Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Metodinės priemonės, Rugsėjo 1-oji, SEU, Vadovavimas klasei

DRAUGYSTĖS AKVARIUMAS

Pirmąją mokslo metų dieną mano auklėtiniai rado žemėlapį. Visi gerai žino, kad senoviniai žemėlapiai žymi vietas, kuriose paslėpti lobiai. Tad nieko nelaukę vaikai iškeliavo jų ieškoti. Lobių paieškos nėra labai malonios, nes tyko įvairūs pavojai ir sunkumai. Tad ir mokiniams teko nemažai pavargti.

Kelionė prasidėjo prie Emocijų jūros. Naudodamiesi instrukcija vaikai visi kartu pastatė tiltą ir sėkmingai perėjo audringą jūrą. Tiltą sudarė laminuoti emocijų apskritimai. Vienas apskritimas jau buvo padėtas. Pirmasis ant jo atsistojęs mokinys gavo iš antrojo mokinio apskritimą, kurį padėjo priekyje, kad galėtų žengti vieną žingsnį. Antrasis mokinys stojo į pirmojo vietą, paėmė naują apskritimą iš trečiojo mokinio, perdavė jį pirmajam ir kartu su juo žengė žingsnį pirmyn. Tokiu pačiu būdu tiltą statė ir žingsniavo visa grupė. Emocijų jūrą vaikai perėjo pagal instrukciją, kuri padėjo išvengti ginčų, kylančių renkantis žaidimo draugą, porą ir pan.  

Kitame jūros krante visi papuolė į Ryklių gelmę. Kad rykliai vaikų nepultų, juos reikėjo pamaitinti. Nelabai jauki užduotis😵‍💫 Kad būtų drąsiau, stovėdami ant emocijų tako išsiskaičiavo pirmais-antrais, pasidalino į dvi grupes ir sustoję vienas priešais kitą bandė sumesti dviejų spalvų kamuoliukus rykliams į nasrus.

Kovoti su rykliais tikrai nebuvo lengva, todėl vaikai atsikvėpė Žvejų įlankoje, kurioje „pasigavo“ (nežiūrėdami išsitraukė) po vieną žuvį. Žuvelės padėjo vaikams susiskirstyti poromis.

Sustoję po du visi iškeliavo į aštuonkojo urvą. Aštuonkojis, pajutęs naują grobį, čiumpa jį savo ilgais čiuptuvais. Mūsų aštuonkojis jų neturėjo, todėl norintiems ištrūkti iš urvo vaikams teko čiuptuvus nupinti. Darbo strategiją, apimtis kiekviena pora pasirinko savo nuožiūra.

Ištrūkę iš aštuonkojo glėbio visi atsidūrė Medūzos lagūnoje. Šį kartą pas jūros gyventoją teko eiti po vieną. Medūza išdalino kiekvienam užduotis, prašančias atspėti akvariumo, kuriame paslėpta lobių skrynia, pavadinimą. Tai – slaptažodis, leisiantis atidaryti skrynią. Kadangi mano grupę sudaro ne tik skirtingo amžiaus (5–10 klasės), bet ir nevienodų gebėjimų, individualių poreikių ir pomėgių vaikai, užduotys buvo paruoštos keliais sudėtingumo lygiais. Sužinoję slaptažodį, vaikai pateko į Draugystės akvariumą, kuriame rado seną skrynią.

Šventė baigėsi mano klausimu: „Kaip buvo lengviau, smagiau ir įdomiau dirbti: visai grupei kartu, susiskirsčius į dvi komandas, poromis ar po vieną.“ Tikėjausi, kad vaikai atsakys, jog visiems kartu, tačiau dauguma sakė, kad labiausiai patiko dirbti poromis. Tad ir šiais mokslo metais turėsiu daug darbo formuodama vieningą ir draugišką komandą.

Pakalbėję apie draugystę, pasidalinę pažadais nesipykti, vienas kitam padėti, vaikai išsidalino lobių skrynioje rastas dovanėles – žuvų taukų buteliukus ir ženkliukus – pirmąjį mus vienijantį simbolį. Auksinės žuvelės logotipas leidžia suprasti, kad mes visi akvariume galime tapti auksinėmis žuvelėmis, pildančiomis ne tris, o žymiai daugiau šalia esančių bendramokslių norų.   

