Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Pirmoji nuotolinio mokymo savaitė parodė, kad ne visi vaikai dėl mums suprantamų priežasčių gali prisijungti prie pamokos, vykstančios realiu laiku. Todėl pažintį su daiktavardžiu nusprendžiau perkelti į vaizdo pamoką. Iš pradžių galvojau sukurti pamokų ciklą ir tik tada jį publikuoti savo tinklapyje. Bet!.. Pamokos idėją mintyse dėliojau savaitę. Kol idėja virto vaizdu, praėjo dar viena savaitė. Suprasdama, kad tokiu tempu toli nenueisiu, idėjų semsiuosi iš kolegų. Tačiau minties sukurti dar bent kelias pamokas neatsisakau. Kol ateis įkvėpimas, savo mokiniams siūlysiu internete rastų panašaus formato pamokų. Žinodama, kad kiti taip pat karštligiškai ieško nuotoliniam mokymui tinkamos medžiagos, dalinuosi lietuvių kalbos pamoka „KONKRETIEJI IR ABSTRAKTIEJI DAIKTAVARDŽIAI“ ir, kad nenuleisčiau rankų, pridedu prierašą – laukite tęsinio.
Kovo 30 dieną vykusios televizijos laidos „LRT forumas“ apie prasidėjusį nuotolinį mokymą Lietuvos mokyklose dalyviai pasidalino į dvi stovyklas: vieni teigė, kad nuotolinis mokymas yra švietimo ateitis, kiti nesutiko sakydami, jog jokios technologijos nepakeis gyvo kontakto. Aš esu pastarųjų pusėje, ypač po pirmųjų dviejų dienų, sulaukusi iš tėvų komentarų, kaip jų vaikai džiaugėsi išgirdę mano balsą įgarsintose užduotyse.
Tačiau neturint pasirinkimo reikia tik dėkoti skaitmeninėms teghnologijoms, suteikusioms mums galimybę mokyti vaikus per atstumą. Nežinodami, kas mūsų laukia ateityje, tikrai nepagalvojome, kad reikėtų visą ugdymo turinį suskaitmeninti, todėl esu be galo dėkinga šalies ugdytojams, be sustojimo keliantiems į socialinius tinklus savo parengtas priemones. Rašydama pirmąjį savo reportažą „UGDANTIEMS NUOTOLINIU BŪDU“ pažadėjau, kad viską, ką sukursiu savo mokiniams, viską, kas pasiteisins dirbant nuotoliniu būdu, įkelsiu į savo svetainę. Kad medžiaga būtų lengviau randama, pridedu jai žymą #Nuotoliniam mokymui.
Pirmąją užduotį – Power Point pateiktį „Sudurtiniai žodžiai“ – įkėliau į „Žodžių darybos“ kategorijos įrašą „ŽODŽIO DALIŲ ĮTVIRTINIMAS“.
Įrašą „DARBO DIENOS PLANAVIMAS MOKANTIS NUOTOLINIU BŪDU“ papildžiau užduotimis, mokančiomis planuoti dieną, padedančiomis išsiaiškinti, kokiu dienos režimu gyvena vaikai. Ši veikla skirta dirbti ir kompiuteriu, ir be jo.
Pirmadienį prasideda naujas mokymo(si) etapas, keliantis nerimą ir ugdytojams, ir vaikams. Šiomis dienomis ypatingai akcentuojama dienos plano (dienotvarkės, režimo) būtinybė. Suplanuota diena turi padėti vaikams suvokti, jog nustatytu metu reikės atidėti į šoną mėgstamus žaislus ar užsiėmimus ir sutelkti dėmesį į mokymąsi. Dienos planas primins vaikams, kad jų gyvenime yra ir pareigų, ir malonumų. Tam, kad dienos planas nebūtų vienkartinis, siūlau sudaryti jį kartu su vaikais.
Tad mano pirmoji nuotolinio ugdymo pamoka prasidės nuo klasės dienos planavimo. Šiam tikslui pasinaudosiu Padlet platforma, kurioje visi galėsime dirbti vienu metu. Ši platforma bus prieinama ir tiems, kurie dėl įvairių priežasčių negalės prisijungti prie bendros veiklos. Platformos dėka vaikai galės ne tik pateikti savo pasiūlymus, bet ir balsavimu įvertinti vienas kito idėjas. Iš daugiausiai balsų surinkusių pasiūlymų bus sudarytas bendras klasės dienos planas.
