Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Naujienos, Pasakų terapija, Terapija, Įvairūs

PASAKŲ TERAPIJOS STEBUKLAI

     Būdama lietuvių kalbos mokytoja nuo pasakų niekada labai nenutolau, jas mėgstu irPelenės kurpaitė su dideliu entuziazmu perduodu pasakų išmintį vaikams. Negana to, net dvejus metus vedžiojau savo mokinius po stebuklingą pasakų pasaulį tarptautiniuose eTwinning projektuose „Kelionė į pasaką“ ir „Antroji kelionė į pasaką“. Pasakos dominuoja ir mano kurtose kūrybinio-pažintinio konkurso „Jei bendrai visi judėsim, miesto paslaptį įspėsim“ užduotyse.

     Tačiau norint papasakoti, ką patyriau Pasakų terapijos mokymuose, kaip ir Šecherezadai reikėtų ne vienos dienos ir nakties. Atėjusi su tikslu išsiaiškinti terapinės pasakos ypatumus, nejučia buvau įtraukta į savęs pažinimo užsiėmimus, atvėrusius akis ir, labai tikiuosi, vartus į tą pasaulį, kuris veda dar nežinia kur, bet jau aišku, kokiu tikslu. Belieka giliai įkvėpti ir, nuspyrus kasdienines šlepetes, pagaliau pasimatuoti Pelenės krištolinę kurpaitę…

     Penkis mėnesius trukę užsiėmimai ne tik atvėrė akis, bet ir suteikė bendravimo džiaugsmą su nuostabiais žmonėmis, kartu su manimi ėjusiais kartais ir erškėčiuotu keliu, tačiau visada supratingai ištiesiantys servetėlę ašaroms nusišluostyti, išklausantys, padedantys išnarplioti gyvenimo mazgus ir su begaline fantazija kartu išeinantys iš realaus pasaulio į pasakiškąjį…

 

Paskelbta Literatūra, Metodinės priemonės, Mokiniai, Naujienos, Tai įdomu, Vadovavimas klasei, Įvairūs

„JEI BENDRAI VISI JUDĖSIM, MIESTO PASLAPTĮ ĮSPĖSIM“ 2

Sunku paaiškinti, kas nutiko, kad toks šaunus konkursas, patekęs net į Klaipėdos – 2017logo 1 metų Lietuvos kultūros sostinės renginių programą, liko neaprašytas mano tinklaraštyje. Apie tai prisiminiau kurdama trečiojo konkurso, vyksiančio šių metų balandžio 11–26 dienomis, užduotis.

Laimė, visagalis internetas išsaugojo įdomiausias konkurso akimirkas ir pasakojimą apie tai, kaip jaunieji klaipėdiečiai vykdė miesto mero misiją 🙂 

Dalinuosi konkurso užduotimis, kad visi norintys bet kada galėtų pasinerti į kvapą gniaužiančius nuotykius ir pakartoti Prūsijos karalienės Luizės paieškas:

I užduotis su atsakymu

II užduotis su atsakymu

III užduotis su atsakymu

IV užduotis su atsakymu

V užduotis su atsakymu

Pirmojo konkurso užduotis, pasakojimą ir vaizdo medžiagą rasite čia.

Paskelbta Naujienos, Specialistams ir tėvams, Tai įdomu, Įvairūs

AR LENGVA MOKYTOJUI PATEKTI Į ROJŲ?

     Šiandien dalyvavau aktoriaus Vytauto Kontrimo vedamame seminare „Kiekvienas mokytojas turi būti aktorius“, kurį galėčiau pavadinti mini spektakliu. Pasak jo, mokytojai yra daugiausiai viešai kalbantys žmonės, todėl jo seminare ypatingai daug dėmesio buvo skiriama kalbėjimui prieš auditoriją.