Vaikų darbas pirmosios pamokos metu daug ką atskleidė: mokėjimą bendrauti, gebėjimą kartu dirbti, kurti tarpusavio santykius, ieškoti pagalbos ir pan. Tačiau ties tuo akvariumo tema dar nesibaigė. Kitoje klasės valandėlėje pasinaudosiu vienu dailės terapijos metodu, padėsiančiu man išsiaiškinti kiekvieno vaiko požiūrį į visą grupę, į savo vietą joje, turimus pomėgius, įpročius, o gal net atskleis tai, ko vaikas nenori parodyti (Žiūrėti „Klasės naujienos 2023–2024“).

Daugiau idėjų Rugsėjo pirmosios šventei RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI

Paskelbta Idėjos kalendorinėms šventėms, Metodinės priemonės, Rugsėjo 1-oji, SEU

AKVARIUMAS

Mano gyvenime buvo toks etapas, kada nežinodavau, ką dėsiu savo vaikams į lėkštes. Laimė, tėvai, sesės ir jų antrosios pusės, draugės ir draugai nepaliko manęs vienos. Jie taip pat stengėsi pradžiuginti mano vaikus mielomis  dovanėlėmis ir netikėtais siurprizais. Vienas iš jų buvo vikrūs ir spalvingi akvariumo gaideliai, papuošę mūsų nuobodžių gupijų kompaniją. Deja, bet greitai vaikų džiaugsmas virto ašaromis, nes gaideliai sudrumstė akvariumo gyventojų ramybę. Ir ne tik sudrumstė – pusę jų taip apkandžiojo, kad teko žuvytes atskirti, o su kai kuriomis ir atsisveikinti. Nulėkusi į parduotuvę, iš kurios buvo pirkti peštukai, sužinojau, kad mėlynomis spalvomis žaižaruojančios žuvytės nelabai mėgsta kompaniją.

O ką daryti, kada į akvariumą primenančią klasę ateina skirtingo amžiaus, įvairių pomėgių, individualių poreikių turintys vaikai? Savo sūnaus ir dukters vaikystės išgyvenimus pabandysiu perkelti į pirmąją rugsėjo pamoką. Nors pamokoje slėpsis gili mintis, tačiau ją sušvelnins smagių užduočių kokteilis, pagardintas šventiniais prieskoniais 😀

Daugiau idėjų Rugsėjo pirmajai rubrikoje RUGSĖJO 1-OSIOS SCENARIJAI

Paskelbta „FLIPPITY“ BIBLIOTEKĖLĖ, Kvalifikacijos kėlimo programos, mokymai, Metodinės priemonės, SEU

„FLIPPITY“ STUDIJOS LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ UGDYTOJAMS

Siekdami sudominti vaikus mokymusi, kuriame įvairias ugdymo strategijas, ieškome inovatyvių metodų, rengiame įtraukiančias užduotis. Tai aktualu ir Lietuvos ugdytojams, ir tiems, kurie puoselėja lietuvybę svetur.

Tai atsispindėjo ir šiemetinių lituanistinių studijų dalyvių prisistatymuose. Tad sulaukusi antro kvietimo pasidalinti savo patirtimi, pasirinkau programą Flippity. Tai programa, kuri iš tiesų padeda kurti įtraukiojo ugdymosi aplinką ne tik individualumo, bet ir neįprastumo, įdomumo, modernumo atžvilgiu.

Siekdama sudominti vaikus būsimos knygos skaitymu, šią vasarą jų pavadinimus užšifravau. Mano mokiniai gavo popierines užduotis, o mamas į studijas atlydėję vaikai pavadinimą išsiaiškino spėdami Flippity žaidimo raides. Išklausę pasakos mažieji išbandė atminties ir atitikmenų žaidimus, padėjusius prisiminti pasakos veikėjus, pakartoti jų pavadinimus, atskirti tuos, kurie su pasaka neturi nieko bendro.

Kadangi žaidimai vaikams patiko, mamos mokėsi kurti naujus, skirtus ir savoms atžaloms, ir lituanistinių mokyklėlių mokiniams. Nuotoliniu ir kontaktiniu būdu vykusiame užsiėmime dalyvavo kolegės iš Danijos, Ispanijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Nyderlandų, Norvegijos, Rusijos, Sakartvelo ir Turkijos. Kai kurios jų man pažįstamos iš praėjusios vasaros studijų, su kitomis susitikau pirmą kartą. Viena jų netgi tapo eTwinning projektų partnere ir susirašinėjimo drauge.  

