Tinklaraštis specialiesiems pedagogams, tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, klausos negalę turinčių žmonių bendruomenei ir visiems tiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves
Rytoj mano pamoką, skirtą Laisvės gynėjų dienai, papildys išsamus, suprantamas, vaizdingas ir labai jautrus senojo ąžuolo pasakojimas mažajam giliukui apie Sausio 13-osios įvykius. Populiaraus Lego konstruktoriaus figūrėlės atkūrė visus tos tragiškos dienos įvykius ir netgi perteikė tuo metu visur tvyrojusią baimę ir blogą nuojautą, kurioms nepasiduoti padėjo begalinis laisvės troškimas.
Tai ne vienintelis Dominyko Daunio sukurta vaizdo istorija. Užsukusi į autoriaus YouTobe puslapį radau dar du: „Lietuvai 100“ ir „Antanas Smetona“.
Žiūrint į filmukų sukūrimo datą, norisi tikėti, kad senasis ąžuolas papasakos dar ne vieną įdomią istoriją mūsų vaikams. Juk jis simbolizuoja ne tik tvirtybę, ilgaamžiškumą, bet ir išmintį, kurią būtina perduoti jaunajai kartai.
Išleisdama mokinius į žiemos atostogas antrus metus iš eilės paprašiau jų nulipdyti sniego senį ir atsiųsti nuotrauką. Pernykštė senių galerija liko tik nuotraukose ir prisiminimuose, nes šiandien vaikams pasakiau, kad reikia prisiminti antrąjį senio pavadinimą, kuriame nėra žodžio sniegas. Tad 2020 metų nuotraukų rinkinukas vadinasi „Seniai besmegeniai“. Kodėl rinkinukas? Todėl, kad nesulaukusi sniego didžioji dalis mokinių nusprendė, jog tai – neįmanoma misija. Laimė, buvo tokių, kurie sugalvojo kitokių būdų senio gamybai 🙂
Pernykštė atostogų užduotis turėjo tikslą išvilioti vaikus į kiemą.
Šiemetinėje užduotyje slypėjo noras suburti vaikus ir jų šeimos narius bendrai kūrybinei veiklai. Tie, kurie „lipdė“ senius, tikrai turėjo pajusti kūrybinį pasitenkinimą ir buvimo kartu džiaugsmą, nes net ir man kiekviena atsiųsta nuotrauka kėlė daug gerų jausmų ir vis stiprino įsitikinimą, jog senį besmegenį įmanoma padaryti net ir be sniego. O kur dar meno terapijos nauda!
Paskutinę 2019 metų lietuvių kalbos užduotį savo auklėtiniams supakavau kartu su saldainiais. Ant vienų saldainių buvo užrištos juostelės su veiksmažodžiais, ant kitų – juostelės su įvairiomis kalbos dalimis, sudarančiomis prasmingą žodžių junginį. Tad po šventinio spektaklio mano mokiniams teko šiek tiek pasukti galvas, kad prieš tėvelius nepasirodytų neišmokę pamokos 😉
Antroji dovanos dalis – linkėjimų kubeliai – buvo skirti ir vaikams, ir jų tėveliams. Pasiūliusi Kūčių vakarą išsimesti kauliuką ir išsiburti sau laimę, patariau kubeliu pasinaudoti ir ateityje. Jeigu suges nuotaika, užplūs liūdesys, niekas aplink nebedžiugins, kamuos nuovargis ar kitos nemalonios emocijos, tereikės išmesti kubelį ir pasisemti pozytivumo iš jo 🙂
Šiandien integruota lietuvių kalbos ir technologijų pamoka kvepėjo imbieru, gvazdikėliais ir medumi, nes penktokai kartojo lietuvių kalbos abėcėlę mokydamiesi kepti imbierinius sausainius.
Spalvingos raidžių ir skaičių formelės, malonus aromatas, draugiškas klegesys prie maisto gaminimo stalo sukūrė ypatingą artėjančių švenčių nuotaiką, todėl mokymasis išskirti raides, jų jungimas į skiemenis, rikiavimas į tvarkingą ir teisingą abėcėlės eilę, žodžių dėliojimas iš traškių sausainiukų nebeatrodė sunki ir nuobodi užduotis.
Prasidėjus Advento kalendorių prekybai, supratau, kad tradicinio klasės kalendoriaus dar nepasiilgau, todėl šiemet vėl išbandysiu kitokią laiko iki Kalėdų skaičiavimo priemonę. Advento laikotarpis ragina žmones apžvelgti praeitį ir pabandyti praskleisti ateities uždangą, todėl mano Advento kalendorius susideda iš dviejų dalių – prisiminimų ir laukimo. Keturių pašto dėžučių imitacija simbolizuoja keturias savaites trunkantį Advento laikotarpį.
