis grįžta atgal į žemę, atsakė sausio mėnesio antrąją savaitę į Lietuvą atkeliavusi mums įprasta ir labai išsiilgta žiema. Pasinaudojusi oro sąlygomis ir vaikų patirtimi, pakviečiau juos į snaigių laboratoriją, kurioje visi kartu patikrinome mįslėje apie snaigę esančius faktus. Beje, šį kartą mokslinis tyrimas buvo užbaigtas terapine vaizdo medžiaga, parodžiusia, kaip gamtoje susiformuoja snaigės. Efektas buvo toks didelis, kad šį filmuką rekomenduoju ir jums įtraukti į pamokas apie žiemą.
Mokslines-literatūrines pamokas baigėme taip pat su terapijos užduotimi – debesų stebėjimu ir realių objektų juose ieškojimu. Šios užduoties idėja kilo tada, kai Vytės Nemunėlio „Meškiuko Rudnosiuko“ skaitymo metu viena mokinė parodė man dangumi einančios… tikros meškos nuotrauką! Kadangi Lietuvoje dangus dažniausiai būna cepelinų spalvos, mums tokia sėkmė nenusišypsojo, todėl užduotį pavadinau „Debesų medžiokle“. Labai džiaugiuosi, kad medžioklėje vaikai dalyvavo kartu su savo šeimos nariais. Jie ne tik ieškojo laimikio, bet ir turėjo atspėti, ką pavyko sumedžioti man. Kažkodėl atrodo, kad pasaulyje nėra nei vieno žmogaus, nemėgstančio žiūrėti į debesis ir svajoti. Juk svajonės skatina siekti gyvenimo tikslų, lavina kūrybiškumą, padeda atsipalaiduoti, teikia daug teigiamų emocijų. Įdomus pastebėjimas – jeigu atvaizdas nėra labai aiškus, dažnas debesyse mato vis kitokį vaizdą. Pavyzdžiui, jūrų arkliuką, šuniuką, sraigę ar vėžlį, kaip kitiems pasirodė, net paukštį, kuris nusinešė Beno ir jo tėvelių prie jūros pagautą paršiuką, atspėjo ir mokiniai, ir jų tėvai, o atsakymų apie paskutinės nuotraukos personažus sulaukiau labai įvairių.
Nuotraukoje – mūsų būsimų skaitymo pamokų siužetas. Tad kokį kūrinį mes skaitysime? Atsakymų lauksiu komentaruose 🙂
Nesenstanti klasika – Bernardo Brazdžionio eiliuota pasaka apie Meškiuką Rudnosiuką ilgą laiką buvo dingusi iš mano akiračio. Šią vasarą sutarusi su vaikais perskaityti Rudnosių šeimynos nuotykius, pasidžiaugiau knygutės aktualumu: joje tilpo ir draugiški šeimos narių santykiai, ir nemokėjimas elgtis su bitėmis, ir sveikos gyvensenos, saugaus elgesio likus vienam namuose pamokėlės, ir pažintis su mišku, jo gyventojais, ir priminimas, kad nėra jokių akinių, stebuklingai išmokančių skaityti… Tad galiu tvirtinti, jog knygutės turinys pasitarnavo ir skaitymo, ir gramatikos, ir kalbos ugdymo, ir gyvenimiškumo pamokoms. Juk taip smagu beskaitant suprasti, kad gauruotasis herojus dažnai elgiais kaip tu, mėgsta ar nemėgsta to paties kaip ir tu, klysta, mokosi iš savo klaidų ir, retkarčiais pasirodydamas pamokoje teatro lėlės įvaizdžiu arba perduodamas vaizdo žinutę, kviečia mokytis kartu.
Pasakos aptarimą su vaikais pradėjau nuo klausimo Ką reikėtų padaryti, kad vienas namuose likęs meškiukas Rudnosiukas atidarytų mums savo namelio duris? Išklausiusi įvairių versijų, pasiūliau pasirinkti vieną iš dviejų: susidraugauti su meškiuku arba ieškoti kito būdo. Pirmąjį variantą pasirinko visa klasė, tik vienas berniukas surizikavo pasirinkti antrąjį. Ir nepralošė, nes po antruoju variantu slėpėsi linksmas eiliuotas slaptažodis, padėjęs įtikintį meškiuką, kad pas jį atėjo draugai. Eilėraštuko žodžius, lydimus įvairiais judesiais, deklamavome įvairiu tempu, skirtingu garsu, o paskutinį žodį keitėme žiūrėdami, kokios spalvos figūra pasirodys vedančiojo rankose. Taip eiliuotame žaidime atsirado rudnosių, juodanosių, raudonnosių, žalianosių ir kitokių -osių meškinų 🙂 Eilėraštukas tapo ne tik puikia pamokos pradžios ir (ar) pabaigos, bet ir terapine priemone, prakalbinusia uždarus, mokymosi sunkumų ir autizmo sindromą turinčius vaikus.