Galimybė susitikti su emigracijoje gyvenančia lietuvių bendruomene, galimybė pasidalinti savo patirtimi mano darbui suteikė naujos prasmės. Matydama, kokiomis pastangomis visame pasaulyje lituanistinės mokyklos siekia išsaugoti savo bendruomenės narių tautinį identitetą, jaučiuosi prisidedanti prie diasporoje gyvenančių žmonių lituanistinio švietimo.

Panašūs įrašai:

STUDIJOS UŽSIENIO LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ MOKYTOJAMS

KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS AUSTRIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

LITUANISTINIO UGDYMO MOKOMOSIOS PRIEMONĖS „KELIONĖ Į LIETUVĄ“ IR „LAIŠKAI IŠ LIETUVOS“

„PASAKAI“ APIE PASAKĄ

Paskelbta „AR JAUTI, KAD ATEINA KALĖDOS?“, eTwinning, Metodinės priemonės, Mokiniai, Naujienos, SEU

SĖKMINGAS SUGRĮŽIMAS  

Po dvejų metų pertraukos atskriejęs laiškas su žinia, kad buvau apdovanota eTwinning nacionaliniu kokybės ženkleliu, vėl sugrąžino tą kasmetinį džiaugsmo ir pasididžiavimo įgyvendinta veikla jausmą.

Daugiau nei dešimtmetį kuriamiems ir įgyvendinamiems projektams teko užleisti vietą Erasmus+ programai, kuri visai nepaliko laiko eTwinning veikloms. Laimė, praėjusią vasarą, lituanistinių studijų Klaipėdos universitete metu, sutikta Švedijoje lietuvių vaikus ugdanti mokytoja, o vėliau po mano vesto seminaro Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje priėjusi muzikė išprašė sukurti projektą, padėsiantį joms abiem žengti pirmuosius žingsnius Europos mokytojų bendruomenėje. Negalėjau atsisakyti, todėl gimė, vertintojų žodžiais, jaukus šventinis projektas „AR JAUTI, KAD ATEINA KALĖDOS?“, prisidėjęs prie lietuvių kalbos žodyno turtinimo, įvairių mokinių įgūdžių lavinimo ir vaikų emocinės gerovės stiprinimo.

Kiekvienais metais kurdavau po vieną eTwinning projektą, kadangi jie yra lengvai integruojami į ugdymą. Mokyti vaikus pasitelkiant projekto metodą, suburiant bendraamžius iš įvairų Europos šalių padeda kurti netradicines ugdymo(si) aplinkas, didinančias mokymo(si) motyvaciją, keliančias vaikų savivertę, gerinančias fizinę ir emocinę jų savijautą, o taip pat suteikiančias daug džiaugsmo dirbant ir mokantis su draugais iš daugybės Europos šalių. Tad pasibaigus kalėdiniam projektui priėmiau kvietimą dalyvauti projekte „MŪSŲ PASAULIO EMOCIJOS“. Gaila, kad dėl eTwinning platformos atnaujinimo trukdžių negalėjau pretenduoti į šio projekto kokybės ženklelį, tačiau organizatorių įteiktas sertifikatas ne mažiau svarbus ir brangus, kadangi šio projekto metu tarpusavyje apsikeitėme daugybe naujų metodų, skirtų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų socialiniam ir emociniam ugdymui. Džiaugiuosi, kad mano pasiūlymas pratęsti projekto veiklas Erasmus+ programoje sulaukė pritarimo, tad tikiuosi netrukus vėl išgirsti apie jį, kadangi jaučiu, kad projekto metu susibūrusi komanda dar daug ką gali šia tema nuveikti.  

Paskelbta Kvalifikacijos kėlimo programos, mokymai, Metodinės priemonės, SEU, STEAM ugdymas, Vadovavimas klasei

PROGRAMA „Inovatyvi STEAM integracija į SEU“

Kaip sąmoningo kvėpavimo techniką paversti smagiu įpročiu, kas bendro tarp Ezopo ir inžinerijos, kuo gali pasitarnauti santykių formavimui, grupės ar klasės vienijimui vaikščiojančių spalvų eksperimentas, šviesos lūžio dėsnis, ko moko į labirintą pasodintos pupelės, kaip suderinti ugdymą ir savitvardos kompetencijos lavinimą, kodėl reikalingos ir geros, ir blogos emocijos?.. Tai – tik keli pavyzdžiai iš kvalifikacijos kėlimo programos, pristatančios naują SEU būdą, gamtoje jų yra nepaprastai daug, reikia tik atpažinti ir mokėti pritaikyti vaikams.  

