Kažkada vienuose mokymuose, skirtuose klasės auklėtojams, sakiau, kad mes savo auklėtiniams turime būti mamos ir tėčiai, psichologai, santykių specialistai, slaugytojai, raštinės administratoriai, režisieriai, renginių vedėjai, guodėjai, būrėjai ir kitokie -ėjai viename. Kaip sugebėti persikūnyti, kaip nepasimesti tarp žmonių ir atvejų įvairovės, kaip bendrauti su auklėtinių tėvais, kad būtų sukurta natūrali mokymosi aplinka vaikams, kokias strategijas pasirinkti, kad didėjantis sąlyčio taškų su tėvais, mokinio padėjėjais, kolegomis skaičius skatintų pozityvų ryšį, kaip paversti savo klasę saugia erdve auklėtiniams, kurioje būtų kuriama pasitikėjimo aplinka, kurioje paaugliai galėtų būti savimi, bet tuo pačiu jie klausytųsi ir mokytųsi.
Apie tai šiandien kalbėjau su Telšių „Kranto“ progimnazijos klasės auklėtojais seminare „Bendravimo ir bendradarbiavimo su klasės auklėtoju ribos, paribiai ir užribiai“, turinčiais ypatingus bendruomenės susitarimus, tačiau pripažįstančiais, kad yra nuolatinėse bendravimo ir bendradarbiavimo problemų sprendimo paieškose, nes kasdien susidurdami su naujais žmonėmis ir situacijomis, jie supranta, jog tai, kas vakar sėkmingai veikė, šiandien gali nebetikti.
vietas, sudėjote jame? O gal daugiau pliusų gavo kitos pasaulio šalys? Skamba absurdiškai, tačiau ne vienas, apkeliavęs kone visą Europą, po Lietuvą būna keliavęs labai mažai. Kalbu ir apie save, nes prieš penkmetį paklausta etnologijos ir mitologijos dėstytojo apie Baltų mitologinį parką, išraudau ir nuleidusi galvą pasižadėjau apsilankyti jame. Pažadą įvykdžiau su kaupu, šiame parke vedu 
Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, leidžia žurnalą „Lietaus vaikai“, skirtą šeimoms, auginančioms vaikus su autizmo spektro sutrikimu, specialistams, dirbantiems su šiais vaikais. Jau išėjo du žurnalo numeriai. Planuojama išleisti dar du. 
požiūrį į specialiųjų poreikių vaikus ir juos auginančius tėvus. Viską žinantys pirkėjai parduotuvėse, nepatenkinti bendrakeleiviai viešajame transporte, besibarantys poilsiautojai paplūdimiuose jaučia pareigą paauklėti hiperaktyvius, elgesio ir emocijų sutrikimų, autizmo spektro sindromą turinčius vaikus, pažerti patarimų, pastabų ir net grasinimų jų tėvams. Spaudoje, televizijoje, įvairiuose renginiuose stengiamasi šviesti visuomenę, tačiau pakeisti jų požiūrį į kitokius vaikus yra be galo sunku. 
nespalvoto Europos žemėlapio, internetas atvedė mane į 
sunki lietuvių kalbos rašyba, cituojamos Ilinojaus universiteto Čikagoje Slavų ir baltų kalbų bei literatūros departamento profesoriaus, Lietuvos istorijos instituto vyresniojo mokslo bendradarbio Giedriaus Subačiaus, lituanistės doc. Zitos Alaunienės ir Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazijos mokytojos metodininkės Birutės Vaiciukevičienės mintys apie bereikalingai į vaikų galvas kišamą archaizmų rašybą, diskutuojama su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) pirmininke Irena Smetoniene apie testų žalą mokant vaikus, apie nepasisekusias pastangas panaikinti nosines raides žodžių šaknyje ir pakeisti raidės j rašymo taisyklę, apie liberalesnės skyrybos atsiradimą.
korsigita 