Parengtas teksto suvokimo užduotis siūlau atlikti kartu su mokiniais. Remiantis individualiomis programomis, atsižvelgiant į mokinių žinias po vasaros atostogų, po savaitgalių, įsijaučiant į vaikų tos dienos nuotaikas, užduočių rinkinys pasipildė papildomomis veiklomis: debesų stebėjimu, žaidimu Tangrama, žodžių darybos pratybomis, muilo gaminimu ir pakavimu į pačių apipavidalintas dėžutes iš tualetinio popieriaus rulonėlių, atminties lavinimo žaidimu, STEAM pamoka apie cukraus kiekį vaikų mėgstamuose gėrimuose, rudens požymių stebėjimu, meškiuko Rudnosiuko pomėgių spėjimu naudojantis magiškąja saldainių fabriko „Rūta“ dėžute, komunikacinės veiklos užsiėmimu kalbantis su meškiuku – lėlių teatro lėle ir kita naudinga veikla. Po kelių mėnesių darbo Bernardo Brazdžionio herojus tapo visos klasės numylėtiniu, todėl paskutinę pamoką vaikai negailėjo teatro lėlei gražių palinkėjimų ir pažadų nepamiršti skaitymo metu išmoktų pamokų 🙂
Šiemetinę Helovino šventę nusprendžiau susieti su populiariu fizikos reiškiniu – šviesos lūžiu. Paslaptingai pasirodantys ir vėl išnykstantys piešiniai tikrai turėtų sukelti mokinių smalsumą ir norą išsiaiškinti, kaip viskas vyksta. O juk STEAM ugdymu to ir siekiama! Tik nepagalvokite, kad lietuvių kalbą iškeičiau į fiziką! Apie šviesos lūžį mokiniams papasakos gamtos ir fizikos mokytoja, o mano pamokoje, dirbdami su trumpos pasakos tekstu, vaikai gilins žinias apie antonimus, vienarūšes sakinio dalis ir jų skyrybą. Su kitais mokiniais kalbėsime apie Helovino herojus aiškindamiesi, ko trūko svečių sąraše, kuo ypatingi į pilį patekę veikėjai, kodėl jie pasirodė tik mėnuliui patekėjus, kaip jie reaguoja į patekančią saulę ir kt. Sudarydami Helovino veikėjų sąrašą, pakartosime lietuvių kalbos abėcėlę, o vėliau būtinai pasirinksime labiausiai patikusius veikėjus, nupiešime juos ir aprašysime pagal daikto aprašymo planą. Nuojauta kužda, kad bus linksma 🙂
Mintis įtraukti į pamokas Gedimino pilies statymą kilo spontaniškai. Prieš metus paprašiau mokinių išlankstyti iš popieriaus voką. Tačiau jis turėjo būti ne toks, kurį mes įprastai darome į kvadrato centrą lenkdami jo kampus. Paprašiau rasti kitą voko gaminimo būdą. Net neįsivaizdavau, kad kils didžiulė problema! Vaikai sugadino ne vieną ir ne du popieriaus lapus, kol išmąstė, kad ne iki galo sulenkę per pusę lapą, palikę viršuje juostelę ir suklijavę šonus, turės gražų ir tvirtą voką, į kurį galės dėti ne tik laišką ar atviruką, bet ir įvairias gramatikos lenteles, raštelius, korteles.
Dar didesnis iššūkis prieš savaitę laukė penktokų, „statančių“ priešdėlių namą, nes jiems reikėjo taip sudėti namo langus (ir duris), kad jie atsidarinėtų. Beje, penktokėliams konstravimo darbai nėra naujiena – mėnesio pradžioje jie suko paukščiams patogius, kiaušinių perėjimui tinkamus lizdus ir gūžtas. Pagrindinė užduoties sąlyga – pasistengti, kad paukščiams, paukšteliams ir paukštytėms juose būtų tikrai gera, kad jie neiškristų iš naujųjų būstų ir saugiai išperintų mažylius.
Gedimino pilies statymas pareikalavo ne tik konstravimo, bet ir lietuvių literatūros žinių, kadangi mokiniai už kiekvieną teisingą atsakymą gavo po vieną plytą. Taip į skaitymo pamokas buvo įtrauktas STEAM ugdymas, padėjęs mokiniams visapusiškiau ir lanksčiau mąstyti; pažvelgti į duotą užduotį iš įvairių pusių; įžvelgti naujas galimybes ir iššūkius; kūrybiškiau išnaudoti savyje slypinčius išteklius. Visa tai yra vadinama nauju praktiniu mąstymu.
Gedimino pilį galima statyti skaitant padavimą „Apie Gedimino sapną, Vilniaus ir Trakų įkūrimą“, Balio Sruogos „Giesmę apie Gediminą“, manau, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams nesugadins ji ir Gedimino laiškų studijų. Klasės vadovams, grupių auklėtojams siūlau pasinaudoti šia idėja klasės valandėlėse, skirtose Lietuvos nepriklausomybės, Vilniaus miesto gimtadienio, Mindaugo karūnavimo dienos minėjimams.
Ir nepamirškite paminėti liūdno pilies kalno likimo. Gal mokiniams kils geresnių idėjų nei šio kalno gelbėtojams ir pavyks išspręsti svyrančios pilies problemą.
korsigita 