Daugiau apie tai INOVATYVI STEAM INTEGRACIJA Į SEU

Paskelbta Kvalifikacijos kėlimo programos, mokymai, SEU, Specialistams ir tėvams, STEAM ugdymas, Vadovavimas klasei

INOVATYVI STEAM INTEGRACIJA Į SEU

Apie socialinį emocinį ugdymą (SEU) kalbama daug ir plačiai, siūlomi įvairūs darbo būdai ir metodikos, padedančios lavinti penkias pagrindines SEU kompetencijas. Pastebėjusi STEAM eksperimentų auklėjamąją įtaką, pradėjau gilintis ir ieškoti pavyzdžių, galinčių prisidėti prie socialinio ir emocinio intelekto ugdymo. Paieškos, perkeltos į klasę, atnešė stulbinančių atradimų ir rezultatų. Netikėtumų rado ir mano paskatinta kolegė Erika Žąsinienė, dirbanti su vaikais, turinčiais autizmo spektro sindromą. Beveik metus ieškodamos ir eksperimentuodamos, mes atradome unikalią galimybę vaiko jausmus ir emocijas pažadinti STEAM metodais.

Balandžio 13 dieną pirmą kartą pristatėme naują kvalifikacijos kėlimo programą, pademonstravusią Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijos bendruomenei inovatyvią STEAM integraciją į SEU. Kolegų atsiliepimai ir pritarimai atskleidė, kad einame teisingu keliu, nes gamta nuo seno mus mokė ir tebemoko. Reikia tik apsidairyti ir atrasti tai, kas padeda susitvardyti, kelti savivertę, tai, kas leidžia įsijausti į kito būseną, tai, kas paaiškina įvairių emocijų priežastis, tai, kas suteikia stiprybės negatyvumą pakeisti pozityvumu…

Susidomėjote? Susisiekime!

Daugiau apie programą PROGRAMA „Inovatyvi STEAM integracija į SEU“

Paskelbta Meno terapija, SEU, Tai įdomu, Terapija, Vadovavimas klasei

NAMO PASLAPTYS

Namo simbolis meno terapijoje užima svarbią ir nevienareikšmę vietą. Tai – ne tik konkretus pastatas, kuriame žmogus gyvena. Po juo gali slypėti ir asmeniniai žmogaus išgyvenimai, ir savojo „aš“ paieškos, ir santykiai šeimoje, ir bendravimas, bendradarbiavimas su aplinkiniais, ir šalies, tautos nacionaliniai, kultūriniai požymiai… Man namo piešimas padeda išsiaiškinti vaikų tarpusavio santykius. Po tokių kūrybinių klasės valandėlių visiems kartu atsiskleidžia ir santykiuose atsirandančių problemų priežastys.

Pajutusi, kad mano auklėtinių tarpe vis dažniau kyla kibirkštys, pasiūliau nupiešti namą. Sulaukiau daug klausimų, kaip jis turi atrodyti, tačiau nieko daugiau nebeaiškinau. Todėl gavau 15 skirtingų, bet daug pasakančių pastatų, kuriuose vėliau paprašiau surašyti visų auklėjamosios grupės vaikų, tame tarpe ir mano, vardus. Vardai sudėliojo visus likusius taškus. Šį kartą namo išvaizda nebuvo lemiama, didžiausią dėmesį kreipiau į mūsų vardus. Languose, pro juos šviečiančiuose kambariuose, duryse, ant laiptų, kopėčių surašyti ar po visą teritoriją išmėtyti vardai atskleidė slaptas grupeles, dar kartą patvirtino, kas yra tikri lyderiai, kas veržiasi jais būti, o kas visai to nenori. Piešiniai parodė mažųjų požiūrį į vyresniuosius, perdavė vaikų nebylią žinutę, kad jiems labai reikalinga mano ranka. Įdomu buvo analizuoti savo vardo vietą auklėtinių pastatuose. Vieni jį žingsneliu atskyrė nuo visos grupės, antri įkurdino nedideliame kambarėlyje ar mažu langeliu pažymėtoje pilies patalpoje, treti apgyvendino kaimynystėje. Buvo ir toks namas, kurio palėpėje gyvenu kartu su piešinio autore. Kai pasiteiravau kaimynu tapusio mokinio, ar aš netrukdysiu jam gyventi, pastarasis nusijuokė ir papurtė galvą. Šis piešinys man ypač svarbus, nes jo autorius, išgyvenantis labai sunkų laikotarpį, įsileido mane į savo teritoriją parodydamas didelį pasitikėjimą ir norą būti kartu.