Prisiminimų dalimi siūlysiu vaikams apgalvoti ne tik tai, ką jie patyrė, išgyveno, sužinojo, pamatė, išmoko, sutiko, prarado, bet ir prisiminti seniai matytus žmones, neatliktus darbus, pamirštus pažadus…
Laukimo dalis simbolizuoja ne tik pasiruošimą ateinančioms šventėms, bet ir svajonių, naujų tikslų išsikėlimą, pasižadėjimą sau ir kitiems, o gal net ir tikėjimą stebuklais 🙂
Pirmasis šių metų Advento kalendoriaus variantas buvo keturi vokai. Tačiau iš voko bet kada galima ištraukti tai, kas jame yra, o ištraukus, vėl pamiršti arba išsižadėti. Ne kartą knygose, filmuose ir tikrame gyvenime esame išgyvenę tą jausmą, kada įmetę voką su laišku į pašto dėžutę, pradedame gailėtis ir norėti jį susigrąžinti. Deja, bet tai – vienas iš nedaugelio atvejų, kada neįmanoma pasinaudoti klavišu Delete 😦 Todėl vokų idėją ir pakeitė pašto dėžučių imitacijos, padrąsinsiančios vaikus atsiverti ir nebijoti parašyti tai, ko kartais balsu net sau nedrįsta pasakyti. Uždaros dėžutės taip pat turėtų paskatinti vaikus susimąstyti, ką jie rašo, ką žada, ko siekia, nes už savo žodžius kiekvienas privalo būti atsakingas…
Ar girdėjote apie juodąjį žemėlapį? Jei taip, ar daug pliusų, žyminčių aplankytas vietas, sudėjote jame? O gal daugiau pliusų gavo kitos pasaulio šalys? Skamba absurdiškai, tačiau ne vienas, apkeliavęs kone visą Europą, po Lietuvą būna keliavęs labai mažai. Kalbu ir apie save, nes prieš penkmetį paklausta etnologijos ir mitologijos dėstytojo apie Baltų mitologinį parką, išraudau ir nuleidusi galvą pasižadėjau apsilankyti jame. Pažadą įvykdžiau su kaupu, šiame parke vedu literatūros pamokas, padedu mokiniams susipažinti su senųjų baltų dievais, o taip pat skatinu keliauti po Lietuvą, kuri mums vis dar iki galo neatrasta.
Tad kažkur pasaulyje išaušus Helovynui, ne kaukes pulkite gaminti, o leiskitės į kelionę po Lietuvą – pavymui raganoms ir velniams! Tuo pačiu pažiūrėkite ir vaizdo reportažą, padėsiantį suprasti, kodėl mes nešvenčiame Helovino 🙂
Šėlsmu šį reportažą pavadinau neatsitiktinai, kadangi dar vienas STEAM integravimas į lietuvių kalbos pamoką nebebuvo toks sėkmingas kaip ankstesnieji (skaitykite kategorijojeSTEAM UGDYMAS).
Supažindinti su antonimais šiemetinius penktokus nusprendžiau lyginant vieną paskui kitą einančias minimas dienas: Heloviną ir Vėlines. Aptarę švenčių nuotaiką, simboliką, žmonių veiklas jų metu, pasiūliau mokiniams atlikti fizikinį bandymą, kurį radau „Google“ bendrovės socialinio tinklo kanale Youtube.
Deja, bet šis metodas pasirodė tinkamas ir įdomus ne visiems. Autizmo spektro sindromą turintys vaikai, nujausdami, kad balionai bet kuriuo metu gali sprogti (nors taip ir neatsitiko), iš karto išsigando. Elgesio ir emocijų sutrikimų turintys vaikai, greitai atlikę bandymą, dėmesį nukreipė ne į šokančius vaiduoklius, o į balionus, paversdami juos futbolo kamuoliais. Dar kitiems labai patiko ranka braukomo baliono garsas, tad jie be perstojo tuo mėgavosi. Nors buvo vaikų, kurie susižavėjusiomis akimis sekė savo ir draugų sklandančius vaiduoklius, supratau, kad ateityje tokius bandymus reikės rinktis atidžiau.
Kad artėjančios atostogos neprarastų žavesio, nesėkmę užglaisčiau rudeninio daržo karaliais – moliūgais. Varstydami laminuotas moliūgų figūras („MOLIŪGŲ ABĖCĖLĖ“) vieni mokiniai pasitikrino lietuvių kalbos abėcėlės žinias, kiti raidžių tankumyne ieškojo moliūgo pavadinimo raidžių, o treti suvarstė pabirusias daržovės pavadinimo raideles. Kam norėjosi daugiau, paruošiau loginį mąstymą lavinantį žaidimą „MOLIŪGŲ SUDOKU“. Pirmasis variantas skirtas mažiesiems, vyresniesiems turėtų patikti antrasis variantas, tačiau perspėju, kad daržo karaliai tikrai lengvai nepasiduos. Įveikę sudoku užduotis kalbėjome su mokiniais apie moliūgų emocijas ir jausmus, svarstėme, kas turėjo įtakos teigiamoms ir neigiamoms emocijoms, dalijomės turima patirtimi, ieškojome būdų, galinčių pakeisti kai kurių moliūgų emocijas.
Gerai, kad nesėkmes pavyko pakeisti sėkmingesne veikla – triukšmingai prasidėjęs klasės Helovinas baigėsi susikaupimu ir rimtimi, labai tinkančia artėjančioms Vėlinėms. Tiesa, minėto eksperimento nurašyti nereikėtų. Jis gali būti puikus pamokos paįvairinimas, tačiau esant panašiai situacijai bandymą galėtų atlikti mokytojas, o mokiniai būtų neįprasto reginio stebėtojai ir vertintojai.