Kad mano mokiniai suprastų dienos plano reikalingumą, parengiau garso reportažą. Dalinuosi juo, galvodama, kad kažkam gal tiks originalas, kažkas gal pasinaudos jo fragmentais, kažkuriam gal patiks pati idėja.
Mokytis planuoti dieną, išsiaiškinti, kokiu dienos režimu gyvena vaikai, įtvirtinti dienos veiklų pavadinimus padės užduotys, skirtos dirbti kompiuteriu ir be jo.
Ši rubrika atsirado ugdymui perėjus į kitą lygį. Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu galima rasti daug internetinių mokymų, vaizdo pamokų, siūlančių naudotis įvairiomis skaitmeninėmis aplinkomis, užduočių rengimo programomis.
Kad viso to reikia, liudija ir išaugęs mano tinklaraščio lankytojų srautas. Nuolatiniai skaitytojai galbūt pasigedo naujų reportažų, tačiau aš, kaip ir visi ugdytojai, šiuo metu visą laiką atiduodu kurdama skaitmeninę aplinką. Dviračio neišradinėjau ir veiklą perkėliau į Google Classroom platformą. Tačiau neapsiribojau vien jos siūlomomis galimybėmis ir pasitelkiau pastaruoju metu ypač dažnai naudojamas užduočių ir žaidimų kūrimo programas: LearningApps, PurposeGames; virtualių apklausų, viktorinų, mokymosi kortelių, pamokų kūrimo programas: Quizizz, Edpuzzle; ištraukiau iš užmaršties ir internetinių kryžiažodžių rengimo programas: Crossword Labs, ArmoredPenguin.
Viską, ką šiuo metu sukūriau, išbandysiu su savo mokiniais ir būtinai pasidalinsiu šioje rubrikoje. Kol mano medžiaga vis dar yra juodraštyje, dalinuosi Nacionalinės švietimo agentūros metodininkės Virginijos Navickienės vaizdo pamoka, kaip kurti pamokas daugeliui gerai pažįstamoje Padletplatformoje.
Daug idėjų, naudingų patarimų siūlo nevalstybinė švietimo organizacija „Herojus“ .
Net keista, kad per septynerius mano tinklaraščio gyvavimo metus neatsirado veiksmažodžio kaitymo laikais, asmenimis, nuosakomis kategorijos! Skubu taisyti padėtį ir dalintis užduotimis, padėsiančiomis taisyklingai vartoti veiksmažodžius, kurių turtingumu lietuvių kalba pelnytai didžiuojasi.
Šį įrašą iliustruoju turistams skirtu stendu ne atsitiktinai. Vaikai dažnai klausia, kam jiems reikia mokytis tiek daug veiksmažodžių kategorijų, tad tokie pavyzdžiai padeda įrodyti įvairių veiksmažodžio formų svarbumą ir reikalingumą mūsų kalbai.
1907 m. almanache ,,Gabija“ buvo pateiktas Adomo Jakšto pasakojimas apie Antano Baranausko poetinę ,,dvikovą“ su Adomo Mickevičiaus ,,Ponu Tadu“, kuri baigėsi poemos ,,Anykščių šilelis“ atsiradimu. Iš neoficialaus anekdoto kilęs pasakojimas, pasak Brigitos Speičytės, ilgam tapo lyg ir savaime suprantama, gan rimtai literatūros istorijos traktuojama svarbiausia poemos genezės versija, kuri įtvirtino konfliktinį, konkurencinį santykį su tam tikra Lietuvos kultūros tradicijos dalimi.