Nors sakoma, kad piešinys padeda išreikšti tai, ką sunku įvardinti žodžiais, tačiau nemažai informacijos gavau ir iš piešinių pavadinimų, bet pastebėjimus šį kartą pasiliksiu sau, kadangi dauguma jų yra itin atviri ir jautrūs.

Daugiau įrašų apie meno terapiją.

Į pagalbą klasės vadovui.

Paskelbta Būdvardis, Meno terapija, Metodinės priemonės, Morfologija, SEU, Sintaksė ir skyryba, STEAM ugdymas, Terapija, Vadovavimas klasei

LĖLĖS UGDYMUI IR TERAPIJAI

Žodis – svarbiausia komunikacijos priemonė, bet pasitaiko atvejų, kada būna sunku savo mintis ir jausmus išreikšti žodžiu. Taip nutinka ir dėl raidos sutrikimų, ir dėl charakterio savybių. Vieniems žodžiai liejasi nenutrūkstamu srautu, kitiems vos pavyksta išstenėti trumpą tylų atsakymą, o tretiems jie užstringa ir komunikavimo procesas nutrūksta. Kokybiškam bendravimui koją pakiša ir skurdus žodynas. Tad pristatau lėlių ir dramos terapijos interpretaciją – mini spektaklių kūrimą, kuriuose vaidina mokinių pagamintos lėlės, kartais pasiskolinančios mokinių balsus, o kartais savo jausmus ir emocijas išreiškiančios judesiu. Kad judesys kompensuotų kalbėjimo problemas, lėlės buvo gaminamos iš laikraščių, nes ši medžiaga suteikia joms norimą pavidalą, leidžia išsilankstyti pačiomis netikėčiausiomis pozomis ir suteikia galimybę lavinti vaikų kalbos ir komunikavimo įgūdžius. Nereikia pamiršti ir smulkiosios motorikos lavinimo svarbos, nes susukti laikraštį į ploną vamzdelį iš pradžių sunkiai sekėsi 😀

Taip jau susiklostė, kad mano auklėjamojoje grupėje yra 12 berniukų ir tik 3 mergaitės. Taip jau susiklostė, kad lėlių gaminimo savaitę visos mergaitės sirgo. Tad dar kartą pasikartosiu, jog visos šios grožybės sukurtos berniukų rankomis! Lėlės dalyvavo lietuvių kalbos pamokose: vieniems jos atskubėjo į pagalbą padėti kurti dialogus, mokytis tiesioginės kalbos skyrybos; kitiems „aiškino“ būdvardžio kaitymo  giminėmis ir skaičiais ypatumus; tretiems lėlės padėjo lengviau suvokti patarlių ir posakių perkeltines prasmes. Tai liudija perdaryta liaudies išmintis ir sukurtos trumpos scenelės.

Beje, šiomis lėlėmis galima pasinaudoti mokant žmogaus anatomijos ir fiziologijos (#STEAM ugdymas). Mano pačios sukurtos dvi lėlės turėjo visas vyriškas ir moteriškas kūno dalis. Kai kam kilo noras prunkšti, kai kas suko akis į šalį, tačiau natūraliai atrodančios lėlės pasitarnavo man kalbant apie lytiškumą ir Lietuvoje nuvilnijusį nepilnamečių seksualinio išnaudojimo skandalą.   

Lėlės gali padėti įgyvendinti ir kitas prevencines programas, prisidėti prie socialinio ir emocinio ugdymo; jos gali dalyvauti klasės renginiuose, nes kurdami įvairias situacijas su jomis vaikai nejučiomis prabyla ir bent akimirkai užmiršta bendravimo baimes, sumažėja komunikacijos problemos, atsiskleidžia mokinių vidinis pasaulis, noras pasisakyti ir būti išgirstiems.