     Pats dirbantis pedagoginį darbą aktorius mus visus palygino su kompiuteriais, kuriuos nuolat reikia atnaujinti. Tuo jis leido suprasti, kad tai, ką naudojai pamokoje vakar, rytoj kitai auditorijai, nors ir to paties amžiaus, nebetiks, kadangi kelis kartus iš eilės daryti tą patį turi būti neįdomu ir pačiam mokytojui. Bet ar visada taip yra? Prisipažinsiu, man tai labai patiko, nes ne vieną kartą pagavau save apgailestaujant, kad pamiršau įtraukti į pamokos planą praėjusių metų užduotį, lentelę ar schemą, nors naujas užduotis mokiniai dirbo su malonumu ir užsidegimu. Vadinasi, man taip pat nebeįdomu daryti tai, kas buvo anksčiau. Nesakau, kad tai vyksta nuolat, nes yra tokių pamokų, kurias kartoju kasmet. Pavyzdžiui, skaitant Edmondo de Amiči romano „Širdis“ ištrauką apie aklus vaikus, nuolat siūlau savo mokinukams, turintiems klausos negalią, įsijausti į aklo žmogaus būseną ir palyginti, kuri negalia yra sunkesnė. Beje, skirtingų kartų atsakymai minėtos pamokos metu nesikeičia…

     Mes, pabrėžė aktorius, nuolat sakome, kad dabartinė karta yra kitokia, dūsaujame, kad sunku juos sudominti, tačiau dažnai pamirštame išsiaiškinti, kokia gi yra ta XXI amžiaus karta. Vytautas Kontrimas kartą dirbdamas su antrokais, suvokė, jog visiškai nesugeba jų sudominti. Tada jis paprašė atnešti patinkančių muzikos kūrinių įrašų. Nors tai, ką perklausė, jam labai nepatiko, tačiau padėjo perprasti šiuolaikinius vaikus, o minėtų kūrinių įtraukimas į užsiėmimus leido tapti vaikų „draugeliu“. Žinoma, ne iš karto, tačiau jau penktoje klasėje vaikai su didžiuliu entuziazmu statė Šekspyro Hamletą.

     Mes turime kalbėti vaikams tai, kas mums patiems patinka, pabrėžė V. Kontrimas. Sausai išberta teorija mokiniams geriausiu atveju pro vieną ausį įeis ir tuoj pat išeis, o blogiausiu – atsimuš nuo jų kaip žirniai nuo sienos. Kalbėti taip, kad visiems patiktų, galima be jokių moderniųjų technologijų, pakanka tikėti tuo, ką darai, pasitelkti savo charizmą ir – pirmyn. Aktoriaus suvaidinta scena apie jo geografijos mokytoją tik patvirtino jo žodžius, nes tais laikais geografai galėjo pasitelkti tik žemėlapius, gestus ir iškalbą.

     O ką daryti, jeigu tos iškalbos neturi? Ir čia lektorius pasidalino neįkainojamais patarimais. Viešas kalbėjimas yra išėjimas iš komforto zonos, kurią gaubia rizikos ir panikos ratai. Kad nepatektų į panikos ratą, net didžiųjų pasaulio valstybių vadovai nuolat repetuoja savo pasisakymus. Tačiau V. Kontrimas perspėjo, kad kalbos surašymas popieriaus lape nesudomins klausytojų. Kalbą iš tiesų reikia planuoti, tačiau užsirašyti tik jos dalis ir svarbesnes tezes. Kalba turi būti ritmiška, dinamiška, panaši į plakato ar afišos tekstą, kuriame tai, kas svarbu, užrašoma padidintu ir paryškintu šriftu, o kita informacija pateikiama mažiau į akis krintančiu šriftu. Aktorius pasidalijo paslaptimis ir apie pirmas 30 viešo pasisakymo sekundžių; perspėjo, ko galima tikėtis išėjus į tribūną apsirengus neįprasta apranga, nauju makiažu ar aksesuaru; papasakojo, kaip klausytojus veikia tavo krenkštimas; patarė, ką reikia daryti džiūnant burnai, ko negalima, o ką reikėtų gerti prieš pat pasisakymą.

     Grįždamas prie ugdymo lektorius priminė, kad mokytojai savo pamokose turi panaudoti pavyzdžių iš kitų mokslų srities. Pavyzdžiui, skaitydami pasakojimą apie bitę, paklauskite mokinių, kiek viena bitė surenka medaus per visą savo gyvenimą. Nors tai nebus paminėta skaitomame tekste, tačiau vaikai tikrai su dideliu užsidegimu spėlios, kiek gi tas mažas vabalėlis gali prinešti medaus, o vėliau apstulbs sužinoję, kad vienos bitelės indėlis yra tik vienas arbatinis šaukštelis! Toks nukrypimas nuo teksto tikrai nesugadins pamokos, greičiau paskatins mokinius paieškoti daugiau informacijos apie tūkstančius gėlių aplankančius darbštumo simboliu tapusius vabzdžius.