Poema ,,Anykščių šilelis“, pasak Justino Marcinkevičiaus, daugiareikšmė metafora. ,,Pirmiausia ji remiasi į konkretų mišką, nuo seno meiliai vadinamą Šileliu, kuris skaitytojo vaizduotėje nejučiomis išauga į Lietuvos simbolį. Tai ir įžeistos, paniekintos lietuvių kalbos Šauksmas, jos poetinė apeliacija į pasaulio ir istorijos teismą, siekimas įrodyti visiems savo grožį ir turtingumą — nes ir ją, kaip tą Šilelį, kirto, kas tik pasiekė. Tai ir nacionalinio charakterio istorija, jo kova už teisę žaliuoti, ošti, augti.“
Iš tiesų Antano Baranausko poemoje daug ne tik metaforų, bet ir tarmiškų žodžių, augalų, gyvūnų, buities daiktų pavadinimų, kurių šiandien ne tik mokiniai, bet ir mokytojai nebevartoja. Ypač sunku šią poemą perteikti specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, todėl siūlau jau išbandytą ir vaikams labai patikusį iliustruotą poemos variantą, padėsiantį ne tik susigaudyti aukštaitiškos tarmės labirintuose, bet ir nepaklysti augalų ir gyvūnų pasaulyje. Beje, toks poemos variantas labai patogusmokantis#nuotoliniu būdu.
Užduotys, padėsiančios atpažinti, skirti ir vartoti kalboje kiekinius ir kelintinius skaitvardžius; testai ir žaidimai, skirti skaitvardžio temos įtvirtinimui, žinių ir gebėjimų pa(si)tikrinimui.
Gal kai kam pasirodys, kad per daug dėmesio skiriu priesagoms, tačiau klausos negalią turintiems vaikams kiekviena nauja žodžio dalis sukelia daug sumaišties. Puikiai žinodami, pavyzdžiui, žodžio daina reikšmę, jie pasimes radę tekste žodžius dainininkas, dainynas ir net dainelė. Todėl šios priemonės padeda geriau įsiminti priesagų reikšmes ir lengviau suvokti naujai sudarytų žodžių prasmę.
Daiktavardžių priesagas vaikai mokėsi verdami priesagų karolius, atlikdami užduotis su priesagų lipdukais, spalvindami širdeles (aprašymas žemiau), lankydamiesi statybos aikštelėje. Net ekskursija į Klaipėdos priešgaisrinę gelbėjimo valdybą buvo susieta su žodžių darybos tema.
Vaikai labai mėgsta lipdukų knygeles. Todėl ir priesagas klijavo su didžiuliu malonumu 🙂
Užduotis Priesagų plakatėliaipadės sužinoti, su kokiomis priesagomis daromi mažybiniai žodžiai, įrankių, profesijų pavadinimai, vietą, atliekamą veiksmą, būseną reiškiantys žodžiai.
Šv. Valentino dienai skirta priesagų įtvirtinimo užduotis „Priesagų širdis“. Kadangi širdis spalvinama įvairiomis spalvomis, šią užduotį galima įvairiai interpretuoti: juk širdis yra ne tik meilės, bet ir draugystės, tolerancijos simbolis.
Ar kada nors susimąstėte, kuri lietuvių kalbos dalis turi daugiausiai priešdėlinių žodžių? Mano penktokai dabar jau žino. Jeigu susidomėjote, pasinaudokite mokslinio tyrimo „Priešdėlių širdys“rekomendacijomis ir sužinokite atsakymą.
Užduotyse yra keturios širdys. Ketvirtoji – tuščia. Jeigu širdį laminuosite, ant jos galėsite rašyti bet kokius žodžius, nuvalyti ir vėl iš naujo rašyti. Aš naudojau tuos pačius parkerius, kuriais rašau ant interaktyvios lentos.
Pasirodžius pirmajam sniegui, būtų pravartu sužinoti, kokių giminiškų žodžių jis turi. Tam skirta užduotisSNINGA ŽODŽIAIS. Giminiškų žodžių temos įtvirtinimo užduotis GIMINIŠKI ŽODŽIAI tiems, kas mėgsta spręsti galvosūkius. Interaktyvus žaidimas „GIMINIŠKI ŽODŽIAI“primins, kad ne visada vienodą šaknį turintys žodžiai būna giminiški.NAUJA!
Marijampolės „Smalsučio“ pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojos Irenos Makackienės priemonės –giminiški žodžiaiir žodžio dalys, parengtos programa Microsoft Mouse Mischief.
Žaidimas„Gyvūnai“, kryžiažodispadės vaikams prisiminti būdvardžių darybą. Užduotis KOKIA TAVO ŠIRDELĖ? padės suvokti priesagų reikšmę, norint apibūdinti daiktų paviršių, o taip pat leis paminėti Šv. Valentino ir Lietuvos nepriklausomybės dienas.