Daugiau apie meno terapiją ugdyme.

Paskelbta Antonimai, sinonimai, Būdvardis, Idėjos kalendorinėms šventėms, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, SEU, Užgavėnės, Vadovavimas klasei

UŽGAVĖNIŲ BAUBUKAI DALYVAUJA PAMOKOSE

Kurdama žaidimą „MESK KAULIUKĄ IR SUKURK UŽGAVĖNIŲ BAUBUKĄ“ galvojau tik apie šventę ir jos nuotaiką, bet išvydusi vaikų piešinius greitai persigalvojau. Baubukai pasitarnavo man prisimenant sudurtinių žodžių darybą, gilinat žinias apie būdvardžius, antonimus ir sinonimus, mokantis kurti aprašymus, galvojant palyginimus, net įgyvendinant socialinį ir emocinį ugdymą. Tad manau, kad šitą žaidimą galima žaisti ne tik švenčiant Užgavėnes, bet ir mokantis lietuvių kalbos. Ir ne tik jos! 

Iš atsiliepimų supratau, kad žaidimas vaikams patiko. O man patiko, kad jūs žaidimą savaip interpretavote. Ačiū Ustukių pagrindinės mokyklos mokytojai Rasai Adomavičiūtei-Vasiliauskienei už naują idėją 😀

Daugiau apie Užgavėnes:

UŽGAVĖNIŲ GIMNASTIKA NAUJA!

PUOTA ANT ŠATRIJOS KALNO

TRIUKŠMINGA DIENA

PAGARDINTOS UŽGAVĖNĖS

MORĖ AR AMORE?

Klausimas laukiantiems Užgavėnių

Paskelbta Kvalifikacijos kėlimo programos, mokymai, SEU, STEAM ugdymas

IR MOKYMAI, IR PRISIMINIMAI…

Pagalba kolegoms įtraukiojo ugdymo klausimais, kultūrinio Kuršėnų atgimimo stebėjimas ir mėgavimasis garsiuoju vyniotiniu. Tokie įspūdžiai nugulė atminty po vasario 13 dienos mokymų Šiaulių rajono Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazijoje. Kuršėnai man nesvetimi, todėl pakviesta pasidalinti patirtimi iš karto sutikau. Man, mažytės mokyklos mokytojai, buvo ir įdomu, ir truputį baugu dirbti senoje, didelę istoriją sukaupusioje progimnazijoje, kurioje savo pėdsakus paliko ne tik poetas Stasys Anglickis. Mokykla turi net dvi vardines klases – vieną jų įrengė poeto dukra Jolanta Anglickaitė-Šleževičienė, o antroji dedikuota architektūros profesoriui Konstantinui Mateckiui, kuris buvusiai mokyklai įsteigė ir savo vardo premiją, skatinančią mokyklos mokinius gerai mokytis, domėtis ir studijuoti Lietuvai reikalingas aplinkos inžinerines specialybes.

Smagu buvo stebėti džiaugsmingą nuostabą daugumos veiduose ir suprasti, kad mokymų medžiaga kolegoms buvo įdomus ir naudingas atradimas. Gera žinoti, kad tai nebuvo vienkartinis susitikimas – balandžio mėnesį progimnazijos bendruomenė lankysis Litorinos mokykloje, kur susipažins su įtraukiojo ugdymo(si) aplinkomis, sužinos, kaip dirbti su elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais, pamatys, kaip STEAM metodai padeda ugdyti socialinį ir emocinį intelektą.  

Įdomu buvo pasivaikščioti ir po miestelį, kuris atrodė lyg ir toks pat, bet kažkas jame buvo nebe taip. Ypač Lauryno Ivinskio aikštėje, kuri, kaip vėliau supratau, nebeturėjo žalumos. Ačiū pasivaikščiojimo gidei – mokyklos pavaduotojai ugdymui Sandrai Petkuvienei – aprodžiusiai ir rekonstruotą Kuršėnų dvarą, ir naują tiltą per Ventą, ir buvusios universalinės parduotuvės vietoje įsikūrusią modernią biblioteką.

Daugiau įrašų apie kvalifikacijos kėlimo programas ir mano vedamus mokymus rasite čia.