     Seminaro pabaigoje aktorius Vytautas Kontrimas prisiminė studijų Teatro akademijoje laikus ir vienos dėstytojos, sužinojusios, kad jis tapo mokytoju, žodžius: „Mokytojas, kuris dirba iš širdies, yra mokytojas iš pašaukimo. Jis yra ŠVENTASIS!“ Aktoriui įsiterpus į moters žodžius, ji nutildė jį ir tęsė: „Bet ar tu žinai, kaip gyveno šventieji? Jie nuėjo kančių kelius, beveik nei vienas nemirė savo mirtimi. Bet koks gyvenimas šventųjų laukia po mirties!!!“ Tad iki susitikimo rojuje, kolegos 😀     

Paskelbta Autizmas, Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Įvairūs

ADVENTO KALENDORIAI KITAIP

     Kol prekybos centrai išsijuosę reklamuoja šokoladukais pasaldintus Advento 1kalendorius, aš šiemet siūlau Kalėdų laukimo metą paįvairinti užduotimis. Ikimokyklinio amžiaus vaikams sukūriau rinkinį „Žiemos džiaugsmai“, kuriuo galima prasklaidyti Advento metu sklandančią rimtį ir susikaupimą. Šis užduočių komplektas tiks ir pradinių klasių mokinukams, turintiems raidos sutrikimų. „Žiemos džiaugsmus“ sudaro 24 užduotys, kurias vaikai galės kiekvieną dieną pasirinkti sukdami spalvingą ratą. Ratą atsispausdinkite, laminuokite ir pritvirtinkite sukimosi rodyklę (rodykles pirkau internetinėje parduotuvėje). Jeigu rodyklės neturite, galima paimti smeigtuką ir prie jo prikabinti žiogelį ar sąvaržėlę. Vyresnėse klasėse siūlau pasinaudoti pernai metais pristatytu gerumo kalendoriumi. O gal vaikams patiks išvirkščio Advento kalendoriaus idėja?     

     Man berengiant rinkinį „Žiemos džiaugsmai“, internete pasklido šaunaus tinklaraščio SUVAIKAIS autorės sudarytas Advento kalendorius. Dar vieną kalendorių sukūrė nykštukai, besirūpinantys, kad vaikai iki Kalėdų suspėtų atlikti visus darbus. Nykštukų pagalba buvo neįkainojama, todėl kitais metais mažųjų Kalėdų senelio pagalbininkų vėl buvo paprašyta sukurti naują gerų darbų kalendorių

     Na, o tuos, kurie nenori atsisakyti tradicinių kalendorių, kviečiu pasižvalgyti puslapiuose

ADVENTO KALENDORIAI

GALIMYBIŲ EGLUTĖ (NAUJA!)

 

Paskelbta Antonimai, sinonimai, Fonetika, Metodinės priemonės, Naujienos, Pamokų planai, priemonės ir idėjos, Įvairūs

KAIP MES ŽAIDĖME KONTROLINĮ DARBĄ

     Pradinių klasių mokinukams perėjus į penktąją klasę, gyvenimo pokyčiai dažnai sukelia ne tik džiaugsmingų emocijų, bet atneša ir daug nerimo. Juk nelengva prisiminti, ko nori tokia daugybė vis besikeičiančių mokytojų; suspėti per pertrauką ir rasti reikiamą kabinetą, ir pasikalbėti su draugais; atsinešti tinkamas mokymo priemones; atlikti kalnus užduočių; su viltimi laukti pirmųjų pažymių. 

     Mano smalsiems penktokams tokia daugybė pirmųjų kartų patiko, tačiau juos sujaudino žinia apie pirmąjį lietuvių kalbos kontrolinį darbą, kuriame reikėjo nepaklysti sinonimų ir antonimų labirintuose, dar kartą prisiminti abėcėlėje išsirikiavusias raides, kurios pradinėse klasėse taip lengvai išsirikiuodavo taisyklingoje eilėje, o penktoje klasėje kažkodėl vis stojo į neįprastas ilgųjų ir trumpųjų balsių, skardžiųjų ir dusliųjų, minkštųjų ir kietųjų priebalsių poras.

     Matydama nerimaujančius vaikus, paruošiau man pačiai neįprastą kontrolinio darbo pamoką. Gebėjimą pažinti sinonimus, rasti antonimų poras penktokai pasitikrino žaisdami domino žaidimą „Sinonimai“ ir antonimų „BINGO!“ Sinonimų džiunglėse mokiniams teko ilgokai paklaidžioti, o antonimus dėliojo smagiai ir neklysdami. Geri žaidimo rezultatai suteikė pasitikėjimo savo žiniomis, todėl sudėti turimas antonimų korteles abėcėlės tvarka buvo vienas juokas 😀 

Daugiau apie sinonimus ir antonimus rasite įraše MOLIŪGAI VALDO! (NAUJA!)

Daugiau įrašų panašia tema:

LIETUVIŠKOS SPAUDOS PĖDSAKŲ PAIEŠKOS (NAUJA!)
ŠIMTMEČIUS SKAIČIUOJANČIO ĄŽUOLINIO MUZIEJAUS PAIEŠKA (NAUJA!)
ŽAIDIMAS SMULKIOSIOS TAUTOSAKOS KŪRINIAIS
BYLA NR. 1 ARBA SAKMĖS „JŪRATĖ IR KASTYTIS“ BEI PASAKOS „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“ APIBENDRINIMAS
EDMONDO DE AMIČI „ŠIRDIS“
EDMONDO DE AMIČI ROMANO „ŠIRDIS“ IŠTRAUKA „PALĖPĖJE“
PAMOKA „DALYVIŲ VARTOJIMAS SAKINIUOSE“
TIKSLINAMŲJŲ APLINKYBIŲ VARTOJIMAS IR SKYRYBA
PAMOKA „DALYVIŲ, PUSDALYVIŲ IR PADALYVIŲ VARTOJIMAS“
PAMOKA „KARTOJAME DAIKTAVARDĮ“
KAS APVOGĖ KALĖDŲ SENELĮ, ARBA RIMTOS IR NERIMTOS KALĖDINĖS UŽDUOTYSĮVAIRIOMS PAMOKOMS

 

Paskelbta Helovinas, Idėjos kalendorinėms šventėms, Kalėdos ir Naujieji metai, Logopedams, Metodinės priemonės, Naujienos, Velykos, Įvairūs

TEGYVUOJA LAPAI!

     Nesusilaikiau ir šūktelėjau „Google“ bendrovės socialiniame tinkle radusi originalų lapas krintančių lapų pritaikymą Helovino šventei. Tačiau šį kartą apie ją nekalbėsiu, nes man kilo mintis, kad rudens šalnos pakąstus lapus galima panaudoti ne siaubo vakarėliui, o pamokoms. Vaikams tikrai bus netikėta, jeigu pokalbį apie besikeičiančius metų laikus, artėjančias minimas ar švenčiamas dienas pasiūlysite baigti piešiniais ant medžių lapų. Lapus galima išmarginti snaigėmis, grybais, gėlėmis. Ant jų gali nutūpti drugelis, lapas gali virsti lietaus lašeliu, boruže, margu paukščio kiaušinuku. Manau, kad ir neįprastą Velykų margutį pavyktų padaryti. Taigi tegyvuoja margaspalvis lapų pasaulis! 

     P. S. Jei atsibos piešti ant lapų, pereikite prie piešimo ant akmenukų. Su jais dirbti dar smagiau, nes jie netrupa, neplyšta, su jais galima žaisti, galima statyti, dėlioti, ridenti… 

     Na, o jei nuspręsite, kad norite sukurti zombių kolekciją, tebūnie. Beje, užsukę į šį puslapį, rasite nemažai pasiūlymų, skirtų Helovyno vakarėliui, tačiau labai prašau neužmiršti lietuviškųjų Ilgių ir Vėlinių.   

Daugiau įrašų Helovino tema:

HELOVINAS!!!
HELOVINO NUOTYKIAI
SUTIKITE HELOVINĄ SU CRAYOLA!
MOLIŪGAI VALDO! (NAUJA!)
TEMOS „TEGYVUOJA LAPAI!“ INTERPRETACIJA (NAUJA!)
Paskelbta Būdvardis, Daiktavardis, Literatūra, Metodinės priemonės, Morfologija, Naujienos, Prieveiksmis, Sintaksė ir skyryba, Skaitvardis, Vientisinis sakinys, Žodžių daryba, Žodžių junginys, Įvairūs

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

     Ketvirtį amžiaus atidavus sutrikusios klausos vaikams sužinoti, kad reikės mokyti pelėdagirdinčiųjų klasę – nemenkas išbandymas. O klasę vaikų, turinčių elgesio, emocijų, dėmesio sutrikimų – jau ir iššūkis. Su tokiomis mintimis sutikau 2016 m. vasarą, atnešusią ne tik daug nerimo, bet ir didžiulį įkvėpimą, virtusį eiliuota mokymo priemone „Pasaka apie kelionę į aukštesnę klasę“.

     Dirbdama nedidelėje kurčius ir neprigirdinčius vaikus ugdančioje mokykloje turėjau privilegiją matyti juos nuo pat parengiamosios klasės, stebėti, kaip jie auga, iš pradinių klasių mokytojų sužinoti viską apie jų žinias, pomėgius, charakterio bruožus ir kitus svarbius dalykus. Tačiau naująją penktą klasę sudarė iš įvairių ugdymo įstaigų susirinkę vaikai, apie kuriuos galėjau pasiskaityti tik Pedagoginės psichologinės tarnybos išvadose ir rekomendacijose, kurios sufleravo, kad tai, kas tiko klausos negalią turintiems vaikams, naujokams visiškai netiks.

     Norėdama sužinoti, su kokiu žinių ir gebėjimų bagažu atvyksta mano naujieji mokiniai, pradėjau mintyse dėlioti šaunios trijulės – Romo, Urtės ir Austėjos kelionę į aukštesnę klasę. Dirbdami su šia pasaka, mes visi kartu pasitikrinome pradinėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, o vaikų reakcija į keturiolika pasakoje esančių užduočių atskleidė ir jų silpnybes bei stiprybes, parodė, kas jiems tinka, ko ateityje reikėtų vengti, leido suprasti, kaip ir kam pritaikyti atnaujintą lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo bendrąją programą, kokius metodus ir darbo būdus parinkti pamokoms. 

     Pasakos posmeliuose slepiasi ne tik lietuvių kalbos užduotys, ji atlieka ir auklėjamąjį vaidmenį, skiepija vertybes, o po šį savaitgalį vykusių Pasakų terapijos mokymų, galiu sakyti, kad turi ir terapinį poveikį. 24–36 puslapyje rasite teksto suvokimo užduočių, kuriomis galėsite papildyti pamoką arba pasiūlyti vaikams jas atlikti namuose.

     Kas sugulė į šį darbą, pabandžiau sudėti į skaidres, tačiau kilus klausimams, neaiškumams ar abejonėms, visada esu pasirengusi atsakyti, paaiškinti ir padėti, nes tikrovėje jau susidūriau su tokiomis situacijomis, kada žmonės nelabai supranta, ko iš jų nori užduoties autorius. Kadangi mintyse dėlioju antros pasakos siužetą, priimsiu ir kritiką, padėsiančią sukurti geresnę mokymo priemonę. 

APIE PASAKĄ

     Nors pasaka buvo kurta konkrečių sutrikimų turintiems vaikams, tačiau ją siūlau ir normalios raidos pradinių klasių mokinukams, mėgstantiems netradicines užduotis, norintiems pagilinti turimas žinias. Šiaulių universiteto profesorė, 8 klasės lietuvių kalbos vadovėlio bendraautorė Giedrė Čepaitienė prieš keletą metų mums sakė, kad vaikui nėra nieko nuobodesnio už žodį kartojimas. Ypač, pabrėžė ji, gabiems vaikams,  sėkmingai įveikusiems temą ar kursą, kurį mokytoja kažkodėl vėl siūlo pakartoti. Juk daug įdomiau eiti ten, kur dar nesi buvęs, todėl ši pasaka galėtų būti puiki žinių įtvirtinimo priemonė, nieko bendra neturinti su tuo nuobodžiuoju žodžiu 🙂 Su pasakos herojais galima keliauti ir pamokų metu, ir neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, ir individualiose pratybose. Juk turėtų būti visai smagu kartu su Romu, Urte ir Austėja sužinoti, kad tikrai esi vertas aukštesnės klasės mokinio vardo!

PASAKA APIE KELIONĘ Į AUKŠTESNĘ KLASĘ

Daugiau įrašų panašia tema:

REBEKA UNA „AŠ ESU TOMAS, SEKLYS“ (NAUJA!
MOKAUSI SKAITYTI IR SUPRASTI
„KASPARAS, KAČIŲ PRINCAS“
PERSKAITYTOS KNYGOS PRISTATYMAS